LSKL prezidentas Rimantas Cibauskas apie didįjį finalą, istorines pergales ir gerų emocijų pliūpsnį

„Norime, kad žmonės galėtų pasimėgauti ne tik aukšto lygio krepšiniu, bet ir patirtų gerų emocijų pliūpsnį, suprastų, kad sportas ir aukštasis mokslas – tai vertybės, kurios mus priverčia tobulėti, siekti vis aukštesnių tikslų ir padeda kurti savo ateities pamatus, šviesesnį rytojų“, – kalbėjo LSKL prezidentas Rimantas Cibauskas.

Dar jis pridūrė, kad sportas ir mokslai – tarsi pažangos varikliai.

„LSKL misija yra plati, svarbu ne tik pergalės, bet ir jauno žmogaus tobulėjimas visomis prasmėmis“, – akcentavo LSKL prezidentas.

Jau kovo 30 dieną „Švyturio“ arenoje nuo 15.45 val. LSKL mažajame finale susikaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšininkai ir Kauno kolegijos studentai, o LSKL didysis finalas, kuris vyks nuo 18 val., bus paženklintas nauja istorija – nugalėtojų trofėjų pirmą kartą į viršų kels arba Klaipėdos universiteto, arba Vilniaus universiteto krepšininkai.

LSKL didžiojo finalo išvakarėse kalbamės su LSKL prezidentu R. Cibausku.

Pastaruosius 10 metų LSKL čempionų titulus iškovodavo Vytauto Didžiojo universiteto krepšininkai, kurie daugybę metų yra ir Europos studentų čempionai. Daugeliui buvo staigmena, kad šįkart jis pralaimėjo pusfinalio kovoje ir šiemet LSKL turės naujus čempionus. Ar pačiam tai buvo didelis netikėtumas?

Sportas tuo ir žavus bei įdomus, kad jis yra nenuspėjamas. Tai dar kartą įrodo, kad ir kitos universitetų ekipos kelia savo meistriškumą, tobulėja ir dega noru laimėti.

Klaipėdos universitetas jau daugelį metų kaunasi dėl LSKL medalių – tapdavo bronziniais prizininkais ir dukart vicečempionais. Klaipėdiečiai jau trečią kartą kausis LSKL finale. 

Vilniaus universitetas pastaraisiais metais atrodo išties galingai – jau praėjusiais metais žaidė finale ir jau kelerius sezonus demonstruoja ypatingą vienybę, susitelkimą ir kovingumą.

Tai, kad atsiranda komandų, kurios sugeba mesti rimtą iššūkį daugkartiniams čempionams, – nuo to žiūrovams tik įdomiau. Juk viena iš sporto misijų ir yra sužadinti žiūrovams emocijas. Taigi šį sezoną jų tikrai netrūko ir dar, manau, gerų emocijų pliūpsnio pasisemsime ir didžiajame finale.

LSKL finalai visada išsiskiria ne tik krepšinio kovomis, bet ir įspūdingais renginiais. Kokių staigmenų šiemet paruošėte žiūrovams?

Norisi, kad žmonės, atėję į mūsų renginius, patirtų kuo daugiau gerų emocijų ir patys taptų šventės dalimi, jaustųsi lyg savame artimų žmonių būryje.

Renginio metu vyks ir įvairūs žaidimai, išdalinsime per tūkstantį prizų, ruošiami ir meniniai pasirodymai, pagerbsime ir praėjusią vasarą daug skambių pergalių iškovojusius mūsų studentus krepšininkus, universitetų rektorius ir žmones, kurie daugelį metų svariai prisideda prie studentiškojo krepšinio progreso.

Krepšinis Lietuvoje yra ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinė aistra, neatsiejama šalies tapatybės ir kultūros dalis. Simboliška, kad krepšinis gimė tarp studentų ir po to visais laikais jis buvo, yra ir liks vienas iš ryškesnių jaunimo pažangos variklių.

