Klaipėdiečio knyga, kuriai istoriniai faktai buvo rinkti net 15 metų: „Buvo mintis, kad ateis ta diena“
Knygos autorius kviečia visus šia sporto šaka besidominčius klaipėdiečius ir miesto svečius atvykti į knygos pristatymą ir šiltai bei nuoširdžiai pabendrauti. Bus galimybė iš arčiau susipažinti su šiuo 724 puslapių leidiniu, gauti knygą ir autoriaus autografą.
„Šiai knygai medžiagą rinkau 15 metų. Pamenu, kai 2011 metais Lietuvos lengvosios atletikos devyniasdešimtmečio proga Klaipėdos sportininkų namuose ruošiau ekspoziciją ir pradėjau kapstyti įdomesnius faktus, istorines nuotraukas. Nuo to laiko ir prasidėjo intensyvus šiai knygai medžiagos rinkimo metas.
Lietuvos lengvosios atletikos 100-mečio proga medžiagą dar papildžiau ir visa tai pristačiau Klaipėdos lengvosios atletikos manieže. Buvo mintis, kad ateis ta diena, kai išleisiu knygą. Na, štai ši diena ir atėjo", – bendraudamas su „Vakarų ekspresu" pasakojo A. Plungė.
Jo pažintis su lengvąja atletika prasidėjo dar paauglystėje, kuomet jis lankė lengvosios atletikos treniruotes ir buvo išties geras 110 m ir 400 m barjerinio bėgimo atstovas.
„Mano tuomet 110 m barjerinio bėgimo rungties rekordas buvo 15,4 sek. Gal dabar tai atrodo juokingai, bet prieš bemaž 70 metų toks rezultatas buvo gana solidus", – pabrėžė A. Plungė.
Jam sportuoti sekėsi puikiai, tačiau sportinę karjerą sustabdė trauma.
„Penketą kartų Lietuvos čempionatuose buvau antras. Tuo metu nepralenkiamas buvo Respublikos rekordininkas S. Balsys, todėl čempiono vardo pasiekti nepavyko. Deja, besimokydamas paskutiniame kurse patyriau gana rimtą traumą.
Bėgau per menkai apšilęs ir, atakuojant barjerą, trūko šlaunies raumens skaidulos. Kurį laiką dar laikėsi mano pasiektas Klaipėdos 200 metrų bėgimo su barjerais rekordas. Vėliau atsirado geresnis už mane – Alvydas Pilibaitis, pagerinęs šį rekordą", – pasakojo A. Plungė.
1962 m. baigęs Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, A. Plungė dirbo pedagogu, teisėjavo įvairaus rango lengvosios atletikos varžyboms, vadovavo Klaipėdos lengvosios atletikos maniežui, Klaipėdos sporto komitetui, kaip vairuotojas ir vertėjas dalyvavo įvairiose irklavimo regatose. Yra surinkęs daug vertingų Klaipėdos sporto istorijos eksponatų, pelnęs dešimtis įvairiausių apdovanojimų.
„Buvau pirmasis Klaipėdos lengvosios atletikos maniežo direktorius. Šias pareigas ėjau 13 metų – 1975–1988 metais. Juo tapau 1975 metais, kai dar nebuvo lengvosios atletikos maniežo, jis buvo statomas ir atidarytas 1976 metų gruodį. Tada dar man, kaip direktoriui, įteikė simbolinį atidarymo raktą, kuriame pavaizduotas ir barjerinio bėgimo šuolis, taip įprasminant mano paties rungtį", – paaiškino A. Plungė.
2016 metais jam buvo įteiktas Klaipėdos savivaldybės ženklas-medalis už indėlį į Klaipėdos sportą.
„Visa mano darbinė veikla susijusi su sportu. Pakankamai gerai suprantu sporto naudą ir visą laiką esu sporto propaguotojas", – akcentavo A. Plungė.
Jis prisiminė ir sunkius vaikystės laikus.
„Sunkiais 2-ojo pasaulinio karo pabaigos ir pokario metais iš Panevėžio teko pasitraukti į kaimą pas senelį. Netoli mūsų namo sprogusios bombos oro banga apgriovė namą, viskas buvo išvogta. Valgėme senelio išdrožtais mediniais šaukštais", – pasakojo A. Plungė.
Dar jis pridūrė: „Šių dienų jaunimui būtų sunku įsivaizduoti, kaip buvo galima baigti 3 pradinės mokyklos skyrius be elektros. Net ir žibalinei lempai žibalo ne visada būdavo", – pridūrė A. Plungė.
Tai jau trečioji A. Plungės parašyta knyga. 2020 metais buvo pristatyta knyga „Klaipėdos sportininkai olimpinėse žaidynėse", o 2023 metais – „Krepšinis Klaipėdoje".
Kalbėdamas apie naująją savo knygą „Klaipėdos lengvoji atletika", A. Plungė akcentavo: „Šis leidinys nėra toks, kurį atsivertęs skaitytum nuo pradžios iki galo. Jis panašesnis į žinyną ar kroniką. Čia paminėti visų Lietuvos čempionatų, tarptautinių ir kitų didesnių varžybų Klaipėdos lengvaatlečiai, užėmę prizines vietas, Lietuvos ir Klaipėdos rekordininkai.
Užfiksuoti svarbūs istoriniai pasikeitimai: sintetinės takų ir sektorių dangos atsiradimas, laiko fiksavimas elektroniniu būdu, pastatytos naujos sporto bazės. Kiekvienas čia gali rasti jį dominantį laikotarpį, kur minimos jų pačių ir jų bendraamžių pavardės.
Šių dienų lengvosios atletikos mėgėjai galės ieškoti savo tėvų, senelių, o gal ir prosenelių pavardžių.
Tam leidinio gale pateikiama asmenvardžių rodyklė, joje – apie pusantro tūkstančio pavardžių. Pateikiama daugiau kaip 300 įvairių laikotarpių nuotraukų", – sakė knygos autorius A. Plungė.
Šioje knygoje panaudota daug istorinių faktų, interviu ir nuotraukų iš dienraščio „Vakarų ekspresas" sporto puslapių. Knygos autorius yra ištikimas „Vakarų ekspreso" skaitytojas ir iki šiol nuolat seka sporto įvykius, pats dalyvauja įvairiose varžybose ir sporto renginiuose.
Benediktas-Sigitas Jurčys viename renginyje apie A. Plungę yra labai taikliai pasakęs: „Tai Klaipėdos sporto enciklopedija. Už Algirdą Plungę labiau žinančio apie Klaipėdos sportą aš nepažįstu."
Iš tiesų, rašant įvairius straipsnius Jums, mieli „Vakarų ekspreso" skaitytojai, neretai tenka pasikonsultuoti su A. Plunge ar pasiteirauti tam tikrų sporto istorijos detalių, paprašyti kokio istorinio užfiksuoto kadro, ir jis visada mielai pagelbėja.
Kartą viename interviu pasiteiravus: „Iš kur tokios žinios ir puiki atmintis?", šis nė kiek nesusimąstęs atsakė: „Toli gražu ne viską žinau... Beveik visą gyvenimą domiuosi sportu, seku įvykius, spaudą, tad informacija galvoje ir kaupiasi."
Nenuostabu, kad A. Plungė buvo apdovanotas ir už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdos sportui.
85-erių (vasario 28-ąją sueis 86-eri) A. Plungė yra itin guvus, energingas ir stebina puikia atmintimi.
Per kiekvieną gimtadienį pasiteiravus apie amžių, A. Plungė mėgsta leptelėti kokį juokelį ir dažnai pabrėžia, kad savo amžiaus nesureikšmina.
„Juk niekas nesikeičia, tik prisidėjo dar vienas skaičius ir tiek. Svarbiausia tai, kad aš dar čia, šiame pasaulyje, dar galiu judėti ir būti naudingas Klaipėdos sportui. Nepažįstu nė vieno savo amžiaus žmogaus, kurio sveikata būtų ideali, kuris nesiskųstų jokiomis bėdelėmis.
Aš stengiuosi sveikata nesiskųsti, blogas mintis visada veju optimizmu", – sakė A. Plungė.
Jis pabrėžia, kad po 80 metų kasmet geriausia gimtadienio dovana – gera sveikata.
„Svarbu, kad būtų sveikatos, ir viskas bus gerai. Juk materialiais dalykais sveikatos nenusipirksi. Pinigai – reikalingas dalykas, bet ne esminis. Prabanga man nėra svarbi. Turiu gražią šeimą, būrį anūkų, tad ko gi daugiau norėti?" – šyptelėjo A. Plungė, kuris jau yra palikęs itin ryškų pėdsaką Klaipėdos sporto istorijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą