Klaipėdoje - Lietuvos imtynių čempionatas: prisiminkime istoriją ir pergales
Dvi dienas vyks ne tik graikų-romėnų, laisvųjų imtynių, bet ir moterų imtynių dvikovos.
Tarptautinė imtynių federacija (UWW) iki 2003 metų graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių čempionatus vykdydavo atskirai.
Lietuvoje tokia sistema nebuvo išimtimi.
Lietuvos imtynių federacijos vykdomasis direktorius, puikiai šios sporto šakos istoriją išmanantis Valdas Malinauskas pateikė daug įdomių detalių būtent apie šios sporto šakos Lietuvos čempionatų ištakas Klaipėdoje.
„Pirmas Lietuvos graikų-romėnų imtynių čempionatas Klaipėdoje vyko 1953 metais, o “laisvūnai„ į uostamiestį atkeliavo tik 1979-aisiais. Moterų čempionatas varžybomis Klaipėdoje debiutavo 1996-aisiais. Iš viso Klaipėdoje vyko 13 čempionatų (6 - graikų-romėnų, 5 - laisvųjų imtynių ir 2 - moterų)“, - istorines detales pasakojo V. Malinauskas.
Kaip jau rašyta, 2003 metais Tarptautinė imtynių federacija (tuomet FILA, dabar UWW) nusprendė, kad visus 3 imtynių stilius reikia sujungti į vieną čempionatą. Šia nuostata vadovavosi ir mūsų šalies imtynių federacija.
Deja, per tą laikotarpį - 20 metų - pagrindinis šalies imtynių renginys į Klaipėdą nebuvo užsukęs.
Pastaraisiais metais uostamiesčio imtynininkai pasiekė svarių laimėjimų tarptautinėse arenose.
Šviežia Manto Knystauto pergalė pasaulio imtynių čempionate (iškovotas bronzos medalis) yra žymiausias Klaipėdos imtynių mokyklos darbo vaisius.
Tačiau derėtų prisiminti ir kitų mūsų miesto atletų pastarųjų dešimtmečių pergales.
2008-aisiais metais Košicėje vykusiame Europos jaunimo čempionate Artūras Jankauskas iškovojo sidabro medalį. Manto brolis Marius Knystautas 2012 metais Europos jaunių čempionate Katovicuose taip pat užėmė antrą vietą, o po metų Paulius Galkinas Zrenjanine tapo pasaulio jaunių vicečempionu.
Moterų imtynių pasiekimai kiek kuklesni, o pagrindinis krūvis ir atsakomybė ginti miesto ir šalies garbę teko Kornelijai Zaicevaitei.Visgi Klaipėda pagrįstai laikoma „laisvūnų“ centru. Ne vieną dešimtmetį uostamiestyje treniruojasi šalies laisvųjų imtynių elitas. Nepriklausomybės laikotarpiu neabejotinai žymiausia laisvųjų imtynių figūra yra Ričardas Pauliukonis.
STORIJA. Nepriklausomybės laikotarpiu neabejotinai žymiausia laisvųjų imtynių figūra - Ričardas Pauliukonis. Klaipėdietis 1995 metais Fribourge (Šveicarija) vykusiame Europos čempionate pakilo iki 5 vietos, savo karjeros metu du kartus - 1996 ir 2000-aisiais - iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes. R. Pauliukonis 1994 metais Europos jaunimo čempionate pasipuošė bronzos medaliu. Nuotraukoje jis kartu su savo treneriu Sergejumi Kasimovu.
Klaipėdietis 1995 metais Fribourge (Šveicarija) vykusiame Europos čempionate pakilo iki 5 vietos, savo karjeros metu du kartus - 1996 ir 2000-aisiais - iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes. Jis Sidnėjuje iškovojo 17 vietą tarp svorio iki 97 kg grupės dalyvių, o Atlantos olimpinėse žaidynėse tarp svorio iki 90 kg dalyvių užėmė devintąją vietą.
R. Pauliukonis 1994 metais Europos jaunimo čempionate pasipuošė bronzos medaliu.
2002-ųjų metų startai sėkmingai susiklostė ir klaipėdiečiui Iljai Stramousui. Jaunuolis Vilniuje vykusiame Europos jaunių čempionate iškovojo bronzos medalį.
Šalyje ant imtynių kilimo tvirtai dominavo broliai Edgaras ir Andrius Voitechovskiai, Pranas, Mindaugas ir Ramūnas Rumbučiai, Pranas ir Valdas Visagorskiai bei kiti miesto atletai. Prieš penketą metų į savo titulo medžioklę pakilo Andrius Mažeika, kuris Europos čempionate liko septintas.
Deja, perspektyvų atletą persekiojo traumos, kurios sutrukdė deramai ruoštis Tokijo olimpinėms žaidynėms.
Derėtų priminti ir tai, kad visgi Klaipėdos imtynių atstovą Tokijo olimpinėse žaidynėse turėjome - Mantas Knystautas Japonijoje tarp sunkiasvorių (svorio kategorijoje iki 130 kg) iškovojo dešimtąją vietą.
Jis planuoja dalyvauti ir šio mėnesio viduryje vyksiančiame Lietuvos čempionate, tad žiūrovų laukia įdomus reginys.
Rašyti komentarą