Ruoštis didžiausiam Lietuvos dailiojo čiuožimo istorijoje renginiui padeda ir olimpinė medalininkė

2024 metų sausio 10–14 dienomis Kaune vyksiantis Europos dailiojo čiuožimo čempionatas – išskirtinė proga Lietuvai parodyti, kaip vos per pusmetį surengti įsimintiną šventę.

Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) tik įpusėjus birželiui paskelbė, kad būtent Lietuvai suteikta teisė rengti 2024 m. Senojo žemyno dailiojo čiuožimo čempionatą.

Proga tapti čempionato šeimininke mūsų šaliai atsirado po to, kai jį rengti atsisakė šią teisę iki tol turėjusi Vengrija.

LČF staigiai turėjo suburti komandą, nes federacijoje iki tol dirbo vos trys žmonės, rasti lėšų, mat Vyriausybė iki paskutinės minutės finansiškai neprisidėjo prie čempionato organizavimo, ir sukurti strategiją.

„Darbo buvo daug ir dirbome kone dieną naktį, tačiau, neabejojame, šiuo čempionatu tinkamai reprezentuosime savo šalį“, – neabejoja V. Jasutis.

„Olimpinė panorama“ pasidomėjo, kokius reikalavimus turėjo įvykdyti čempionato rengėja LČF ir kas, be geriausių Europos čiuožėjų pasirodymų per varžybas, dar laukia šio renginio svečių ir žiūrovų?

Arena. Čempionato varžybos vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje, kuri bus ir viena treniruočių arenų. „ISU komisija gerąja prasme susiėmė už galvų, kaip jiems pro akis galėjo prasprūsti tokia puiki „Žalgirio“ arena, turinti viską, ko reikia aukščiausio lygio ISU varžyboms rengti“, – pasakoja V. Jasutis.

Kita Europos čempionato dalyvių treniruočių arena bus Kauno ledo rūmai, atidaryti 2021 m. sausį.

„Pagal reikalavimus, be pagrindinės arenos, privalo būti ir atsarginė treniruočių arena. Vilnius tokios reikalavimus atitinkančios arenos neturi, o kai Kaune buvo atidaryti ledo rūmai, pagaliau galėjome pretenduoti rengti Europos čempionatą ir mums pavyko, – džiaugiasi V. Jasutis. – Jau galėtume rengti net pasaulio čempionatą, jei patys to norėtume.

Turime ir didesnių užmojų – ateityje gal net tapti žiemos olimpinių žaidynių dalimi, nes jau einama tuo keliu, kad olimpinės žaidynės galėtų būtų rengiamos keliose šalyse.

Tarkime, Vokietijoje ir Šveicarijoje varžytųsi vienų šakų sportininkai, Latvijoje, pavyzdžiui, bobslėjininkai, o dailiojo čiuožimo olimpinės varžybos galėtų vykti Lietuvoje.

Vienintelis trūkumas, kalbant apie aukštesnio rango varžybas, yra viešbučių stygius – reikėtų keturiskart daugiau viešbučių ne tik Kaune, bet apskritai Lietuvoje.“

Ledas. Dailiojo čiuožimo čempionatui rengiamas ledas yra kitoks nei tas, ant kurio santykius aiškinasi ledo ritulininkai. Šis ledas – daug plonesnis, skaidresnis, lygus it stiklas, jį išlieti trunka ilgiau.

Ledas „Žalgirio“ arenoje turėjo būti parengtas sausio 7-ąją, tad jau nuo sausio 2-osios pradėtos šaldyti grindys. Kaip tik sausio 2-osios vakarą Kauno „Žalgirio“ krepšininkai arenoje dar žaidė Eurolygos rungtynes su Berlyno ALBA, tad Europos dailiojo čiuožimo čempionato organizatoriai perspėjo, kad per jas arenoje bus šalčiau nei įprastai.

Iškart po šios krepšinio dvikovos ledo rengimo procesas įsibėgėjo: buvo nuimtas parketas, statomi apsauginiai bortai, o šaldymo sistemai veikiant didžiausiu įmanomu pajėgumu – pilamas vanduo ir liejamas ledas.

Šį procesą prižiūrėjo ne tik lietuviai, bet ir specialistai iš Suomijos, Latvijos, Estijos.

Ledas privalo būti baltas, bet savaime jis toks nėra, tad teko dažyti specialiais iš Suomijos atvežtais dažais. Be to, reikėjo kloti ISU ir paties čempionato reklamjuostes, kurios privalo būti pagamintos iš specialios medžiagos, nudažytos specialiais dažais.

Ledą dažė šio darbo patirties turintys Lietuvos akmenslydininkai.

Apsauginiai bortai bus panaudoti vos antrą kartą. 2018 m. balandį „Žalgirio“ arenoje Lietuvos ledo ritulio rinktinė kovojo pasaulio čempionato 1B divizione, kai irgi keitėsi su „Žalgirio“ krepšininkais, tąkart stojusiais į Eurolygos ketvirtfinalio kovas.

„Bortams irgi keliama daugybė reikalavimų: kur turi būti varteliai, kur privalo įvažiuoti ledo valymo mašina. Be to, bortus teks aptraukti specialia medžiaga, kad būtų gražūs akiai“, – pasakoja V. Jasutis.

Viešbučiai. Nors LČF prezidentas teigia negalintis sakyti, kuriuose viešbučiuose gyvens dalyviai ir ISU delegacija, Kaune tinkamų viešbučių palyginti nedaug ir čempionatui jų rezervuota apie 80 proc.

Sportininkai, komandų vadovai, treneriai, ISU atstovai – per 600 žmonių – gyvens keturiuose pagrindiniuose viešbučiuose. Teisėjai apsistos „Best Western Santaka“ viešbutyje.

Vienas svarbiausių reikalavimų parenkant viešbutį buvo tas, kad jo kambariai būtų gana dideli ir patogūs itin daug mantos atsigabenantiems čiuožėjams.

„Čiuožėjai atkeliauja su dviem didžiuliais lagaminais, kuriuose – ir dvi poros pačiūžų, ir pasirodymų kostiumai, ir kostiumai ar vakarinės suknelės iškilmingai vakarienei, ir medicinos priemonės, tarkime, tvarsčiai, ir net sporto inventorius, tad kambaryje viskas turi tilpti. Kai kurie viešbučiai netiko, nes jų kambariai buvo per maži.

Kauno pranašumas tas, kad jis yra mažas, o visi mūsų užsakyti viešbučiai yra centre. Kita vertus, tai gali būti ir trūkumas, mat ne prie visų viešbučių normaliai galės privažiuoti mūsų autobusai – privalome užtikrinti sportininkams galimybę patekti į „Žalgirio“ ar treniruočių areną.

Nežinome, koks bus oras – jei bus daug sniego, kyla grėsmė, kad ir taip siauros gatvės autobusams taps per ankštos. Tikimės, kad jie nestrigs ir automobilių grūstyse“, – spėlioja V. Jasutis.

Sirgaliams čempionato dienomis Kaune lieka palyginti nedaug viešbučių, tad kai kurie gyvens Vilniuje ar mėgins prisiglausti kauniečių šeimose. Vis dėlto didžioji dalis – apie 80 proc. – žiūrovų turėtų būti iš Lietuvos, tad nakvynės klausimas jiems mažiau aktualus.

Maitinimas. Su čempionato dalyvių maitinimu susiję išskirtiniai reikalavimai nėra keliami. Viešbučiuose čiuožėjai gaus pusryčius, pietus ir vakarienę. Dominuos europietiški patiekalai. Arenose bus patiekiami užkandžiai, kava, arbata, vanduo.

Saugumas. Išskyrus arenas, kuriose apsaugos darbuotojai palaikys tvarką, papildomo dėmesio saugumui neplanuojama skirti.

„Dailusis čiuožimas – atviras sportas. Sirgaliai gali prieiti prie čiuožėjų, su jais pasikalbėti ar nusifotografuoti. Viešbučiai nebus saugomi. Nebent dėl karo Izraelyje šios šalies delegacija atvyks su apsaugininkais“, – svarsto V. Jasutis.

Sirgaliai. Organizatoriai tikisi, kad per penkias dienas dailųjį čiuožimą Kaune pamatys daugiau kaip 50 tūkst. žiūrovų.

„Lietuvos dailiajam čiuožimui – tai nematyti skaičiai, – pabrėžia V. Jasutis. – Turėsime devynis atskirus renginius.“

Kaune varžysis čiuožėjai iš daugiau kaip 35 Europos valstybių. Bus kovojama dėl medalių komplektų keturiose rungtyse – moterų, vyrų, porų ir šokių ant ledo.

„Žalgirio“ arenoje tilps mažiau žiūrovų nei įprastai – apie 9 tūkst., nes nemažai vietos atima ledas. Dėl šios priežasties per čempionatą liks tik stacionarios tribūnos, o teleskopinės bus sustumtos.

Bilietai kainuoja 12–80 eurų. Dauguma – 20–25 eurus. „Nors ir norėtume, negalime žiūrovų leisti nemokamai – aistruoliai taps vienais didžiausių mūsų rėmėjų. Čempionatas atsieis apie 1,5 mln. eurų. Trečdalį gavome iš ISU, tačiau kitais pinigais turime pasirūpinti patys – Vyriausybė iki paskutinės minutės finansiškai neprisidėjo“, – paaiškina V. Jasutis.

Savanoriai. Už savanorių parinkimą atsakinga buvusi garsi irkluotoja, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja Milda Valčiukaitė. Verslo vadybą Vilniaus universitete baigusi irkluotoja tapo specialiai čempionatui suburtos komandos dalimi.

„Maniau, kad mano patirtis sporte šiame darbe turės didesnės reikšmės, – prisipažįsta M. Valčiukaitė. – Taip, esu mačiusi labai didelių sporto renginių, bet jie buvo visiškai kitokie, vyko atviroje teritorijoje, nes irklavimas – vasaros sporto šaka.

Turėjau bendrą suvokimą apie tai, kas svarbu, o kas ne taip svarbu per tokius čempionatus, kaip vyksta dopingo kontrolė ir kokios priemonės turi būti šios kontrolės kabinete. Bet buvo ir daug naujų dalykų, nes dailusis čiuožimas skiriasi nuo irklavimo ir kultūra, ir tradicijomis.

Pati dailiuoju čiuožimu anksčiau domėjausi tik mėgėjiškai – pažiūrėdavau per televiziją. Man patinka bet kuris sportas. Bet dailusis čiuožimas dabar patinka dar labiau, nes daug daugiau apie jį ėmiau suprasti.“

Ateitį su sporto vadyba ir toliau norinti sieti M. Valčiukaitė prisideda prie įvairių darbų, bet pagrindinė jos atsakomybė yra savanorių parinkimas ir priežiūra.

Kadangi dalyviams skirtos dvi arenos, turinčios aibę įėjimų ir užkaborių, į kuriuos ne kiekvienas norintis galės patekti, savanorių reikia daug.

„Turėsime mažiausiai 300, gal net 350 savanorių, nes ir renginys didelis, ir arenos didelės“, – sako M. Valčiukaitė.

Savanoriai dirbs prie įėjimų, akreditacijų ir žiniasklaidos centruose, prie ledo – visur, kur, jei tik prireiktų, galėtų padėti dalyviams, svečiams, žurnalistams, žiūrovams. Savanoriaus daugiausia lietuviai, bet, M. Valčiukaitės skaičiavimais, apie 15–20 proc. jų bus užsieniečiai.

„Turėsime savanorių iš beveik visų Europos šalių, vieną moterį iš Kanados, bus savanoris net iš Japonijos“, – vardija buvusi irkluotoja.

Surinkti savanorius ir sudėlioti jų darbo tvarkaraščius reikėjo pastangų. M. Valčiukaitė susidūrė su problema, nes tikėjosi, kad savanoriauti norintys žmonės tam skirs atostogas ar bent jau laisvadienius. Bet paaiškėjo, kad lietuviai nėra linkę aukoti laisvų dienų, o tik nuo kitų užsiėmimų likusį laiką.

„Iš užsienio atvykstantys žmonės savanoriavimą mato kaip laiko leidimo būdą ir savęs įprasminimą, o lietuviai dažniausiai nenori atsisakyti atostogų ir sako, kad gali prisitaikyti vieną ar kitą dieną.

Savanoriauti pasisiūlė daug paauglių, ypač merginų, kurios yra didelės dailiojo čiuožimo gerbėjos ir nori dirbti čempionate, bet gali tai daryti tik po pamokų“, – pasakoja M. Valčiukaitė.

Per čempionatą savanoriais norintys būti dailiojo čiuožimo sirgaliai pildė anketas, nurodydami savo gebėjimus ir siūlydamiesi į įvairias pozicijas. Šis darbas nėra mokamas – užsieniečiai netgi patys turi nusipirkti lėktuvo bilietus ir pasirūpinti gyvenamąja vieta, bet jaučiasi laimingi, gavę patvirtinimą, kad taps savanoriais.

„Mūsų kultūra kita – daugelis įsivaizduoja, kad už savanoriavimą gaus ne tik dailų drabužių komplektą, bet ir finansinės naudos. Žmonėms sunku suprasti, kad savanoriavimas yra neatlygintinas, ir svarbiausia, ką jis duoda, – tai patirtis, pažintys ir gerai praleistas laikas“, – lygina buvusi irkluotoja.

Tačiau kai kurie užsieniečių laiškai nustebino M. Valčiukaitę. Pavyzdžiui, vienas vokietis rašė, kad į dailiojo čiuožimo čempionatus važinėja jau 20 metų ir savanoriu dirba žiniasklaidos centre.

„Šis žmogus turi išties daug patirties, bet neturime pinigų, kad galėtume jam suteikti išskirtines sąlygas, todėl bandysime pasirūpinti jo maitinimu, savanorius pakviesime į mažą padėkos renginį, padovanosime šiek tiek suvenyrų“, – atskleidžia M. Valčiukaitė.

Didelės atrankos savanoriams nebuvo. Organizatoriai gavo apie 400 anketų ir daugumą norinčiųjų priėmė. Pagrindinis reikalavimas – mokėti bent anglų kalbą, tačiau anketas pildė ir žmonės, mokantys daugiau užsienio kalbų.

Lietuviai. Lietuvai Kaune atstovaus penki čiuožėjai: šokėjai ant ledo Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed, Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė, o moterų solisčių varžybose dalyvaus Aleksandra Golovkina.

„Iš S. Ambrulevičiaus ir A. Reed čempionate Lietuvoje norėtume medalių. Pastarajame Europos čempionate Espe, Suomijoje, jie liko greta prizininkų pakylos – ketvirti, tad tikimės, kad šįkart namų sienos jiems padės“, – viliasi V. Jasutis.

Kauno „Žalgirio“ areną namų sienomis pavadinti galima tik teoriškai, nes S. Ambrulevičius ir A. Reed treniruojasi Kanadoje ir į Lietuvą atskris iki varžybų likus vos kelioms dienoms. Atvykti anksčiau jiems nėra reikalo, nes neturėtų, kur treniruotis, be to, tektų dirbti be savo trenerių.

Žvaigždės. Didžiausių žvaigždžių organizatoriai laukia ne varžybų programoje: per atidarymą turėtų pasirodyti ukrainietė Aliona Savčenko, o gala programoje šoks Prancūzijos pora Gabriella Papadakis ir Guillaume‘as Cizeronas.

