Sporto treneriai vardija, kodėl grįžta susidomėjimas gyvomis grupinėmis treniruotėmis

„Dažniausiai grupinėmis treniruotėmis susidomi tie, kurie neturi sporto patirties. Jie žino, kad tokioje treniruotėje jie gaus trenerį, aiškias užduotis ir tai suteiks jiems saugumo bei pasitikėjimo jausmą. Taip pat grupines treniruotes renkasi tie, kuriems svarbu aplinka, bendrumo, komandiškumo jausmas, juos motyvuojantys kiti sportuojantieji, metami iššūkiai – juk „pasiduoti“ negali, kai šalia kiti užduotis atlieka. Tačiau pastebime, kad vis dažniau grupinių treniruočių naudą atranda ir tie, kurie anksčiau buvo įpratę sportuoti savarankiškai“, – sako sporto klubų „Impuls“ ir „Lemon Gym“ sporto dalies vadovė Ieva Rackevičienė.

Anot jos, sportas grupėje žmonių gali padėti kur kas geriau išlaikyti motyvaciją sportuoti reguliariai ir efektyviau didinti savo pajėgumą.

Užkuria vidinį norą sportuoti

„Sportas yra labai susijęs su motyvacija – kiek žmogus yra suinteresuotas ir motyvuotas sportuoti. Motyvacija gali būti išorinė arba vidinė. Tarkime, jei jus kažkas kitas ragina sportuoti ar sportuojate labiausiai dėl to, jog norite numesti svorio, tai išoriniai stimulai. Sportuojate, nes reikia, ir tokiu atveju laikytis sportinio režimo tampa sunku ir ne taip jau smagu. O jei antsvorio pagaliau atsikratote arba nusprendžiate, kad nebeklausysite kitų žmonių raginimų, išvis galite mesti sporto užsiėmimus“, – sako I. Rackevičienė.

Pasak jos, tikroji motyvacija turi būti vidinė, kai kažką darome, nes tai mums iš esmės teikia malonumą. „Jei patinka patys pratimai arba jausmas po treniruotės, labai tikėtina, kad bus motyvacijos šią veiklą tęsti. Tačiau sportas grupėje gali sustiprinti šį pasimėgavimo jausmą, net jei pati sportinė veikla yra sunki ar ne pati mėgstamiausia. Grupinė treniruotė sportą gali paversti smagia grupine veikla, kurią norisi tęsti“, – pastebi didžiausio sporto klubų tinklo atstovė.

Augina pasitikėjimą savo galiomis

Anot jos, praktika rodo, kad žmonės, kurie susibičiuliauja su treniruočių grupių dalyviais, treneriais, dažniau lankosi treniruotėse, yra atsparesni pagundoms praleisti užsiėmimus ir patiria didesnį pasitenkinimą sportuodami. Be to, nauji draugai gali ir papildomai motyvuoti sportui – priminti apie treniruotes, pasidalinti aktualia informacija, pasisiūlyti pavėžėti ir t.t. O jei atvykti į užsiėmimus dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės (kad ir karantino), grupės dalyviai noriau jungtųsi į užsiėmimus nuotoliniu būdu.  

Būtent sportas bendraminčių grupėje gali turėti didelės įtakos pasitikėjimo savimi augimui. „Žinoma, apskritai sportas didina pasitikėjimą savimi – sportuodamas žmogus tampa stipresnis, gražesnis, tačiau sportas grupėje šį pasitikėjimo jausmą gali dar labiau sustiprinti. Grupės palaikymas, įvertinimas žmogui teikia didelę psichologinę naudą, tai dar labiau motyvuoja sportuoti, pasitempti, didžiuotis savo pasiekimais“, – pastebi I. Rackevičienė.

Skatina pasitempti

Dar vienas grupinių treniruočių privalumas – natūrali draugiška konkurencija ir minėtas noras pasitempti, stebint kitus sportuojančiuosius, o tai, pasak I. Rackevičienės, skatina kur kas greičiau tobulėti nei sportuojant savarankiškai.

„Jau vien buvimas tarp kitų sportuojančiųjų įkvepia sportuoti, o trenerio vedama treniruotė nesuteikia progos atsilikti – taigi išvengiate pagundos pavaikštinėti su telefonu rankoje. Sportuodami vieni, natūralu, galite susigundyti savęs pagailėti – praleisti kai kuriuos pratimus ar juos pasilengvinti, ko nedarytumėte grupėje. Be to, grupinėje treniruotėje kaskart turite galimybę patobulinti pratimų atlikimo techniką, gauti papildomus, jums tinkančius pasunkinimus“, – sako sporto ekspertė.

Ir leidžia geriau atsipalaiduoti

Anot I. Rackevičienės, grupinės treniruotės žmonėms labai patinka ir dėl to, kad jose „nereikia galvoti“: programa paruošta, reikia tik sekti nurodymus. „Atbėgęs po darbų ar prieš, gali visiškai atsipalaiduoti, pailsės tavo protas, nutols kasdieninės problemos. Sportuojant individualiai tai padaryti gerokai sunkiau, nes pats kontroliuoji tempą, treniruotės turinį“, – sako sporto klubų atstovė.

Kaip pasirinkti?

Tiek sporto klubuose „Lemon Gym“, tiek „Impuls“ trenere dirbanti Simona Poškuvienė sako, kad šiuo metu yra daugybė įvairaus intensyvumo ir pobūdžio grupinių treniruočių – rinktis galima pagal savo pajėgumą, pomėgius ir poreikius. Tai gali būti tempimo ir mobilumo treniruotės (joga, pilatesas, įvairios funkcinės treniruotės), jėgos („grip“ – su štangomis ir svoriais, „TRX“ diržais, bokso, funkcinės jėgos ir kt.), intensyvesnės kardio treniruotės, tarp kurių ir populiarioji zumba. Anot jos, treniruotės gali būti lėto, vidutinio ar aukšto intensyvumo.

„Žmonės neretai galvoja, kad lėto intensyvumo treniruotės yra lengvos, tačiau jos irgi gali būti sunkios. Lėto intensyvumo treniruotės tinka tiems, kas turi širdies ar stuburo problemų ir negali daryti intensyvių pratimų. Be to, patirtis rodo, kad pratimus padaryti lėtai gali būti kur kas sunkiau nei greitai“, – pastebi trenerė.

S. Poškuvienė sako, kad vis tik dažniausiai žmonės treniruotes renkasi pagal savo darbo ar šeimos grafiką – prieš ar po darbo, todėl vakarinės treniruotės labiausiai užsipildo. Norintiems pasirinkti sau įdomiausias ar naudingiausias grupines treniruotes trenerė pataria pirmiausia viską išbandyti ir tuomet nuspręsti.

„Rinkdamiesi ar išbandydami treniruotes taip pat atkreipkite dėmesį, kiek kiti dalyviai panašūs į jus – pagal amžių, lytį, pomėgius, poreikius. Kuo žmonės panašesni, tuo jaučiama stipresnė komandinė dvasia ir motyvacija, dalyviai dažniau susibendrauja“, – pastebi S. Poškuvienė.

„Impuls“ trenerė primena, kad sportuoti reiktų tris–keturis kartus per savaitę, vieno ar dviejų kartų yra per mažai, tiek tinka nebent pradedantiesiems. