Po Žibėno atleidimo – audringos lietuvių reakcijos: „Žuvis pradeda pūti nuo galvos“

Nors sprendimas priimtas po istorinio fiasko Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ketvirtfinalyje, kai vilniečiai 0:2 nusileido Utenos „Juventus“, didelė dalis sirgalių trenerį išlydėjo itin jautriai.

Ištikimiausių „Ryto“ gerbėjų grupuotė „B Tribūna“ socialiniuose tinkluose paskelbė ilgą emocingą padėką treneriui, o po įrašu užvirė tikra emocijų audra – nuo pagarbos ir padėkų iki kritikos klubo vadovybei.

„B Tribūna“ savo žinutėje akcentavo ne tik sportinius pasiekimus, bet ir ryšį, užsimezgusį tarp trenerio, komandos bei sirgalių:

„Dar prieš išleidžiant paskutinių rungtynių aprašymą mus pasiekė žinia apie atsisveikinimą su treneriu, tad jaučiame, kad pirmiausiai reiktų pradėti nuo padėkos.

G. Žibėno era baigėsi. Tiesiog siurealu pagalvoti kiek visko patyrėme per ją. Žodžiais sunku apsakyti kiek esame dėkingi treneriui ir jo komandai už viską ką paaukojote dėl šio klubo. 

Šis laikotarpis amžiams bus įrašytas į „Ryto“ istoriją. O turbūt dar svarbiau – į mūsų širdis. Širdis, kurios pagaliau ir vėl galėjo pajusti, ką reiškia triumfuoti LKL finale, ką reiškia nugalėti „Žalgirį“, ką reiškia laimėti europinį trofėjų. 

Šios istorijos nebeištrins niekas, kaip ir tų dėl darbo sudegintų nervinių ląstelių, praleisto laiko su šeima, kritiškų žinučių ir žodžių iš savų bei svetimų. Giedriau, vertiname tai be galo ir su ašaromis akyse tariame vieną didžiulį AČIŪ.

Mūsų ryšys buvo kuriamas net ir už aikštės ribų – sveikinome trenerį vestuvėse, gavus Šv. Kristoforo apdovanojimą. 

Atmintyje išliks ir kalbos pasakytos po sezono ar ir tiesiog jaukūs pašnekesiai arenoje su picos gabalėliu rankose. 

Negalėjome nepastebėti ir Giedriaus šeimos, kurie kartu su mumis komandą palaikydavo bene visada. Tos paskutinės rungtynės niekada neužtemdys to, kas buvo pasiekta.

Ir nors gyvai to padaryti jau nebepavyks, tikime, kad Vilniuje dar susimatysime ir sušauksime: Pirmyn, vilniečiai!“

Po įrašu pasipylė komentarai, o didelė dalis sirgalių neslėpė nusivylimo ne tik dėl atleidimo fakto, bet ir dėl to, kaip visa situacija buvo suvaldyta.

„Klubas treneriui privalėjo atiduoti daugiau pagarbos. Nesuprantu nei pačio atsisveikinimo, o dar labiau – KAIP tai padaryta“, – rašė vienas sirgalių.

„Gražiai parašėte, labai gerbiu, bet manau pasikarščiavote nušvilpdami trenerį, štabą ir komanda, ypač po laimėjimo Europoje, bus verčiamas naujas lapas ir, tikiuosi, jis bus geras, bet kyla abejonių dėl sporto direktoriaus ir Gudelio“, – antrino kitas.

„Viską parodo pasiekimai per 5 metų laikotarpį, o ne paskutinės rungtynės. Taip ir bus vertinamas Giedrius. Ačiū ir sėkmės!“ – tikino dar vienas gerbėjas.

„Žibėnas yra Žmogus, Treneris iš didžiosios raidės. Beprotiškai didelis ačiū, Giedriau“, – komentavo „Ryto“ gerbėjas.

„Ne nuo ten pradedama. Ne nuo Giedriaus reikia pradėti. Didžiausia jam pagarba. Žuvis pradeda pūti nuo galvos“, – pareiškė sirgalius.

Kiti gerbėjai pabrėžė, kad būtent G. Žibėno laikotarpiu „Rytas“ susigrąžino identitetą: „Širdys plaka viena spalva!“

„Tik geriausi linkėjimai treneriui, lauksime sugrįžimo. Nežinau, ar geresnį turėjome, išskyrus Kurtinaitį, tikiuosi, Žibėnas dar grįš.“

Vis dėlto ne visi komentarai buvo vien pozityvūs. Dalis sirgalių priminė skaudų sezono finišą ir tvirtino, kad po tokio pralaimėjimo permainos buvo neišvengiamos.

„Jeigu būčiau „Ryto“ fanas, turbūt po 10 metų pamirščiau, kad laimėjo taurę, bet kad pralaimėjo „Juventus“ ir nepateko net į pusfinalį – jau neišeitų pamiršti ir po 20 metų“, – rašė vienas komentatorius.

„Tokio pralaimėjimo Utenai neturėjo būti“, – pridūrė kitas sirgalius.

Dar kiti kritiką nukreipė ne į trenerį, o į klubo vadovybę bei komplektaciją:

„Ko kaltas treneris, jeigu žaidėjų nėra gerų.“

„Ne nuo trenerio pradėti reikėjo.“

„Gudelį su Jomantu reikėtų palydėti iki durų ir išspirti lauk.“

G. Žibėnas „Rytui“ vadovavo nuo 2021 metų. Per šį laikotarpį sostinės klubas tapo LKL čempionu, iškovojo FIBA Čempionų lygos titulą, ne kartą nugalėjo Kauno „Žalgirį“, susigrąžino ryšį su dalimi sirgalių.

Tačiau paskutinis sezono pralaimėjimas tapo itin skaudus – pirmą kartą nuo 1997 metų vilniečiai nepateko tarp keturių stipriausių Lietuvos komandų.

Nepaisant to, sprendžiant iš gerbėjų reakcijų, didelė dalis „Ryto“ bendruomenės G. Žibėną prisimins ne dėl paskutinių dviejų rungtynių, o dėl visos eros, kuri Vilniui grąžino trofėjus, emocijas ir tikėjimą klubu.