„Kas paklausė šito klausimo, tegul atsiranda, aš jo paklausinėsiu“: Ignas Pauliukevičius atsakinėjo į sirgalių klausimus

Jau balandžio 18-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame „UTMA 18“ turnyre kylančios žvaigždės Igno Pauliukevičiaus laukia didžiausias karjeros iššūkis – dvikova su tituluočiausiu visų laikų Lietuvos kikboksininku Sergejumi Maslobojevu.

Prieš būsimą kovą 23-ejų metų I. Pauliukevičius nejaučia jokio spaudimo ir atvirai dalijasi mintimis apie įspūdingus honorarus, asmeninį gyvenimą bei ateities planus.

Sunkiausioms karjeros kovoms besiruošiantis I. Pauliukevičius tikina, kad psichologinė įtampa jam svetima.

„Kiekvienas pasiruošimas skiriasi, bet psichologiškai esu stiprus. Niekas manęs neveikia, jokios įtampos nejaučiu, mėgaujuosi visu pasiruošimu. Viskas man gerai“, – teigė sportininkas.

Paklaustas, kaip tvarkosi su jauduliu prieš žengiant į ringą, jis buvo kategoriškas: „Nėra man to. Aš išeinu, pamatau žmones ir man gerai, man patinka. Nėra taip, kad turėčiau kažkaip numalšinti jaudulį. Man patinka visa tai, manau, esu tam sukurtas.“

Pergalė prieš S. Maslobojevą atvertų jam naujus horizontus.

„Manau, labai pasikeistų, galėčiau tapti geriausiu pasaulyje. Būtų dar vienas patiesimas į mano sąskaitą. O toliau planas – daužyti kitus žmones“, – ambicijų neslėpė kovotojas.

Po dvikovų jis emocijoms nepasiduoda: „Neverkčiau. Po kovos aš išvis piktas būnu, kartais netgi su visais pykstuosi, nes būnu pilnas energijos.“

Jo naktinis gyvenimas po turnyrų taip pat ramus: „Žiūriu savo kovos pakartojimą, pakalbu su treneriu ir einu miegoti. Neinu į jokius vakarėlius, nes mane nervina girti žmonės.“

Iki prisijungimo prie UTMA organizacijos, I. Pauliukevičius teigė dirbęs įvairius darbus.

„Turėjau (pinigų, – aut. past.), bet nedidelių. Dirbau bet ką. Visur po truputį, visko buvo“, – apie ankstesnes pajamas kalbėjo jis.

Viskas apsivertė po pirmosios didelės pergalės. „Iš UTMA organizacijos uždirbau pirmus didelius pinigus ir gyvenimas pasikeitė“, – prisiminė kovotojas, o paklaustas apie sumą, atsakė lakoniškai: „Belekiek.“

Šiuos pinigus jis uždirbo įveikęs varžovą, kurį pats vadina specifiniu epitetu.

„Su steroidų Kudrešovu“, – pirmąjį oponentą įvardijo jis, o paprašytas patikslinti, kodėl naudoja tokį terminą, atšovė: „Tiesiog steroidas.“

Uždirbti pinigai leido pasvajoti apie prabangą. „Du „Lamborghini“ galėčiau pasiimti. Gal tris „Ferrari“, – apie pirmojo honoraro vertę kalbėjo sportininkas. Už artėjančią kovą su S. Maslobojevu jis tikisi dar įspūdingesnio atlygio: „Apie dvidešimt, manau.“ Paklaustas, kur sutalpins tiek automobilių, I. Pauliukevičius šyptelėjo: „Draugas paskolins garažą, viską susimesime. Kažką dar draugams duosiu.“

Uždarbis iš kovos jam leistų netgi metams išvykti į Tailandą ir nedirbti.

„Taip, galėčiau“, – patvirtino jis.

Paklaustas apie hobius, kovotojas rėžė tiesiai: „Kovinis sportas jau yra darbas, nebe hobis. Mano hobis – leisti pinigus.“

Artėjantį honorarą jis ketina investuoti į šeimos gerovę ir nekilnojamąjį turtą: „Duosiu mamai pinigų dantims susidėti. Pasirūpinsiu šeima. Dar pirksiu du namus – vieną Ispanijoje, kitą Kaune.“

Vasaromis, kai nevyksta turnyrai, jo rutina paprasta: „Deginuosi, būnu su žmonėmis, juokauju. Nekeliauju, bet gal reikės pamėginti. Tiesiog leidžiu pinigus.“

Paskutinis jo brangesnis pirkinys buvo kuklesnis: „Rūbai.“

Didžiausias I. Pauliukevičiaus idealas sporte – legendinis Mike'as Tysonas. „Skaičiau Mike'o Tysono knygą. O šiaip, ne per daugiausiai per gyvenimą esu perskaitęs, bet reikėtų gal daugiau paskaityti“, – prisipažino jis.