A. Savčenko – Vokietijai atstovaujanti itin tituluota čiuožėja sportinių porų varžybose su partneriu Bruno Massot 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjusi auksą. Su Robinu Szolkowy 2010 m. Vankuverio ir 2014 m. Sočio žiemos žaidynėse iškovojo bronzą. Ukrainoje gimusios ir palaikymą su Rusija kariaujančiai tėvynei reiškiančios A. Savčenko trofėjų sąraše – daugybė pasaulio, Europos bei „Grand Prix“ varžybų čempionės titulų.

Šiuo metu karjerą sustabdęs Prancūzijos duetas G. Papadakis ir G. Cizeronas 2022 m. Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo auksą. Pora taip pat yra laimėjusi sidabrą 2018 m. Pjongčango žaidynėse, po penkis pasaulio ir Europos pirmenybių aukso medalius.

Nors dėl medalių svečiai iš Prancūzijos nekovos, juos išvysti ant ledo gerbėjai galės sausio 14 d. vyksiančioje gala programoje. G. Papadakis ir G. Cizeronas taip pat dalyvaus Europos čempionatui skirtuose renginiuose, socialinėse akcijose, arenoje bendraus su aistruoliais.

A. Savčenko į Lietuvą atvyks su ankstesniu savo partneriu R. Szolkowy. Pora viešėti turėtų visą savaitę, galbūt surengs „MasterClass“ treniruotę Lietuvos čiuožėjams ir treneriams.

Teisėjai. Europos čempionate bus akredituoti 52 teisėjai. Kiekvienoje rungtyje dirbs atskira teisėjų brigada. Lietuvai turėtų atstovauti tarptautinės kategorijos teisėja Laima Krauzienė.

Prieš kiekvienas varžybas teisėjai trauks burtus ir aiškinsis, kurie tądien dirbs. Rungčiai teisėjauja dešimt pagrindinių arbitrų, bet apskritai teisėjų brigadą sudaro apie 20 žmonių, nes turi dirbti ir, pavyzdžiui, techniniai kontrolieriai ar laikininkai.

Logotipas. Jis simbolizuoja Kauno miestą bei Nemuno ir Neries susiliejimą.

Šūkis. „We want more“ (liet. – norime daugiau).

Pasak Lietuvai istorinio renginio organizatorių, šiame šūkyje telpa noras ir siekis daugybės dalykų: meilės, pagarbos, taikos, pagalbos, šviesos, tiesos, rūpestingumo, tolerancijos, atradimų, pergalių, vilties ir visko, kas gali suteikti žmogui džiaugsmo, pilnatvės, gėrio ir vidinės ramybės.

„Keliame reikalavimus ir sau, ir kitiems, kad norime daugiau. Daugiau meilės, daugiau pagarbos, daugiau taikos“, – paaiškina V. Jasutis.

Spalva. Čempionatas ir jo logotipas – purpurinės spalvos. Pasak V. Jasučio, buvo noras išsiskirti ir pasirinkti kitokią nei ankstesnėse pirmenybėse kaip pagrindiniai akcentai naudotą raudoną ir mėlyną spalvą.

Renginiai. Čempionatą lydės daugybė pramoginių renginių ir pasirodymų. DJ Jovani-Jonas Nainys specialiai šiam sporto renginiui sukūrė dainą, koncertuos „Beissoul & Einius“, ansamblis „Lietuva“.

„Į „Žalgirio“ areną pakvietėme daug muzikos ir sporto žvaigždžių. Tokio lygio varžybų organizavimo patirties neturime, bet turime patirties organizuojant kitus aukšto lygio renginius.

Aš pats, kaip LČF vadovas, atėjau iš renginių verslo, kuriame dirbau 25 metus. Organizavome garsiausių atlikėjų koncertus ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tarkime, Enrique Iglesias ar Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos“, – pasakoja V. Jasutis.

Rengiamos dvi šou programos, per kurias bus siekiama reprezentuoti Lietuvą. Bus ne tik nugalėtojų apdovanojimo ceremonija, bet ir teikiami vadinamieji mažieji medaliai po kiekvienos rungties, aistruoliai neliūdės ir per ledo valymo pauzes.

„Norime linksminti ir edukuoti publiką, kad ji suprastų, kaip elgtis per varžybas – kada galima ploti, kada galima ir negalima išeiti iš arenos, aiškinti, kas yra dailusis čiuožimas, nes arenoje jis kitoks, nei esame matę televizoriaus ekrane. Stebint pasirodymus gyvai, azartas didesnis, pojūčiai aštresni, daug lengviau suprasti šuolio reikšmę, nes ant ledo pašokti ypač sunku“, – aiškina V. Jasutis.

Valdovų rūmuose Vilniuje įrengta 700 kvadratinių metrų ledo čiuožykla, į kurią dailiojo čiuožimo gerbėjai kviečiami patys išbandyti šią sporto šaką.

„ISU mato, kokias pastangas dedame šviesdami visuomenę ir ją skatindami domėtis dailiuoju čiuožimu. Mato, kad gebame atrasti ir netikėtų vietų dailiajam čiuožimui. Tokie jungiamieji renginiai įrodo, koks populiarus Lietuvoje dailusis čiuožimas, nes visos ledo arenos Kaune ir Vilniuje nuolat pilnos“, – tvirtina V. Jasutis.

Per čempionatą bus nuomojama speciali koncertinė aparatūra, nes ta, kurią dabar turi „Žalgirio“ arena, organizatoriams netinka. Papuošimai, dominuojanti purpurinė spalva ir baltas ledas „Žalgirio“ arenos veidą pakeis neatpažįstamai.

Beje, dėl šio renginio buvo nukeltas „Žalgirio“ arenoje sausio 5 d. turėjęs vykti Manto Jankavičiaus koncertas „12 violončelių“.

M. Jankavičius neslepia, kad sprendimas nukelti koncertą daugiau nei mėnesiu buvo gana sunkus visai komandai, mat rengtasi nuo vasaros pradžios, bet atlikėjas supranta ir tai, koks reikšmingas Lietuvai šis sporto renginys: „Svarbu įvertinti tai, kad dailiojo čiuožimo čempionatas yra svarbus mūsų šalies įvaizdžiui tarptautinėje arenoje, tad kviečiu visus būti pilietiškus, palaikyti savo šalies čiuožėjus, o mes su kauniečiais pasimatysime vasario 14-ąją.“

Televizija. Lietuvoje visas varžybas tiesiogiai transliuos LRT, LRT PLIUS ir portalas LRT.lt.

Pasak V. Jasučio, čempionatą tiesiogiai transliuos visos Europos Sąjungos šalys. Daug dėmesio jam skiria japonų televizijos, ESPN kanalas varžybas tiesiogiai transliuos ir JAV.

Tikimasi, kad pirmenybių kovas daugiau kaip 60 pasaulio valstybių stebės per 700 milijonus žmonių.

Palaikymas. Nors organizatoriai negali oficialiai reikšti pozicijos dėl karo Ukrainoje, V.Jasutis, rengdamas kalbas, kurias turės sakyti, norėtų perduoti žinutę, kad Lietuva smerkia grobuoniškus Rusijos veiksmus.

Ukrainoje gimusios superžvaigždės A. Savčenko kvietimas atvykti irgi buvo viena progų parodyti, kad Lietuva remia kariaujančią Ukrainą.

„Dar norėtume į čempionatą pakviesti ukrainiečių bendruomenę Lietuvoje, kuriai tikimės sudaryti sąlygas į „Žalgirio“ areną patekti nemokamai“, – teigia V. Jasutis.

Tik skaičiai. Čempionatą rengia 20 žmonių komanda. Per jį turėtų būti išdalyta 1500 akreditacijų. Varžybų dalyviams užsakyta 20 tonų vandens.