Lietuvos jaunimo krepšinio žvaigždutė: apie užtildytus kritikus ir sprendimą palikti Kauno „Žalgirį“

Tačiau lietuviai pirmadienį Vilniaus oro uostą pasiekė su šypsenomis. Visgi sidabras šiai komandai – didžiulis pasiekimas, juolab žinant, kad rinktinėje nebuvo didžiausios žvaigždės – Kasparo Jakučionio. 

Prieš čempionatą mūsiškių šansai vertinti labai atsargiai. „Taip, tai tikrai padėjo užsimotyvuoti. 

Žmonės mus nurašė. Sakė, kad nieko nepasieksime, o ketvirtfinalis bus tas barjeras, kuriame krisime“, – oro uoste apie papildomą motyvaciją kalbėjo M.Juzėnas.

Dvidešimtmečių rinktinėje žaidęs aštuoniolikmetis M. Juzėnas nuskynė ir asmeninį apdovanojimą – pateko į simbolinį turnyro penketą. 

Pirmenybėse dvimetrinis gynėjas fiksavo 11,7 taško ir 4,4 atkovoto kamuolio statistiką, tritaškius mesdamas 40 procentų taiklumu. 

Pasak M.Juzėno, prie to daug prisidėjo galimybė padirbėti su „Žalgirio“ pagrindine komanda. Praėjusį sezoną jaunuolis debiutavo Eurolygoje, o LKL fiksavo 4,6 taško statistiką.

„Manau, kad šiek tiek galbūt reikėtų susitvarkyti su emocijomis aikštelėje, bet sezonas tikrai buvo nuostabus. Esu labai dėkingas „Žalgirio“ pagrindinei komandai, kad suteikė šansą žaisti pagrindinėje vyrų komandoje. 

Paaugau tiek kaip žaidėjas, tiek kaip asmenybė“, – pasakojo Lietuvos krepšinio talentas. 

Mantas Juzėnas / Teodoro Biliūno / BNS nuotr. 

Tačiau šią vasarą M.Juzėnas nusprendė palikti „Žalgirį“ ir persikelti už Atlanto. 

Gynėjas pasirinko „Saint Mary‘s Gaels“ universitetą, kuriame žaidė Augustas Marčiulionis, o praėjusį sezoną – ir Paulius Murauskas. 

Kodėl talentingas krepšininkas nusprendė palikti „Žalgirio“ sistemą? Apie tai ir dar daugiau – interviu. 

– Su kokiomis nuotaikomis grįžote? 

– Normalu, kad po finalo liūdėjome. Tikrai turėjome auksinį šansą iškovoti pirmą vietą, bet su kokiu žaidimu pradėjome čempionatą – antra vieta yra tikrai geras pasiekimas. 

Manau, kad su laiku ateis pasiekimas, kad iškovojome sidabrą.“ 

– Ar jus užmotyvavo tai, kad nebuvote labai vertinami, kaip vieni favoritų? 

– Taip, tas tikrai padėjo. Žmonės mus nurašė. Sakė, kad nieko nepasieksime ir ketvirtfinalis yra tas barjeras, kuriame krisime“ 

– Po rungtynių su prancūzais ir 7 tritaškių tave pradėjo lyginti su Stephenu Curry. Ar spėjai peržiūrėti visus memus? 

– Tikrai. Labai daug buvo ir visi siuntinėjo. 

Justas Stonkus ir Mantas Juzėnas / FIBA nuotr. 

– Pradžia buvo sunki. Kas pasikeitė, kad pavyko nukeliauti iki sidabro? 

– Atkrintamųjų etape suartėjome labiau, kaip komanda. Pradėjome vienas kitą palaikyti. Tas ir lėmė. 

Pradėjome žaisti su didesne energija nei žaidėme grupių etape. Žinojome, kad kiekviena klaida lemia iškritimą.

– Ko pritrūko finale? 

– Buvome išsitaškę po rungtynių su prancūzais, nes tas emocinis fonas su italais atrodė slogus. 

Atrodė, kad ir energijos neturėjome. Tai ir lėmė, kad Italijos krepšininkai, nors ir žaidė aštuoniese, atrodė už mus žymiai energingesni. 

– Patekai į čempionato simbolinį penketą. Kur labiausiai paaugai „Žalgiryje“ praėjusį sezoną? 

– Manau, kad šiek tiek galbūt reikėtų susitvarkyti su emocijomis aikštelėje, bet sezonas tikrai buvo nuostabus. Esu labai dėkingas „Žalgirio“ pagrindinei komandai, kad suteikė šansą žaisti pagrindinėje vyrų komandoje. 

Paaugau tiek kaip žaidėjas, tiek kaip asmenybė. 

– Septyni tritaškiai pusfinalyje, finale kiek sudegei. Ar būtent čia ir buvo tas emocijų nevaldymas? 

– Taip. Po rungtynių su prancūzais sunkiai sekėsi užmigti. Manau, kad ties tuo ir reikėtų susitvarkyti. 

Lietuvos U20 vaikinų rinktinės sutiktuvės iš Europos čempionato / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr. 

– Darbas su Dariumi Songaila. Kokį įspūdį paliko šis strategas? 

– Treneris – žaidėjų treneris. Duoda laisvės daug puolime, buvo smagu žaisti. 

– Kodėl pasirinkai NCAA? 

– Manau, kad tai bus geresnė terpė man tobulėti, nes į pagrindinę „Žalgirio“ komandą atvažiavo daug naujų žaidėjų – Mantas Rubštavičius, liko Deividas Sirvydis, Ignas Brazdeikis. Daug žaidėjų mano pozicijoje. 

O JAV ir treniruotės visai kitokios, fiziškumas visai kitoks. Būtent dėl to ir pasirinkau NCAA. 

– Prieš treniruočių stovyklą vykai į JAV, susitvarkyti popierių dėl universiteto. Kiek tai išmušė tave iš vėžių? 

– Buvau išvažiavęs dviem savaitėms. Į Ispaniją atvažiavau be treniruočių, be rungtynių, praradęs ritmą, bet atkrintamosiose įsivažiavau ir viskas buvo gerai. 

– Ar teko kalbėtis su Augustu Marčiulioniu apie persikėlimą į NCAA? 

– Kalbėjausi tiek su juo, tiek su Pauliumi Murausku. Jis pasakė, kad labai gera vieta ir verta važiuoti. 

– Kiek sprendimas vykti į NCAA yra susijęs su noru užsikabinti NBA? 

– Dabar apie tai negalvojau. Man svarbu tobulėti ir augti, kaip žaidėjui. Ten bus puiki vieta.