Pravardė „Tysonas“ jam glosto širdį: „Labai patinka. Ypač, kai Ignas Grinevičius sako: „Ateina Tysonas.“

Kovotojas mato ir fizinių panašumų su bokso legenda. „Nes jis šiek tiek panašus į mane. Aš pusiau juodas, nuo klubų į apačią. O šiaip jis patinka, nes yra žiauriausia kovos mašina, kokią Dievas yra sukūręs“, – teigė I. Pauliukevičius.

Išsiskirti iš minios sportininkas siekia ir savo išvaizda.

„Mano plaukų stilistas yra mano draugas. Neauginu plaukų, nes atrodyčiau kaip „džiumbras“. Šiais laikais visi su ilgais plaukais, o aš noriu būti kitoks. Gražus, įdegęs, plikas – kas gali būti geriau?“ – retoriškai klausė jis. Nors asmeninių treniruočių šiuo metu neveda, ateityje tokios galimybės neatmeta: „Nelabai vedu, bet vasarą gal nebus ką veikti, tai bus įmanoma. Kainos tiksliai nežinau. Vasarą kovų nelabai yra, tai galėčiau priimti, mokyčiau ir merginas.“

Nors ringe jis atrodo negailestingas, I. Pauliukevičius turi ir jautrią pusę.

„Būna. Prieš kovą su Šalkovskiu buvau susigraudinęs, kai Ignas Grinevičius pasakė kelias eilutes apie mano mamą, apie mano vaikystę. Tuo pačiu susigraudinau ir tuo pačiu paėmė nervas, kad užmušiu tą Šalkovskį“, – atviravo jis.

Vyras pripažįsta, kad emocijos yra natūralu: „Turiu, bet manau, kad tie, kas turi jautrią pusę, turi ir tą blogąją pusę, kuri yra dar blogesnė. Tysonas irgi verkdavo prieš kovą.“

Šeima jam yra didelė vertybė, nors laiko kartu praleidžia nedaug.

„Retai leidžiu laiką su mama, nes ji daug dirba“, – sakė jis.

Santykiai su tėvu taip pat susitvarkė: „Turiu brolį. Turiu ir tėvą, bet jis gyvena Anglijoje. Dabar mūsų santykiai geri.“

Būtent tėvas, buvęs boksininkas, įskiepijo meilę sportui.

„Tėvas norėjo, kad eičiau sportuoti anksčiau. Jis buvo labai geras kovotojas, bokse Sovietų Sąjungoje buvo paėmęs trečią vietą. Mano metų jis jau nelabai kovojo, bet dabar dar kartais su juo pasisparinguoju, dar turi smūgį“, – pasakojo I. Pauliukevičius.

Prieš atrasdamas kovos menus, jis išbandė beisbolą: „Buvau vaikas, buvo įdomu, gerai sekėsi, todėl nusprendžiau pabandyti.“

Tačiau trauka ringui buvo stipresnė, nors iš pradžių teko susidurti su mamos pasipriešinimu.

„Seniai norėjau lankyti kovos menus, bet mama neleido. Buvau mažas, reikėjo atnešti mamos raštelį, o ji sakė, kad negaliu eiti. Kai suėjo aštuoniolika, tiesiog nuėjau ir pasakiau, kad man daugiau nenurodinės. Dabar mama palaiko, viskas gerai“, – prisiminė sportininkas.

Vaikystėje Kaune netrūko ir nuotykių.

„Eidavau į kiemą kažką paveikti, pastumti laiką“, – apie laiką su rajoniniais draugais kalbėjo kovotojas.

Gatvės muštynių jis dabar vengia: „Jei sakysiu, kad daužausi gatvėje, nelabai gerai skambės. Gal kažkada ir buvo toks dalykas, bet tikrai ne šiuo momentu, kai esu žvėris.“

Kaip atskleidė I. Pauliukevičius, mokslai jam nebuvo prioritetas.

„Baigiau dvylika klasių. Nebuvau pats gabiausias moksluose, labiau sporte“, – prisipažino jis.

Visgi, pagrindinius reikalavimus įvykdė: „Taip, labai gerai sekėsi kūno kultūra. O išlaikiau visus egzaminus, kuriuos reikėjo išlaikyti.“

Paklaustas, kokius tiksliai, patikslino: „Lietuvių kalbą, nes ji privaloma, ir technologijas.“

Matematika jam sekasi savaip. Į provokuojantį žiūrovo klausimą, kiek bus 7 kart 8, jis atsakė griežtai: „Praleidžiame šitą klausimą. Aš daužau veidus ir viskas. Moku pinigus skaičiuoti, tokia mano matematika. Kas paklausė šito klausimo, tegul atsiranda, aš jo paklausinėsiu.“

