Plungės regbiui – penkiasdešimt

Vie­nas jų vei­kia ir Plungė­je – tai reg­bio klu­bas „Perkū­nas“, pra­ėjusį šeš­ta­dienį plun­giš­kius ir vi­sus nea­be­jin­gus šiam spor­tui pa­kvietęs į gra­žią šventę.

Jos me­tu pa­minė­ta reikš­min­ga su­kak­tis – Plungės reg­bio pen­kias­de­šimt­me­tis, mat būtent tiek metų pra­ėjo nuo ta­da, kai mūsų mies­te su­si­būrė pir­mo­ji vyrų reg­bio ko­man­da.

Su­reng­tos drau­giš­kos var­žy­bos

Šven­tinė die­na, skir­ta Plungės reg­bio ju­bi­lie­jui, pra­si­dėjo ve­te­ranų mi­ni tur­ny­ru Aka­de­mi­ko Adol­fo Ju­cio pro­gim­na­zi­jos sta­dio­ne.

Tądien šis skendė­jo ne tik kait­rios saulės spin­du­liuo­se, bet ir emo­cijų jūro­je, mat tiek žaidė­jai, tiek žiū­ro­vai į gim­ta­die­nio šventę at­ėjo ly­di­mi pui­kios nuo­tai­kos, ku­rią kurstė ir įtrau­kian­čios reg­bio var­žy­bos.

Tur­ny­re su­si­ti­ko Plungės, Kau­no ir Vil­niaus ko­man­dos. Sim­bo­linį pra­dinį spyrį at­li­ko pir­mo­sios plun­giš­kių reg­bi­ninkų ko­man­dos tre­ne­ris Gin­ta­ras Me­de­lis.

Su­si­rin­ku­sie­ji li­ko su­žavė­ti ve­te­ranų pa­si­ro­dy­mu stadione, mat šie žaidė­jai pa­de­monst­ra­vo itin brandų žai­dimą, taip ne­leis­da­mi nuo­bod­žiau­ti nė vie­nam šventės da­ly­viui. Kaip ir de­ra, šio tur­ny­ro nu­galė­to­jais ta­po būtent Plungės ve­te­ra­nai.

Vėliau aikš­telė­je su­si­ti­ko pa­grin­dinė Plungės „Perkū­no“ ir Plungės „Le­gio­no“ ko­man­dos. Pas­ta­ro­ji „Perkū­nui“ nu­si­lei­do de­šim­čia taškų.

Žvilgs­nis į pra­džią

Kol reg­bi­nin­kai lie­jo pra­kaitą sta­dio­ne, „Že­mai­čiui“ pa­vy­ko pa­kal­bin­ti sau­jelę pirmųjų mūsų mies­to reg­bio žaidėjų, nuo ku­rių ir pra­si­dėjo Plungės reg­bio is­to­ri­ja. Tai – An­ta­nas Kry­že­vi­čius, Vy­tau­tas Ali­mas, Po­vi­las Ja­na­vi­čius, Vac­lo­vas Maz­ri­mas, Alek­sas Ma­čiui­tis bei jų tre­ne­ris G. Me­de­lis.

Vy­rai su did­žiu­liu už­si­de­gi­mu pa­sa­ko­jo apie tuos lai­kus, kuo­met žaidė plun­giš­kių reg­bi­ninkų ko­man­do­je, da­ly­vau­da­vo var­žy­bo­se, ku­rio­se su­si­tik­da­vo ne tik su lie­tu­vių, bet ir su sve­čių ša­lių vyrų žaidė­jais.

O tre­ne­ris G. Me­de­lis pri­minė, kad būtent 1972-aisiais bu­vo su­bur­ta pir­mo­ji Plungės reg­bio ko­man­da. Šios spor­to ša­kos ini­cia­to­rius – dirb­tinės odos ga­myk­los pro­fsąjun­gos pir­mi­nin­kas Ed­var­das Za­niaus­kas. Nau­jo­sios reg­bio ko­man­dos bran­duo­lys bu­vo su­da­ry­tas iš pa­čių ga­myk­los dar­buo­tojų.

„Su­si­rin­ko vy­rai, pa­matė, kas per žai­di­mas yra tas reg­bis, ir pra­dėjo žais­ti. O taip tai juk ne­bu­vo ža­lio su­pra­ti­mo apie jį. Tik E. Za­niaus­kas ži­no­jo, nes bu­vo iš ar­ti matęs šį žai­dimą, kai mokė­si tuo­me­ti­nia­me Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te.

Iš pra­džių pa­vy­ko su­bur­ti pen­kio­li­ka žaidėjų, vėliau pri­si­jungė dau­giau. Tre­ni­ruo­da­vomės sta­dio­ne prie va­di­na­mo­jo be­ždžio­nių til­to. Tas sta­dio­nas – ge­ras, nes anks­čiau­siai Lie­tu­vo­je išd­žiū­da­vo.

Pas­kui pra­si­dėjo var­žy­bos. Pirmą­sias rung­ty­nes žaidėm su Pa­nevė­žio ko­man­da, ji bu­vau me­tais anks­čiau su­si­būru­si. Pir­mas bly­nas bu­vo pri­svilęs – pra­laimė­jo­me. Vėliau žaidė­me pir­me­nybė­se su Jo­na­vos „Azo­tu“.

Ta­da išplėšė­me per­galę. Bu­vo vis­ko – ir pra­laimė­jimų, ir laimė­jimų“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si G. Me­de­lis, 1979-ai­siais pa­likęs Plungę ir iš­vykęs į Šiau­lius, kur bu­vo pa­kvies­tas žais­ti.

O ko­kia bu­vo pir­mo­ji reg­bio ko­man­da Plungė­je? „Ko­man­da bu­vo stip­ri, o la­biau­siai žavė­jo tai, kad kiek­vie­nas žaidė­jas degė no­ru žais­ti, spin­du­lia­vo že­mai­čiams būdin­gu at­kak­lu­mu. To­kie bu­vo pir­mie­ji žaidė­jai, ku­rie žaidė maž­daug iki 1975-ųjų.

Pas­kui ko­man­da ėmė pil­dy­tis vis nau­jais reg­bio en­tu­zias­tais“, – pa­sa­ko­jo tre­ne­ris, ku­ris taip pat pri­si­dėjo prie pir­mo­sios vyrų reg­bio ko­man­dos Plungė­je at­si­ra­di­mo.

O V. Ali­mas sakė buvęs vie­nas jau­niau­sių reg­bi­ninkų Plungė­je. Kai pra­dėjo žais­ti, jam bu­vo vos še­šio­li­ka, kai tuo tar­pu ki­tiems – 25 me­tai ir dau­giau.

Reg­bio ve­te­ra­nai ti­ki­no, kad plun­giš­kiai žaidė­jai bu­vo išs­kir­ti­nai stiprūs, esą ne vie­na ko­man­da jos pri­si­bi­jo­da­vu­si. Ir vi­sai ne­keis­ta, nes plun­giš­kių ko­mandą su­darė įvai­rių spor­to šakų at­sto­vai, dau­gu­ma – „štan­gis­tai“.

Pak­laus­ti, kas la­biau­siai įsi­minė per tuos me­tus, kai at­sto­va­vo Plun­gei reg­bio var­žy­bo­se ir čem­pio­na­tuo­se, buvę reg­bi­nin­kai ti­ki­no, jog Ta­rybų Sąjun­gos jau­nių čem­pio­na­tas, 1976-ai­siais vykęs Plungė­je. Ja­me iš­ko­vo­ta ant­ro­ji vie­ta.

Šia­me čem­pio­na­te jau žaidė ir vėliau prie ko­man­dos pri­si­jungęs Alf­re­das Stro­pus, šian­dien ak­ty­viai re­mian­tis da­bar­tinę „Perkū­no“ ko­mandą.

A. Stro­pus ti­ki­no visą gy­ve­nimą iš­lik­sian­tis nea­be­jin­gas reg­biui. Pats anks­čiau aikš­telė­je lakstęs plun­giš­kis at­kreipė dėmesį, jog da­bar­ti­niai mūsų mies­to reg­bi­nin­kai – smul­kes­ni nei anuo­me­ti­niai, ta­čiau grei­tes­ni. Tą pa­tį kalbė­jo A. Kry­že­vi­čius bei pa­linkė­jo „Perkū­nui“ dar gy­vuo­ti ir gy­vuo­ti, o jo žaidė­jams būti tik­rais pa­trio­tais.

Gau­sybė svei­ki­nimų

Po var­žybų reg­bi­nin­kai ir vi­si jų šven­te no­rin­tys pa­si­džiaug­ti sve­čiai pa­kvies­ti į Aka­de­mi­ko A. Ju­cio pro­gi­man­zi­jos aktų salę, kur kaip iš gau­sybės ra­go lie­jo­si gra­žiau­si svei­ki­ni­mai ir pa­linkė­ji­mai Plungės reg­bi­nin­kams.

Netrū­ko ir pa­dėkų bei do­vanų, ku­rias da­lin­ti pir­ma­sis sto­jo Lie­tu­vos reg­bio fe­de­ra­ci­jos va­do­vas Ir­man­tas Ku­kuls­kis.

„Mes, reg­bio žmonės, esam la­bai pa­pras­ti. Ne­sam ko­mer­ci­niai, ne­sam dar su­ga­din­ti, tu­rim šir­dis, tikė­jimą ir sva­jonę. Džiau­giuo­si, kad mi­nint Plungės reg­bio pen­kias­de­šimt­metį salė­je – daug vie­ti­nių reg­bi­ninkų.

Plungė­je at­gims­ta reg­bis. Be ga­lo svar­bu, kad yra, kam švęsti šią su­kaktį. La­bai ver­ti­nu ir ger­biu ne tik jau­nuo­sius spor­ti­nin­kus, bet ir se­nuo­sius, ku­rie vis dar kru­ta, ju­da. Juk jie – mūsų praei­tis, at­ne­šu­si da­bartį.

La­bai no­ri­si, kad jau­ni­mas ver­tintų tą. O Plungės reg­biui norėtų­si pa­linkė­ti la­bai kant­riai dirb­ti ir būti tar­si vie­nam kumš­čiui, šei­mai“, – kalbė­jo sve­čias ir pirmąją do­vaną – var­dinį Lie­tu­vos reg­bio laik­rodį – bei pa­dėką įteikė  tre­ne­riui Ri­čar­dui Skrins­kiui.

Do­va­na, tik jau ki­to­kia, skir­ta ir šiuo me­tu Aust­ra­li­jo­je gy­ve­nan­čiam Artū­rui Ra­chi­mo­vui, ku­ris sa­vo spor­tinį ke­lią pra­dėjo būtent Plungė­je ir dėjo vi­sas pa­stan­gas, kad ši spor­to ša­ka čia at­gytų. Do­va­nos su­laukė ir „Perkū­no“ ko­man­dos ka­pi­to­nas Mo­des­tas Ka­va­liaus­kas bei klu­bo pre­zi­den­tas Dai­nius Pet­rei­kis.

„Lin­kiu, kad jūsų ko­man­da būtų TOP ly­gos, o ne tik at­si­gau­nan­ti ko­man­da, – baig­da­mas pa­linkė­jo sve­čias ir at­skirą pa­dėką dar tarė ve­te­ra­nams. – Be jūsų ne­būtų mūsų“.

Gra­žia su­kak­ti­mi, bu­vu­siais ir esa­mais reg­bio žaidė­jais pa­si­džiaugė ir pa­ts D. Pet­rei­kis, pa­sak ku­rio, per tuos pen­kias­de­šimt metų bu­vo vis­ko – ir skam­bių per­ga­lių, ir skaud­žių pra­laimė­jimų.

Svar­biau­sia, jo tei­gi­mu, kad šian­dien Plungė­je reg­bis at­gims­ta, kad klu­bas tu­ri tikslų ir sie­kių, prie ku­rių įgy­ven­di­ni­mo pri­si­de­da ne tik „Perkū­no“ bend­ruo­menė, bet ir did­žiu­lis būrys rėmėjų, tarp ku­rių – žaidėjų (o jų klu­bas vie­ni­ja apie 120) svei­ka­ta be­si­rūpi­nan­tis To­mas Ra­ma­naus­kas, vie­nas se­niau­sių „Perkū­no“ rėmėjų A. Stro­pus ir ki­ti.

Jiems pir­mie­siems iš­ke­lia­vo pa­dėkos ir sim­bo­linės do­vanėlės.

Vėliau pa­gerb­ti šeš­ta­die­nio var­žybų ge­riau­si žaidė­jai: tre­čiąją vietą užė­mu­sios Kau­no ko­man­dos ge­riau­siu žaidė­ju pri­pa­žin­tas Mar­ty­nas Bič­ko­vas, ant­ro­sios vie­ta laimė­to­jos Vil­niaus ko­man­dos ge­riau­siu reg­bi­nin­ku pa­skelb­tas Li­nas Dum­čius, o nu­galė­to­ja ta­pu­sios „Perkū­no“ ko­man­dos ge­riau­siu žaidė­ju iš­rink­tas Eval­das Šnei­de­ris.

Sim­bo­linė­mis do­va­no­mis pa­ma­lo­nin­ti ir startą Plungės reg­biui davę reg­bi­nin­kai: tre­ne­ris G. Me­de­lis, R. Skrins­kis, P. Ja­na­vi­čius, Jo­nas Smil­ge­vi­čius, Al­gir­das Pe­čiu­lis, V. Maz­ri­mas, A. Ma­čiui­tis, Vy­tau­tas Kur­la­vi­čius, A. Stro­pus, V. Ali­mas, A. Kry­že­vi­čius ir Vy­tau­tas Ra­mo­nas.

Gim­tu­vi­nin­kus pa­svei­ki­no ir sve­čiai iš Kau­no, at­vežę ne tik do­vanų, bet ir mu­zi­kinį svei­ki­nimą, po ku­rio vi­si pa­kvies­ti pa­ra­gau­ti tor­to bei pa­bend­rau­ti.