Jubiliejų švenčiantis Modestas Paulauskas: „Šiandien anūkai - brangiausias turtas“

"Jau toks amžius, kad nesinori jokio triukšmo. Šiandien pabūsiu siaurame rately su šeima, dar Lietuvos sporto universitete, tuometiniame Lietuvos kūno kultūros institute, kuriame aš mokiausi, organizuoja mano pagerbimą.

Daugiau nei po savaitės, kovo 30 dieną, atvyksiu į Klaipėdą, kur taip pat "Švyturio" arenoje būsiu pagerbtas prieš Klaipėdos "Neptūno" ir Kauno "Žalgirio" rungtynes. Jau laukiu šios dienos.

O  po kurio laiko planuojame su žmona Janina vykti į Vokietiją pas sūnų Modestą ir anūkus. Juos aplankyti yra didžiausias mūsų džiaugsmas. Tai yra brangiausias mūsų šiandieninis turtas", - pabrėžė jubiliatas.

Pasiteiravus, ar jaučia laiko lėkimą, M. Paulauskas atsakė: "Pats suprantu, kad tai jau garbingas amžius. Iš eilės tie jubiliejai atėjo: 50, 60, 70, dabar - 80. Juk nesustabdysi laiko. Jau yra parašyta 80 ir reikia juos įveikti, reikia džiaugtis šia data. Tai ir džiaugiuosi", - šyptelėjo Lietuvos krepšinio legenda.

Jis sakė, kad šiandien nuo ryto kaista jo telefonas.

"Kai kurių skambučių net nespėju ir priimti, atsiliepti, nes būna, kad kalbi su vienu ir matai, kad tuo pačiu metu skambina antras ir trečias. Išties daug sveikinimų... Telefonas, kaip sakoma, įkaitęs iki raudonumo", - šyptelėjo jubiliatas.

Alfonso Žalio labdaros fondas paskelbė viešą konkursą sukurti skulptūros modelį, skirtą Modestui Paulauskui.

Pasiteiravus, kaip jis vertina šią iniciatyvą, M. Paulauskas atsakė:  "Taip, girdėjau apie tai. Yra mintis pastatyti skulptūrą "Švyturio" arenos, Klaipėdoje. Man tai yra labai didelis įvertinimas. Juk aš iki 17 metų gyvenau Klaipėdoje, leidau čia vaikystės ir jaunystės dienas ir Klaai niekada nepamiršiu, dūšioje esu tikras klaipėdietis.

Būtent Klaipėda mane išugdė krepšininku. Esu labai dėkingas šiam miestui už suteiktas pamokas, puikius vaikystės ir paauglystės metus, neįkainojamą patirtį. Malonu, kad 2021 metais man buvo suteiktas ir Klaipėdos garbės piliečio vardas. Tomnet net ištryško džiaugsmo ašaros.

Niekada nepamiršiu kaip Klaipėdoje su draugais eidavome į turgų pirkti saulėgrąžų, kaip išsisukdavome iš pamokų, kad nukeliauti pasižiūrėti filmo į kino teatrą "Švyturys".

Ne kartą esu sakęs, kad mane drąsiai galima vadinti klaipėdiečiu. Klaipėdoje žengiau pirmuosius savo žingsnius, vėliau pradėjau lankyti Klaipėdos krepšinio mokyklą pas tuometinį trenerį Vladą Knašių.

Juk šiame mieste buvo iškovotos mano pirmosios pergalės, taip pat juk, atstovaudamas Klaipėdos "Maisto" vyrų komandai, iškovojau pirmąjį Lietuvos suaugusiųjų čempiono titulą. Esu labai dėkingas Klaipėdos miestui už suteiktas pamokas, puikius vaikystės metus ir neįkainojamą patirtį.

Mokiausi tuometinėje pirmojoje vidurinėje mokykloje, kuri vėliau buvo pavadinta Kristijono Donelaičio mokykla, o dabar - Vytauto Didžiojo gimnazija. Šioje mokykloje dienas leidau iki 17 metų. Nuolat su draugais po pamokų skubėdavome į sporto salę ir ten bumbsendavome krepšinio kamuolį.

Pavasarį ir vasarą mokyklos kiemas knibždėdavo nuo mokinių gausos, kadangi pradėdavo veikti vienintelis po atviru dangumi įrengtas Donelaičio baseinas. Treniruodavosi plaukikai, vandensvydininkai... Tiesiog pavasarį baseiną išvalydavo, išrinkdavo lapus, prileisdavo vandens ir visi su malonumu plaukiodavome.