Kalbant apie antrąją pusę, jo reikalavimai aiškūs: „Fokusas, kad būtų protinga, graži, iškalbinga, nedarytų nesąmonių. Nevartotų alkoholio, narkotinių medžiagų, nerūkytų.“

Pats jis taip pat laikosi šių principų: „Taip, aš to nedarau, tai norėčiau, kad ir mano antra pusė nedarytų.“

Gandus, esą jis rašinėja svetimoms merginoms, kovotojas neigia: „Negali būti. Gal kažkas nori mane paerzinti, gal koks draugas, nežinau.“

Jis tikina, kad tam neturi laiko: „Niekam nerašau. Turiu ką veikti, sportuoju, mažai telefone būnu.“

Moterys jo sportinei karjerai įtakos nedaro.

„Man jokia moteris netrukdo. Jeigu trukdytų, vadinasi, aš pats būčiau silpnas. Kadangi esu stiprus, man netrukdo“, – užtikrintai kalbėjo jis.

Vis dėlto, praeityje yra tekę nusivilti: „Jeigu atvirai, esu. Pats buvau prisidirbęs, nesakysiu ką padariau, bet esu ašarą nubraukęs dėl moters.“

Ateityje I. Pauliukevičius planuoja didelę šeimą.

„Vaikų turėsiu, kai turėsiu „belekiek“ pinigų. Dabar pinigų pakanka, bet visada galima turėti daugiau. Kadangi noriu ne vieno vaiko, o kokių dešimties, tai reikia pasiruošti“, – planais dalijosi jis, o paklaustas, kodėl kovotojai nori tiek daug atžalų, atsakė: „Nes daug testosterono turime.“

Tiesa, šeimos kūrimas dar palauks: „Gal visai neblogai būtų šeima, bet gal po dešimties metų. Dabar turiu fokusuotis į sportą, į karjerą.“

Laisvalaikiu kovotojas mėgsta ramybę.

„Būnu su draugais. Važinėjame po miestą, pasivaikštau“, – pasakojo jis, pridurdamas, kad nevengia ir vienatvės: „Dažniausiai būnu su draugais, bet mėgstu pabūti ir vienas.“

Šiuo metu jis priverstas naudotis draugų paslaugomis, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. „Šiuo momentu teises esu praradęs, važinėju su draugais. Nesiplėsime šia tema, bet tikrai nebuvau apsvaigęs, nes aš niekada negeriu. Reikėjo pasikeisti teises į nuolatines, nepasikeičiau, dar kažkokie dalykai buvo ir atėmė. Atgausiu liepos mėnesį“, – situaciją paaiškino I. Pauliukevičius.

Sveika gyvensena jam svarbi, nors mitybos griežtai nekontroliuoja.

„Nelabai prisižiūriu, bet ką valgau. Aišku, greito maisto nelabai valgau. Kai reikia mesti svorį, valgau daržoves, bet kai nereikia, atsipalaiduoju ir valgau bet ką“, – teigė jis.

Svaigalams jis sako griežtą „ne“: „Kažką parūkyti esu bandęs, bet alkoholio nesu bandęs niekada ir neplanuoju. Šiais laikais visi geria, tai aš galvoju, kad nebūsiu kaip visi, būsiu kitoks. Tiesiog nenoriu.“ Jaunimui jis turi aiškią žinutę: „Aš nieko nevadinu vazonais. Sakiau, kad tie, kas neklausys, bus vazonai. Žinutė jaunimui: nerūkykite, negerkite, sportuokite, klausykite mamų, tėvų, eikite į mokyklą, valgykite daržoves.“

Žvelgdamas į ateitį ir galimus varžovus, I. Pauliukevičius neatmeta kovos su Dominyku Dirkščiu galimybės.

„Kažkada tikrai bus, kai nebus su kuo kovoti. O ar laimėčiau, nežinau. Mes gerai sutariame, nenoriu jokių konfliktų. Bet Sergejų tai tikrai paimčiau“, – svarstė jis.

Tuo tarpu dvikova su Dovydu Rimkumi jam atrodo nereali: „Nieko neplanuoju. Kovoti su juo man neįmanoma dėl svorio kategorijos. Jis daugiausiai 90 kilogramų yra svėręs, o man 90 kilogramų yra mažiausiai. Tai nelabai įmanoma.“

Paklaustas apie tolimesnius karjeros žingsnius, jei įveiktų S. Maslobojevą, jis išliko pragmatiškas: „Toliau bus tai, ką duos organizacija. Lubos dar nepasiektos, yra daug geresnių kovotojų. Geresni yra tie, kurie nevartoja steroidų.“

Nors tarptautinės organizacijos vilioja, kol kas jis jaučiasi gerai ten, kur yra: „Gal kažkada, bet kol kas ir UTMA gerai. O šiaip, labiau norėčiau į boksą. Norėčiau boksuotis.“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder