Paulius Dragūnas: „Sportas – geriausias vaistas nuo depresijos"

Jo teigimu, viena pagrindinių klaidų, kokias daro žmonės, tik pradėję sportuoti, - tai susitelkimas į siaurą tikslą, pavyzdžiui, patrauklesnė išvaizda, raumenų masės prieaugis arba nereikalingų kilogramų atsikratymas.

„Pirmiausia žmogus turėtų orientuotis į geresnę savijautą, stipresnę širdį, kūno balanso atkūrimą. Jei žmogus staiga sugalvoja, kad nori numesti, pavyzdžiui, penkis kilogramus per mėnesį ir jam tai nepavyksta, dažnai viskas baigiasi nusivylimu ir motyvacijos sumažėjimu, o dar dažniau - visišku sporto apleidimu", - sako ,,Motion academy" bei vaikų vasaros stovyklos ,,Dragūnas FitKids" įkūrėjas P. Dragūnas.

Anot jo, reguliarios treniruotės ne tik padeda fiziškai sustiprėti, bet ir gydo depresiją.

„Nuostabu, jog pasitelkę fizinį aktyvumą galime sumažinti stresą, kurio šiuo metu gyvenime tikrai nemažai. Taip pat padidinti laimės hormono gamybą, lengviau susitelkti į tikslus bei veiklas. Visada siekiu, jog atėję klientai paverstų fizinę veiklą kasdiene rutina. Nes tik šitaip sporto poveikis mūsų sveikatai visomis prasmėmis didėja. Kaip manote, kodėl tiek tiek daug geriausių pasaulio aktorių ar kitų garsių bei verslių žmonių atrodo ypač gerai? Atsakymas labai paprastas: fizinės formos palaikymas tolygus savo srities meistriškumo didinimui, nes fizinis aktyvumas lemia ir kokybiškesnį bei spartesnį smegenų darbą kasdienėse situacijose ir, žinoma, efektyviai mažina stresą", - akcentuoja P. Dragūnas.

Pastaruoju metu, kai dėl karantino eiliniams žmonėms yra užvertos sporto salių durys, jis sulaukia vis daugiau tėvelių, susirūpinusių savo vaikų sveikata, mažu fiziniu aktyvumu, žinučių.

„Nuotolinis mokymasis itin paveikė vaikų fizinį aktyvumą. Sumažėjęs aktyvumas lemia prastą laikyseną, iškrypusią nugarą, taip pat neigiamai veikia psichinės sveikatos būklę. Pastebiu, jog net ir po nedidelės fizinės treniruotės vaikai lengviau susikaupia, o jų kūrybiškumas padidėja kelis kartus, nes smegenys pradeda dirbti efektyviau. Kasdien užtenka ir paprastų kardiotreniruočių, kad gyvenimo kokybė pasikeistų iš esmės, jau nekalbant apie tai, kokią naudą suteikia reguliarios, visapusiškos treniruotės", - teigė P. Dragūnas.

Netrukus priduria: „Nepamirškite, kad ten, kur jūs jaučiate didžiausią diskomfortą, slypi ir didžiausios jūsų galimybės."

Pauliaus Dragūno mitybos bei geros savijautos patarimai:

1. Įtraukite į savo dienotvarkę kvėpavimo pratimų bei užsiimkite meditacija bent 10 minučių per dieną. Iškart pajusite, kaip mintys susidėlioja į vietas, tampate ramesni, lengviau reaguojate į stresą.

2. Pradėję sportuoti jokiu būdu staiga nenustokite to daryti. Įpročiui susiformuoti tereikia 21 dienos. Laikantis režimo organizmas geriau pasisavina bei virškina maistą.

3. Valgykite sąmoningai ir išvengsite emocinio persivalgymo. Mėgaukitės maistu, kramtykite maistą lėtai, valgykite be pašalinių dirgiklių (ypač tai svarbu šiuolaikiniams vaikams).

4. Potraukį saldumynams bei dažną užkandžiavimą dažniausiai lemia netinkami mitybos įpročiai. Valgant greituosius angliavandenius ar riebaluose keptą maistą mūsų organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų.

5. Eidami į parduotuvę, skaitykite etiketes. Pavyzdžiui, žalia rakto skylute žymimi maisto produktai turi mažiau cukraus, druskos, riebalų, juose gausu skaidulinių medžiagų.

6. Visas reikalingas maistines medžiagas žmogus gali gauti pasitelkdamas mitybos įvairovę: vaisiai, daržovės, uogos, įvairių rūšių grūdų produktai, kokybiška mėsa bei žuvis, pieno produktai.

7. Neišsigąskite gerųjų riebalų. Riešutai, avokadai, alyvuogės, riebios žuvys, augalinis aliejus - veiksmingiausia širdies ir kraujagyslių ligų prevencija.

8. Nepamirškite gerti vandens. Jau vien tam, jog palaikytumėte gyvybines funkcijas. Juk žmogaus organizmas didžiąja dalimi sudarytas iš vandens, tad jis mums – gyvybiškai svarbus. Taip pat primenu, jog kai organizmui trūksta skysčių, mums atrodo, jog jaučiame alkį, mums svaigsta galva, dehidratuoja oda.