Studentiškam krepšiniui pastarieji metai – išties įspūdingi. Praėjusią vasarą Vokietijoje 3x3 studentų krepšinio rinktinė tapo Universiados čempione, 5x5 Lietuvos studentų rinktinė iškovojo Universiados bronzos medalius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšinio komanda Bolonijoje (Italija) iškovojo ir EUSA Europos universitetų krepšinio 5x5 čempionato aukso medalius. Taip pat VDU 3x3 rinktinė tapo Europos universitetų trijulių (3x3) krepšinio čempionais ir pasaulio 3x3 čempionais. Taigi Lietuvos vardas per studentiškąjį krepšinį skamba visame pasaulyje.

Priminsiu ir tai, kad Lietuvos studentų 5x5 krepšinio rinktinė dukart – 2007 (Tailande) ir 2017 metais (Taivane) – tapo Universiados čempione, o 2011 metais Kinijoje buvo iškovoti ir bronzos medaliai.

VDU komanda – daugkartinė Europos universitetų krepšinio čempionatų nugalėtoja ir Europos universitetų sporto žaidynių nugalėtoja, 2014 metais šį titulą iškovojo ir MRU ekipa.

LSKL ekipos nuolat skina pergales tarptautiniuose turnyruose Italijoje, Izraelyje, Kinijoje ir kitose šalyse.

Lietuvos sporto universiteto merginos yra tapusios ir Europos universitetų žaidynių 3x3 krepšinio turnyro nugalėtojomis, taip pat ir FISU pasaulio universitetų trijulių (3×3) merginų krepšinio čempionėmis.

Smagu, kad mūsų krepšininkai studentai yra vieni pajėgiausių pasaulyje, nors kartais to nevertiname, kadangi jau esame pripratę prie pergalių. Kai kuriems atrodo, kad tos pergalės ateina savaime, tačiau dėl to reikia nuolat dirbti ir vis judėti į priekį. Net priešingai – apginti čempionų titulus yra sudėtingiau nei iškovoti pirmą kartą.

Ne kartą teko skaityti Jūsų interviu, kur Jūs pabrėžiate, kad aukštasis mokslas – šių dienų vertybė, o mūsų šalies universitetų lygis – itin aukštas ir vertinamas visame pasaulyje. Pastebima tendencija, kad vis daugiau garsių krepšininkų, profesionaliai sportuodami, galvoja ir apie ateitį – studijuoja arba jau yra baigę mūsų šalies universitetus.

Dar 2008 metais sumąstėme skirti stipendijas gabiausiems Lietuvos studentų krepšinio lygos studentams – geriausiai besimokančiam LSKL vaikinui ir merginai. Taip pabrėžėme, kad svarbu ne tik sportiniai, bet ir mokslo pasiekimai.

Būtent per krepšinį, aukštąjį mokslą ir sudarytas sąlygas visa tai derinti pristabdėme jaunų sportininkų emigraciją. Lietuvoje krepšininkai studijuoja universitetuose, tai leidžia jiems likti mūsų šalyje, čia tęsti karjerą ir, žinoma, sėkmingai ginti universitetų garbę.

Mes nuolat kartojame, kad mokslai yra vertybė, kurią reikia išnaudoti. Taip pat džiugu, jog universitetai yra suinteresuoti turėti kuo geresnes krepšinio komandas, todėl geriems žaidėjams patys stengiasi sudaryti sąlygas sportuoti. Krepšininkams mažinamas mokestis už mokslą arba visai nereikia mokėti, suteikiama kitų lengvatų.

Džiaugiuosi ir tuo, kad LSKL krepšininkai vis dažniau nesustoja ties bakalauru ir renkasi magistro studijas.

Yra konkrečių pavyzdžių, kai LSKL žaidėjai, baigę krepšinio karjeras, sukauptas žinias realizuoja ir gyvenime – įkuria verslus, pasiekia aukštumų tarptautinėse kompanijose. Džiaugiamės, kad ir gyvenime suranda savo sėkmės kelią.

Apskritai dabar jau daugelis krepšininkų studijuoja ir vertina aukštąjį mokslą, ko galbūt negalima pasakyti apie kitas sporto šakas. Tai taip pat yra didelis mūsų įdirbis. Jei pažiūrėtume į praeitį, kai 2003 metais mes iš Klaipėdos išlydėjome Lietuvos rinktinę, kuri Švedijoje tapo Europos čempione, tuomet rinktinėje tebuvo tik vienas Lietuvos universitete studijuojantis krepšininkas ir tik keli, kurie mokėsi Amerikoje, o didžioji dalis niekur nesimokė.

Pastaraisiais metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nariai – beveik visi buvę ar esami Lietuvos universitetų studentai.

Tai taip pat daug ką pasako. Pavyko įrodyti, kad Lietuvoje studijuoti ir siekti sportinių rezultatų yra sudaromos itin geros sąlygos. Įteigdami LSKL stipendijas, ir turėjome tikslą į aukštąjį mokslą pritraukti jauną 18–19 metų sportuojantį žmogų. Juk dažnai tokio amžiaus jaunimas mąsto taip: ai, dabar sportuosiu, atsiduosiu sportinei karjerai, o mokslai universitete palauks. Mums pavyko įtikinti ir sudaryti sąlygas, kad galima paraleliai siekti aukštumų tiek moksle, tiek sporte.

Juk LSKL čempionate žaidė ir patirties sėmėsi daug aukščiausio lygio krepšininkų, vėliau vilkėjusių ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės marškinėlius. Tarp jų ryškiausi – Paulius Jankūnas, Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Artūras Milaknis, Edgaras Ulanovas, Renaldas Seibutis, Lukas Lekavičius, Eimantas Bendžius, Deividas Gailius, Rokas Giedraitis, Rokas Jokūbaitis, Gytis Masiulis, Gediminas Orelikas ir daug kitų žymiausių praeities ir dabarties krepšininkų.

LSKL lyga šiems žaidėjams buvo puikus tramplynas į sporto aukštumas.

Pažvelkite į pasaulio universitetų reitingus ir patys įsitikinsite, kad Lietuvoje aukštasis mokslas yra aukšto lygio ir vertinamas užsienio šalių specialistų.

Pasaulyje yra virš 30 tūkstančių universitetų ir tik patys geriausi patenka tarp 1000 geriausių universitetų bei yra reitinguojami. Prieš kurį laiką analizavau universitetų reitingus ir pasidžiaugiau, kad Lietuvoje yra 4 universitetai, vienas jų patenka tarp 500 geriausiųjų, trys – tarp 1000 geriausiųjų pasaulio universitetų („QS World University Rankings 2026“ duomenys):
Vilniaus universitetas – 446 vieta;
Vytauto Didžiojo universitetas – 741–750 vietos;
Kauno technologijos universitetas – 741–750 vietos;
Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 851–900 vietos.

Kai kurios studijų programos patenka tarp 200 geriausių pasaulyje (vertinta daugiau kaip 4200 universitetų).

Tai rodo, kad LSKL vienija ne tik stipriausius sportininkus, bet ir gabiausius šalies studentus.

Turime kuo didžiuotis ir vertinti. Tai liudija ir užsienio kompanijos, kuriančios darbo vietas Lietuvoje. Juk čia kasmet dygsta vis nauji ofisai, keliasi įvairios užsienio kompanijos. Manyčiau, tai yra ir dėl to, kad mūsų šalyje – daug gerų specialistų, jaunų, motyvuotų ir išsilavinusių žmonių.

Ir aš džiaugiuosi, kad didžioji dalis yra mūsų lygoje – jie sportuoja, mokosi, tobulėja.

Skatiname ir toliau baigti būtent lietuviškus universitetus, o ne emigruoti į kitas šalis. Džiugu, kad jie nesustoja ties bakalauru, vis dažniau baigia ir magistro studijas.

