Šią tiesą įrodė šimtai Klaipėdos ir Klaipėdos rajono gyventojų, kurie Klaipėdos baseine nemokamai lankė plaukimo treniruotes ir sėkmingai įsiliejo į projektą „Ir Tu gali“. Jau po 5 mėnesių intensyvių treniruočių vieni projekto dalyviai plaukimo treneriams metė iššūkį ir kvietė susirungti vandenyje, o kiti net pradėjo dalyvauti triatlono varžybose.
Plaukti išmoko daugiau nei pusė tūkstančio gyventojų
Būtų sudėtinga ginčytis, kad gyvenant jūriniame mieste mokėti plaukti tiesiog privalu visiems gyventojams - nuo pačių mažiausiųjų iki garbaus amžiaus senjorų. Suvokiant šią būtinybę VŠĮ „Plaukimo mokykla“ Klaipėdos baseine vykdė projektą „Ir Tu gali“, bendrai finansuojamą valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis. Jo metu iš viso taisyklingai plaukti išmoko per 600 Klaipėdos miesto ir rajono gyventojų.
Nemokamai lankyti vandens treniruotes galėjo visi Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono gyventojai nuo 16 metų.
Mokymai plaukti vyko penkiais ciklais, kurių kiekvienas truko po 5 mėnesius. Projekto dalyviai baseine lankėsi du kartus per savaitę ir treniravosi iki 15 asmenų grupėje.
Projekto „Ir Tu gali“, kurį administravo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dalyviai buvo supažindinti su vandens savybėmis, mokėsi taisyklingai plūduriuoti, slinkti vandenyje, teisingai kvėpuoti bei sulaikyti kvėpavimą, nerti, įšokti į baseiną ant kojų bei galvos. Taip pat jie įvaldė pagrindinius plaukimo stilius.
Panašu, kad naujieji baseino entuziastai kaip reikiant paplušėjo, mat pasiekti rezultatai buvo stulbinantys ir pranoko visus tiek projekto organizatorių, tiek ir pačių dalyvių lūkesčius. Jie džiaugėsi įrodę sau, kad mokytis plaukti yra niekad nevėlu.
Pavyzdžiui, klaipėdietė Violeta Skirzgailienė tikino projekto metu įveikusi savo baimes.
„Buvau visiška nulinukė – net bijojau vandens, o dabar sau ramiai plaukiu nugara. Man jau 66-eri, tad džiaugiuosi, kad pagaliau atsikračiau ilgai mane kamavusios vandens fobijos. Labai džiaugiuosi, kad dalyvavau šiame projekte. Klaipėdos baseine plaukimo treneriai – tikri profesionalai: taip motyvavo, kad dingo visos baimės, jau galiu plaukti ir vandenyje jaučiuosi drąsiai. Gyvenant Klaipėdoje, kur šalia jūra, mokėti plaukti – labai reikia. Dar kartą pasitvirtino taisyklė: amžius – ne riba, mokyti galima ir išmokti galima net sulaukus pensinio amžiaus“, - džiaugėsi klaipėdietė V. Skirzgailienė.
Baseine jau įveikia daugiau nei kilometrą
V. Skirzgailienei antrino projekte taip pat dalyvavęs Artūras Sedleckas. Anot pašnekovo, pradėjus lankyti mokymus, pagerėjo jo fizinė sveikata taip pat pavyko įgyti naudingų žinių, kurias jis galės pritaikyti užsiimdamas vandens sportu ateityje.
„Aš įsivaizdavau, kad moku plaukti, bet atėjęs į projektą „Ir tu gali“ supratau, kad mano žinios yra nepakankamos. Anksčiau sugebėdavau tik šiek tiek išsilaikyti ant vandens ir nuplaukti 25-50 metrų, o po penkių mėnesių intensyvių treniruočių, išmokęs teisingai kvėpuoti, jau galiu nuplaukti daugiau nei kilometrą. Prieš pusmetį man tai buvo neįsivaizduojama riba“, - pabrėžė 29-erių A. Sedleckas.
Taip pat vyras atviravo, kad anksčiau, kai vandenyje kojomis nesiekdavo dugno, jį užklupdavo baimės jausmas, o dabar net ir giliame baseine jis jaučiasi drąsiai ir užtikrintai.
„Vaikystėje skendau ir man išsivystė tam tikra baimė. Per projektą „Ir tu gali“ visos fobijos dingo. Įveikiau šiuos psichologinius barjerus. Ir po projekto tęsiu plaukimo treniruotes. Jau ir įsigijau metinę narystę Klaipėdos baseine“, - sakė A. Sedleckas.
Atrado save ir pasirengė triatlono varžyboms
Projekte taip pat dalyvavusio klaipėdiečio Daivoro Janušausko istorija verta rašytojo plunksnos. „Ir Tu gali“ metu jis ne tik išmoko taisyklingai plaukti, pasirengė Klaipėdoje vykusioms triatlono varžyboms, bet ir sugebėjo naują pomėgį paversti darbu. Įvaldęs plaukimo technikas ir sukaupęs svarų žinių apie saugų elgesį vandenyje bagažą, jis įsidarbino gelbėtoju Klaipėdos baseine.
„Apie projektą sužinojau atsitiktinai pamatęs reklamą ir nusprendžiau užsiregistruoti. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę mokytis iš itin profesionalaus trenerio Zigmundo Doviakovskio, kuris negailėjo nei jėgų, nei pastangų, kad padėtų mums įgyti kuo daugiau reikiamų žinių apie plaukimą. Projekto eigoje supratau, kad ankstesnės mano žinios buvo silpnos, kaip juokauju, tvenkinio mokykla.
Išmokęs taisyklingai plaukti nusprendžiau sudalyvauti triatlono rungtynėse, kurių metu visi sportininkai turėjo nuplaukti 200 m, 10 km nuvažiuoti dviračiu ir įveikti 5 km bėgimo trasą. Pasidalinau šia svajone su treneriu ir su jo pagalba plaukimo rungčiai pasirengiau per dvi savaites. Triatlone sekėsi puikiai, todėl sustoti nežadu.
Šiuo metu rengiuosi dar vienam Lietuvoje vyksiančiam, fiziškai sudėtingesniam triatlonui, kurio plaukimo, bėgimo ir važiavimo dviračiu rungtys pareikalaus didesnio pasirengimo. Tai - vadinamojo sprinto distancija, kurios metu reikia plaukti 750 m, dviračiu važiuoti 20 km, o bėgti 5 km. Noriu sužinoti savo galimybių ribas“, - šyptelėjo D. Janušauskas.
Pasibaigus projektui pašnekovas nenorėjo nutolti nuo baseino, todėl šį hobį pavertė gyvenimo būdu ir darbu. Jis tikino, kad projektas padėjo realizuoti save, įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Vyras neabejoja, kad tokio tipo mokymai žmonėms labai reikalingi ir jų turėtų būti organizuojama kuo daugiau.
„Plaukimas yra sportas, kurio metu treniruojami visi kūno raumenys, gerėja širdies veikla, stiprėja organizmo imuninė sistema. Tai yra visoms amžiaus grupėms naudingas sportas, padeda atsipalaiduoti, mažina stresą. Dėkoju už galimybę dalyvauti šiame projekte“, - teigė vyras.
Tikslas - sumažinti skendimo atvejų
Anot plaukimo specialistų, nors per pastaruosius porą dešimtmečių skęstančių žmonių Lietuvoje sumažėjo, tačiau pagal skendimų skaičių Europos Sąjungoje (ES) vis dar pirmaujame, todėl panašių projektų poreikis yra nenuginčijamas.
„Lietuvoje viena iš daugelio mirties priežasčių yra skendimas, todėl tokio tipo mokymų turėtų būti organizuojama daugiau. Dauguma žmonių nemoka plaukti arba sugeba nuplaukti labai mažą atstumą, o atsitikus nelaimei net nežino, kaip reikia elgtis ar padėti skęstančiajam. Projekto metu dalyviai sužinojo kaip reikia išsilaikyti ant vandens, plaukti ar tiesiog saugiai elgtis vandenyje“, - atskleidė projekto dalyvius plaukti mokiusi trenerė Laura Daugėlienė.
