„Ne specialistų skaičius, o rezultatai turi didžiausią vertę“

Pateikiame visą neredaguoto V. Čepo laiško tekstą:

"Mane, kaip LTOK atstovą regionui, neramina paskutiniu metu pasiekiančios žinios. Klaipėdos miesto savivaldybės sporto taryba, kiek žinau, intensyviai svarsto miesto prioritetinių sporto šakų sąrašą. Suprantama, tai reikalingas ir sveikintinas dalykas, padėsiantis ne tik skaidriau finansuoti sporto šakas, bet ir paskatinsiantis sporto specialistus dirbti produktyviau, siekti aukštesnių rezultatų.

Skaičiau paskutinių tarybos posėdžių protokolus, susipažinau su prioritetinių sporto šakų kriterijais. Taigi, visų pirma, apie juos.

Vienas jų apibrėžia sporto šakos kvalifikuotų specialistų skaičių ir nurodo, kad tokių turi būti dešimt. Labai sunku suprasti, kodėl tiek, kodėl ne aštuoni ar devyni?

Juk logika labai paprasta - ne specialistų skaičius, o jų darbo rezultatai, pasiekti, tarkime, per olimpinį ciklą, turi būti didžiausia vertė. Jei, tarkime, keturi treneriai paruošia pasaulio, Europos, olimpinių žaidynių ir kitų prestižinių varžybų čempionus ir prizininkus, tai toks kriterijus juos automatiškai pastato į labai keblią padėtį.

Juk jų tik keturi ir jie visada „praloš“ toms sporto šakoms, kurios turi 10 trenerių, nežiūrint, kad net iš Lietuvos čempionatų jie grįžo tuščiomis.

Žinia, kriterijus yra požymis, pagal kurį vertiname, tai vertinimo matas, klasifikatorius. Pasakykite, ką matuoja tas „dešimties kvalifikuotų specialistų kriterijus“?

Mano galva, absoliučiai nieko! Ir tai yra todėl, kad jame nėra nė kruopelytės kokybės - vien nuoga kiekybė miesto biudžeto pinigams įsisavinti.

Lygiai taip ir su kriterijumi dėl 100 sportuojančių mokinių skaičiaus registro sistemoje. Jei kalbama apie masiškumą, tai gerai, bet čia juk kriterijai prestižui nustatyti. Jei iš to šimto nieko nepavyksta padaryti net tiems dešimčiai trenerių tai anokia čia prestižinė sporto šaka? Vėl kiekybinis matas, neturintis jokios diferencinės reikšmės skirstant sporto šakas į prestižines ir kitokias.

Galbūt mano nuomonė atrodo perdėm radikali, bet sutikite, kad, kaip negalima aukščio matuoti kilogramais, lygiai taip kaip kokybės - nieko nediferencijuojančiais kiekybiniais matais.

Jei į visą šitą reikalą pasižiūrėtume paprasčiau, tai aišku, kad vienintelis kriterijus, nekeliantis abejonių, yra sportininkų per olimpinį ciklą pasiekti rezultatai. Ir visiškai nesvarbu, kiek ten trenerių ar koks sportuojančių skaičius registro sistemoje. Beje, likę kriterijai apie tai ir kalba.

Ar nederėtų miesto sporto tarybai apie tai pagalvoti ir apsiriboti tuo, kas tikrai matuoja atlikto darbo kokybę? Taip būtų objektyviau, skaidriau, aiškiau, taip būtų eliminuoti nesusipratimai, ginčai ir barniai tarp sporto šakų trenerių ir sportininkų.

Nežinau, ar tai tiesa, bet sklinda kalbos, kad sporto taryba už borto nori palikti plaukimo sporto šaką ir įtraukti buriavimą. Neturiu nuomonės dėl buriavimo, tačiau jei jau daromos išimtys, tai palikti plaukimą už durų būtų nedovanotinas trumparegiškumas.

Juk pagaliau pastatėme 50 metrų baseiną, mieste veikia dar keli trumpesni, infrastruktūra viena geriausių Lietuvoje, o mes išimtį darome sporto šakai, kuri neturi net kur treniruotis!

Panašiai ir su futbolu, kuris Lietuvoje jau seniai nebėra prestižinė sporto šaka, garsėjanti, skirtingai nei plaukimas, ne pasiektais rezultatais, o įvairiais konfliktais, nesusipratimais ir ryšiais su kriminaliniu pasauliu.

Lietuvos futbolo federacija pasaulyje užima 129 vietą, Klaipėda neturi nė vieno klubo, žaidžiančio aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje, o mes norime futbolą paskelbti prestižine miesto sporto šaka!

Nesu prieš futbolą, atvirkščiai, labai jį mėgstu, tačiau kiek laiko darysime jam nuolaidas? Dar dešimt, dvidešimt metų?

Sprendimus priimti galima labai greitai, bet skubus, iki galo neapgalvotas darbas vargu ar duos teigiamų rezultatų."