Dabar labai populiari mentorystė, motyvaciniai seminarai, o Jūs tai darėte jau daugiau nei prieš 20 metų su TIME TEAM gatvės krepšinio judėjimu. Pamenu, kad į TIME TEAM organizuojamus renginius mažuose miesteliuose susirinkdavo tūkstantinės minios žiūrovų, išdalinta per 200 tūkstančių TIME TEAM marškinėlių, per 30 tūkstančių TIME TEAM krepšinio kamuolių ir įvairių prizų. O kiek dar atidaryta naujų gatvės krepšinio aikštelių... Berods, daugiau nei 100. Taigi jūsų veikla, susijusi su krepšiniu, Jus lydi jau daugybę metų. Ar pamenate, nuo ko viskas prasidėjo?

Vaikystėje buvau judrus vaikas, tėvai skatino sportuoti. Pamenu, kai tėtis kieme prikalė krepšinio lanką – pradėjau mėtyti į krepšį. Pamilau sportą ir norėjau savo gyvenimą susieti su juo, bet baigus mokyklą tėvai ragino pasirinkti ne su sportu susijusią, o kokią nors kitą specialybę. Įstojau į Vilniaus universitetą, sėkmingai jį baigiau, o tada prasidėjo karjera, vėliau – savo verslo kūrimas.

Profesionaliu krepšininku netapau, bet krepšinį mėgėjiškai žaidžiau visada. Kai subūrėme Klaipėdos mieste krepšinio komandą iš gatvės krepšininkų, žaidžiančių miesto Skulptūrų parke, tada ir kilo mintis tą aikštelę sutvarkyti.

Visoje Lietuvoje krepšinio aikštelės buvo niokojamos, apleistos, niekam nereikalingos. Nebuvo sėkmingų bandymų jas tvarkyti. Kadangi į aikštelės atnaujinimo darbus įtraukėme tuos, kurie žaidžia gatvės krepšinį, tikėjimu ir pasitikėjimu sulaužėme mitus apie vandalizmą ir įrodėme, kad ateina naujų, sąmoningų, norinčių, galinčių jaunų žmonių karta. Tai buvo pati geriausia bendruomeniškumo akcija, kuri pasklido po visą šalį – aikštelių įrengimas tapo garbės reikalu.

Pirma aikštelė sėkmingai gyvavo, net tinklelio niekas nenukabino. Kai jis jau atitarnavo, nusikabinau jį ir turiu kaip sėkmės simbolį.

TIME TEAM veikla visada buvo akcentuojama, kad tai ne tik sportas, bet ir bendrystės, vienybės, įkvėpimo, užsidegimo, užsispyrimo pavyzdys tikėti ir siekti savo tikslų.

Tai atspindi ir TIME TEAM šūkis: „Būk su tais, kurie nori, gali ir laimi“.

Man džiugu tai, kad su TIME TEAM judėjimu, kuris jungia tris svarbias grandis: sportą, studijas ir stilių, užaugo visa karta motyvuotų, savimi pasitikinčių, drąsių ir energingų žmonių.

Visada pabrėžiau, kad kiekvienas turime sau kelti vis aukštesnius tikslus, tobulindami save ir savo pavyzdžiu „patempdami“ į priekį kitus.

Įkvėpimas, tikėjimas savimi bei vienas kito palaikymas yra ypač svarbūs šiais globalizacijos laikais. Manau, jog įkvėpimas, paremtas realiais pavyzdžiais, o ne tik žodžiais, yra vienas iš veiksmingiausių būdų jauniems žmonėms ir ne tik.

Man asmeniškai TIME TEAM judėjimas transformavosi į studentų krepšinio lygos veiklą. Pradžioje buvau šios lygos viceprezidentu, o vėliau buvau išrinktas prezidentu, kuriuo esu iki šiol.

Patirtis TIME TEAM judėjime pravertė keliant Lietuvos studentų krepšinio lygį į tarptautinį.