Skerla sunkiai aiškino, kaip futbolo matematika išėjo iš proto: „Nieko panašaus nesu patyręs“

Devyni procentai vilties virto šimtu procentų beprotybės, o iš anksto beveik palaidotas Vilniaus „Žalgiris“ sukūrė vakarą, kuriam dar ilgai bus sunku rasti racionalų paaiškinimą.

Po Tbilisyje patirto pralaimėjimo 0:3 vilniečiai namuose laimėjo 7:2 ir bendru rezultatu 7:5 išplėšė kelialapį į kitą Konferencijų lygos atrankos etapą, Liepkalnio stadioną paversdami vieta, kurioje sveikas protas trumpam nustojo galioti.

„Niekada to nebuvau patyręs. Tai yra vienas įspūdingiausių vakarų per mano karjerą. Būdamas treneriu dar niekada nebuvau to pergyvenęs, – po rungtynių prisipažino „Žalgirio“ strategas Andrius Skerla. – Mažai, kas tikėjo, kad gali nutikti viskas taip, kaip atsitiko. Manau, kad daug kam teko atšaukti bilietus, nes jau buvo suplanavę atostogas, nes kitas rungtynes turėjome žaisti tik po 16 dienų.“

Tai buvo ne rungtynės, o futbolo karštinė. Ne sugrįžimas, o prisikėlimas iš duobės, ant kurios kartvelai jau buvo pradėję statyti antkapį.

„Žalgiris“ krito, stojosi, vėl buvo parblokštas ir kiekvieną kartą grįžo dar piktesnis. Praleido, kai jau atrodė priartėjęs prie stebuklo, ir mušė tada, kai tikėjimas tribūnose buvo likęs kabėti ant paskutinio siūlo.

82-ąją minutę Stanislavas Bilenkyi įžiebė švieslentėje visą vakarą lauktus skaičius – 5:2. Tą akimirką „Žalgirio“ prezidento A.Tapino prieš mačą suskaičiuoti procentai jau niekam neberūpėjo.

Milijonierius klubo savininkas Tadas Burgaila purtė „Žalgirio“ direktorių Mindaugą Kasperūną, tribūnos virto vienu riaumojančiu kūnu, o Liepkalnis laukė tik finalinio švilpuko.

Bet „Žalgiris“ tą vakarą jau nebemokėjo sustoti.

Nemanja Mihajlovičius įkalė šeštąjį, S.Bilenkyi nuo skersinio – septintąjį, o žiniasklaidos tribūnoje legendinis žalgirietis Robertas Tautkus pradėjo reikalauti šimto.

„Pietų IV“ ir toliau nenuilstamai kankliavo „Žaros šilkinės“, o aikštėje sutrikę kartvelai nebesuprato, iš kurios pusės ateis kitas smūgis. Stadionas skendėjo tokioje euforijoje, kokio nei jis, nei šalia esantys gimdymo namai dar nebuvo regėję.

Nuaidėjus makedono Ilioski Vlatko švilpukui, A.Skerla pasileido į aikštę iškeltomis rankomis, jo asistentas Gintaras Staučė jaunesnysis čiupo į glėbį rinkodaros projektų vadovę Aušrinę Šidlauskę ir įsuko ją į spontanišką pergalės šokį.

Praėjus keliolikai minučių neatlaikė ir stadiono generatorius. Prožektoriai užgeso, tačiau tribūnos dar ilgai nenutilo. „Žalgiris! Žalgiris!“ – Liepkalnis skandavo taip garsiai, kaip niekada iki šiol.

Vakaras buvo toks neįtikėtinas, kad ketvirtadienį trumpam apsivertė ne tik futbolo logika – „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjusi konservatorių ekspremjerė Ingrida Šimonytė stadioną paliko rankose nešdamasi keturis tuščius bokalus.

Prieš rungtynes buvo kalbama apie stebuklą. Po jų šis žodis jau atrodė pernelyg kuklus.

„Po rungtynių Tbilisyje buvome labai nusivylę. Visi matėte, kokias šiurkščias klaidas ten darėme. Visi jautė didžiulį nusivylimą, tačiau šiandien, padedami nuostabių sirgalių, žaidėjai pademonstravo įspūdingą charakterį, užsivedimą. Neturiu žodžiu, esu labai laimingas“, – kalbėjo A.Skerla.

„Žalgiris“ ne tik panaikino trijų įvarčių deficitą. Jis per vieną vakarą perrašė savo europinę vasarą, ištrūko iš beveik užtrenktų durų ir į kitą etapą įsiveržė taip triukšmingai, kad nuo smūgio, ko gero, sudrebėjo ne tik Vilnius, bet ir Tbilisis.

O juk viskas prasidėjo nuo devynių procentų ir virš vartų paleisto baudinio.

„Nuo pat pradžių labai gerai kontroliavome kamuolį. Mačiau, kad varžovams prisitaikyti prie šios aikštės sekasi sunkiai. Jie praradinėjo labai daug kamuolių. Atrodė, kad išėjo į aikštę jau galvodami apie kitą etapą. Tuo tarpu mes išėjome labai susikaupę. Neįmušėme baudinio, tačiau viską kontroliavome. Kai galiausiai įmušėme penktą įvartį, tikėjau, kad galime įmušti ir dar bei nelaukti pratęsimo. Taip ir buvo“, – džiaugėsi A.Skerla.

Po dvikovos strategas norėjo paspausti ranką oponentų strategui Temurui Kecbajai, tačiau jo ant atsarginių suolelio jau nebuvo.

„Nuėjau ten, norėjau atsisveikinti, tačiau jo jau nebuvo... Buvo tik asistentai ir aptarnaujantis personalas. Žinau, kaip sunku priimti tokį pralaimėjimą. Trenerių karjerose taip jau būna“, – nesureikšmino strategas.

Už šį žygdarbį strategas savo auklėtiniams pažadėjo vieną laisvą dieną.

„Na galbūt ir dvi“, – šypsojosi strategas.

Kitame varžybų etape žalgiriečių lauks Splito „Hajduk“ klubas, kuris neišsaugojo dviejų įvarčių pranašumo ir Europos lygos turnyre krito prieš „Pafos“ 0:4.

„Įdomus jausmas, prieš keletą metų, kai ten dirbo Valdas Dambrauskas, buvau nuvažiavęs į stažuotę. Bus įdomu sugrįžti. Splitas – didelis ir turtingas klubas, tačiau mes pasistengsime", - pažadėjo A.Skerla.