Šaltas dušas „Kauno Žalgirio“ ambicijų neatvėsino: „Prisivirėm košės, dabar turėsime išsrėbt“

Ketvirtadienį vienintelis Europoje likęs Lietuvos klubinio futbolo bastionas „Kauno Žalgiris“ siekė pratęsti savo svajonę ir po 90 minučių įtampos bei emocijų kupinos kovos švieslentė skelbė rezultatą, kuris akivaizdžiai nedžiugino, bet A lygos lyderiams vis dar palieka atviras duris į ketvirtą UEFA Konferencijų lygos atrankos etapą.

Nuo ketvirtosios minutės dešimtyje su Kerdžalų „Arda“ žaidę kauniečiai pralaimėjo 0:1, bet viltys neišblėso – jos vis dar rusena, o atsakomasis mūšis po savaitės Bulgarijoje žada dar didesnę intrigą.

„Norėjome išsinešti kuo geresnį rezultatą ir išskyrus tą vienintelį praleistą įvartį varžovai nelabai daugiau progų ir turėjo. Komanda atidirbo tiesiogine ta žodžio reikšme. 

Vyrai padarė didelį darbą, viską, kas įmanoma. Esant tokioms aplinkybėms rezultatas 0:1 nėra tragedija. Tikrai galime žaisti ir tikėtis. Viskas mūsų rankose. Nemanau, kad ten ką nors keisime. Tiesiog šiandien planas neveikė dėl anksti gautos raudonos kortelės. Ten viskas bus kitaip ir mes vėl būsime agresyvūs“, – po nesėkmingai pasirodžiusios dvikovos kalbėjo „Kauno Žalgirio“ strategas Eivinas Černiauskas..

Tai buvo pirma dviejų dalių futbolo spektaklio scena, kurioje susitiko dvi istorijos – viena žalios spalvos pulsavimu įsišaknijusi laikinosios sostinės širdyje, kita nusileidusi iš Bulgarijos pietuose esančio mažyčio kalnų miestelio, dar visai neseniai garsėjusio metalurgija ir mašinų pramone, o ne futbolu.

Pagal vietos Arda upę pavadinto klubo futbolininkai Kaune žaidė juodomis aprangomis ir vadinami „vilkais“, bet pateisinti savo pravardę sekėsi sunkiai. Nors namo jie parsiveža kuklų grobį, išlieka nuojauta, jog ši istorija dar neparašyta iki galo.

„Apmaudas... – po mačo atsiduso „Kauno Žalgirio“ kapitonas Gratas Sirgėdas. – Dešimtyje tikrai pajautėme, kad galime su jais žaisti. Pradėjome labai stipriai, bet tas mūsų agresyvumas kiek ir pakišo koją. Manau, kad žaisdami vienuolika prieš vienuolika, būtume buvę geresni ir iškovoję pergalę ar bent lygiąsias.“

Paklaustas, kada pastarąjį kartą teko žaisti dešimtyje nuo 2-osios minutės, G.Sirgėdas traukė pečiais: „Vargu, ar prisiminsiu. Žinoma, rungtynių pabaigoje nuovargis kojose jau jautėsi, buvo nebūdingų klaidų. Fiziškai nebuvo lengva, juolab, kad norėjome varžovą presinguoti.“

Ketvirtadienio dvikova kauniečiams prasidėjo giliu nokdaunu. Nors į aikštę E.Černiauskas metė patį optimaliausią savo vienuoliktuką, sužaidus vos 74 sekundes viskas griuvo tarsi kortų namelis.

Slidžios aikštės viduryje „Kauno Žalgirio“ atraminės zonos lyderis Damjanas Pavlovičius tiesia koja įsirėžė į Georgi Nikolovo čiurną ir po akimirkos išvydo geltoną kortelę. Visgi Liuksemburgo arbitras Jeremy Mulleris buvo pakviestas prie VAR monitoriaus ir savo sprendimą pakeitė – išsitraukdamas raudoną kortelę ir išvarydamas serbą iš aikštės.

Nusivylęs E.Černiauskas paspyrė po koja stovėjusį vandens buteliuką ir buvo priverstas viską keisti iš esmės.

„Jau kai teisėjas bėgo prie monitoriaus, supratau, kas laukia, tad bandžiau daryti pirmuosius pakeitimus“, – prisipažino specialistas.

Kauniečiai persigrupavo, ramiai baigė pirmą kėlinį, bet antrojo pradžioje padarė klaidą ir buvo skaudžiai nubausti. 52-ąją minutę po keitimo aikštėje pasirodęs Antonio Vutovas priėmė kamuolį baudos aikštelėje, gavo pernelyg daug laisvės ir smeigė neatremiamai.

Šeimininkai, net ir labai anksti griuvus pirminiam planui, turėjo stiprių savo argumentų. A lygoje pirmaujantys ir tvirtai link pirmojo čempionų titulo žingsniuojantys žalgiriečiai žaidė prieš kol kas didžiausią auditoriją klubo istorijoje ir buvo akivaizdu, kad 7562 sirgalių užnugaris tribūnose ne slėgė, o stūmė į priekį.

Ištikimiausių krepšinio komandos sirgalių „Green White Boys“ uždegtos tribūnos su įkvepiančiu vaizdu aikštėje alsavo vienu ritmu – tai buvo vakaras, kai futbolas Kaune po labai ilgos pertraukos vėl gyveno visu savo grožiu.

Žiūrint į tą energiją, rekordinę minią ir į aikštėje pagirtinai kovojančią komandą, buvo akivaizdu: šis miestas ne šiaip sau vadinamas Lietuvos futbolo lopšiu – čia viskas prasidėjo, išgyveno aukso amžių, mirė, atgimė ir dabar vėl tik įsibėgėja.

„Sirgaliams norėčiau padėkoti pirmiausia. Pirmą kartą klubo istorijoje buvo tokia atmosfera ir labai gaila, kad mes ją sugadinome jau antrąją minutę. Žaisti visas rungtynes prieš tokį varžovą yra sudėtinga, bet manau, kad šios rungtynės dešimtyje parodė, kad tikrai galime atsitiesti. Dabar privalome gerai atsistatyti, pailsėti ir skristi ten siekti savų tikslų. Prisivirėme košės, dabar turėsime ją srėbt“, – baltą vėliavą kelti atsisakė E.Černiauskas.

Iš Marijampolės kilęs E.Černiauskas – treneris, kuris niekada neužgožia savo komandos triukšmu. 40-ečio suvalkiečio laikysena – tarsi tylus pasitikėjimo manifestas: ramus, susitelkęs, lėtai, bet labai sklandžiai dėliojantis mintis. Prieš sezoną netrūko skeptikų su abejonėmis, ar žmogus be rimtos vyriausio trenerio patirties gali suvaldyti ne vienerius metus blaškytą Kauno futbolo flagmaną? Bet „Kauno Žalgirio“ vadovo Manto Kalniečio sprendimas šį kartą, regis, buvo ne emocija, o apskaičiuotas ėjimas. Ir būtent toks dabar yra ir komandos žaidimas – be dramos, bet su aiškia struktūra, be nereikalingo triukšmo, bet su pamatuota drąsa. Šios komandos drobėje aiškiai matomas trenerio parašas – santūrus, bet gilus.

Paklaustas apie rungtynes pakeitusią raudoną kortelę, E.Černiauskas išliko ištikimas sau ir pasiteisinimų neieškojo.

„Žaidėjas pasikarščiavo. Techninė klaida, nesustabdė kamuolio ir bandė jį kuo greičiau susigrąžinti. Prieš rungtynes akcentavome, jog norime išlikti šaltomis galvomis, nes žinojome, kad varžovai mus provokuos, bet jau 2-ąją minutę nesugebėjome to padaryti. Nesakau, kad nebuvo pražangos, bet... įtampa, jaudulys tikriausiai padarė savo. Komandos draugai kentėjo, komandos draugai turės šią klaidą taisyti ir Bulgarijoje“, – savo lyderio neužstojo treneris.

15min paklaustas apie šio žaidėjo svarbą dabartiniam „Kauno Žalgiriui“, treneris vėl šyptelėjo.

„Nepakeičiamų nėra. Pakeičiamas ir jis, ir aš, ir jūs. Visi mes pakeičiami. Turime labai daug žaidėjų ir eilėje laukia kiti. Viskas bus gerai“, – tikėjo E.Černiauskas.

Visgi antrojo kėlinio viduryje neišlaikė net ir jis – arbitras už emocijas kauniečių strategui parodė geltoną kortelę.

„Turėjome su teisėjais šiokią tokią diskusiją, – šypsojosi E.Černiauskas. – Norėjau duoti žaidėjams šiek tiek atsipūsti. Viskas gerai. Savo žaidėjams sakau, kad treneris nežaidžia – svarbiausia, kad žaidėjai liktų šaltomis ir švariomis galvomis.“