Pasak trenerės, projekte dalyvavo žmonės, kurie turėjo traumuojančios skendimo patirties ir pirmųjų treniruočių metu net bijojo lipti į vandenį. Kai kurie iš jų buvo skendę net kelis kartus.
„Dar kiti projekte dalyvavę žmonės mokėjo plaukti, tačiau tai darė netaisyklingai ir norėjo pagerinti plaukimo techniką. Kiti lankė treniruotes, nes siekė pagerinti savo laikyseną, skundėsi įvairiomis traumomis ar išvaržomis ir jiems tai daryti patarė gydytojas. Suburtas grupes sudarė daugybė skirtingų žmonių, asmenybių, kurios turėjo savitus poreikius ir asmeninę istoriją. Mes, kaip treneriai, stengėmės su kiekvienu iš jų padirbėti atskirai, geriau pažinti dalyvius ir padėti jiems pasiekti geriausių rezultatų atsižvelgiant į jų individualias galimybes ir užsibrėžtus tikslus“, - pasakojo plaukimo trenerė.
Geriausia padėka – šypsenos veide
Trenerei L. Daugėlienei antrino ir kitas projekto dalyvius mokęs plaukimo treneris Romualdas Vasiljevas.
„Visi stengėsi, išmoko plaukti ir galiausiai pasiekėme puikių rezultatų - iš mažojo baseino, kuriame prasidėjo mokymai, persikėlėme treniruotis į 2,5 m gylio baseiną. Pamokų metu nebenaudojome jokių pagalbos priemonių. Buvo labai smagu matyti šypsenas dalyvių veiduose, kai jie išmokdavo naujų dalykų, nugalėdavo savo baimes ir sėkmingai plaukdavo“, - sakė plaukimo treneris R. Vasiljevas.
Abu plaukimo treneriai džiaugiasi net ir pasibaigus projektui baseine dažnai sutikdami savo mokinius.
„Jie tikrai prisijaukino vandenį, įrodė sau ir kitiems, kad tikrai gali plaukti. Taip pat kai kurie dalyviai treneriams jau dabar meta iššūkį ir kviečia juos lenktyniauti bei pradėjo ruoštis triatlono varžyboms“, - sakė L. Daugėlienė.
Pasak Klaipėdos VŠĮ Plaukimo mokyklos direktorės Ievos Vaičiurgės, pasibaigus projektui, jau galima apžvelgti jo rezultatus ir pasidžiaugti įkvepiančiais dalyvių pasiekimais. Direktorės teigimu, dedamos didelės pastangos, kad klaipėdiečiams ir Klaipėdos rajono gyventojams ateityje būtų organizuojami panašūs mokymai.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie gyventojų sveikatingumo gerinimo, informacijos apie saugų elgesį vandenyje sklaidos, mokymų plaukti organizavimo. Suprantame tokių mokymų svarbą ir būtinybę tiek suaugusiems, tiek ir mažiesiems. Jausdami socialinę atsakomybę prieš mūsų miesto, rajono gyventojus, siekiame, kad tokių iniciatyvų būtų organizuojama kuo daugiau.
Šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiaujame su Klaipėdos miesto savivaldybe ir kartu įgyvendiname projektą dėl trečiokų ir ketvirtokų mokymo plaukti pamokų, kurie, būdami antrokai dėl karantino ribojimų, neturėjo galimybės išmokti plaukti pagal numatytą mokymo programą. Dar kartą nuoširdžiai sveikinu visus projekto dalyvius su puikiais asmeniniais pasiekimais ir laimėjimais bei dėkoju visiems treneriams, darbuotojams, kurių dėka taisyklingai plaukti išmoko ir vandenyje saugiau jausis daugiau nei pusė tūkstančio gyventojų“, - dėkojo I. Vaičiurgė.
Rašyti komentarą