Buvo nuostabūs laikai... Vėliau baseiną po atviru dangumi uždarė ir įrengė uždarą baseiną. Yra likę labai daug vaikystės prisiminimų, susijusių su Klaipėda. Tai mano širdies miestas.

Pamenu, kaip mokyklos laikais per pertraukas parbėgdavau namo, mama paruošdavo pavalgyti ir vėl skubėdavau į mokyklą. Taip pat per pertraukas nuolat žaisdavome kvadratą. Mokyklos kieme buvo dvi krepšinio aikštelės, šalia - stadionas. Dar - sporto salė... Sąlygos sportuoti - idealios.

Be to, mano tėvelis ir mama dirbo šioje mokykloje ir aš turėjau vadinamą "blatą" sportuoti beveik kada noriu... Mokytojai mane gerai žinojo. Tik būdavo laisva minutėlė ir bėgdavau į sporto salę atlikti kelis metimus.

Krepšinis man tais laikas buvo lyg šiuolaikiniam jaunuoliui mobilus telefonas. Be jo neįsivaizdavau nė vienos savo dienos", - kalbėjo M. Paulauskas.

Išsamų jubiliejinį interviu su Modestu Paulausku skaitykite artimiausiame "Vakarų ekspreso" leidžiamam "Vakarai" žurnalo numeryje. Jis platinimo vietose pasirodys jau balandžio mėnesį.

Modesto Paulausko biografija

Gimė 1945 m. kovo 19 d. Klaipėdoje.

Modestas augo sportininkų šeimoje. Jo vyresnysis brolis Edmundas kurį laiką žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, vyriausiasis brolis Emanuelis buvo vienas geriausių respublikos disko metikų, o sesuo Elvyra vilkėjo Lietuvos tinklinio rinktinės marškinėlius.

Daugelis M. Paulauską vadina viena šlovingiausių krepšinio legendų.

1962 m., būdamas 17 metų, jis, atstovaudamas Klaipėdos "Maisto" komandai, tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionu. Aštuoniolikmetis jaunuolis jau buvo kviečiamas į Kauno "Žalgirio" meistrų komandą, o po metų - į Tarybų Sąjungos olimpinę rinktinę.

"Tuomet patekti į "Žalgirio" komandą buvo kažkas nerealaus. Tiesiog buvo visų krepšininkų svajonė", - aiškino M. Paulauskas.

Jis 1963 metais Lietuvai atstovavo TSRS tautų spartakiadoje, tais pačiais metais tapo Europos jaunių čempionu. Modestas buvo ne tik šalies rinktinės kapitonas, bet ir rezultatyviausias žaidėjas. Apie jo žaidimą su pasigėrėjimu rašė Italijos spauda.

Nuo 1965 metų M. Paulauskas buvo Sovietų Sąjungos rinktinės narys. Kai debiutavo šioje rinktinėje, M. Paulauskui nebuvo net 20 metų ir tąkart jis tapo Europos čempionu.

Vėliau kaip iš gausybės rago pasipylė vienas po kito skambūs titulai: 1967 m. (Suomijoje), 1969 m. (Italijoje) ir 1971 m. (Vokietijoje) tapo Europos čempionu, 1973 m. (Ispanijoje) iškovojo Europos čempionato bronzos medalį, dukart džiaugėsi Vasaros olimpinių žaidynių medaliais: 1968 m. Meksikoje iškovojo bronzą, 1972 m. Vokietijoje - auksą, dukart pasaulio čempionatuose (1967 m. Urugvajuje ir 1974 m. Puerto Rike) kopė ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio, kartą (1970 m. Jugoslavijoje) pelnė pasaulio čempionato bronzos medalius. M. Paulauskas tada buvo vienas iš rinktinės lyderių.

Šis krepšininkas rekordinius 7 kartus (1965, 1966, 1967, 1969, 1970, 1971, 1972 m.) buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku. 1965 metais, būdamas vos 20-ies, M. Paulauskas buvo pripažintas naudingiausiu Europos čempionato žaidėju. 1991 metais pateko tarp 50 geriausių FIBA pasaulio žaidėjų.

Modestas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas 31-erių.

2004 metais Klaipėdos centre, Puodžių gatvėje, įrengta M. Paulausko vardo krepšinio aikštelė.

2021 metais Modestui Paulauskui suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas.  

"Džiaugiuosi, kad mano pėdomis seka ir sūnus Modestas. Jam žaisti krepšinį sekasi vis geriau ir tai itin džiugina mūsų šeimą", - pabrėžė krepšinio legenda Modestas Paulauskas.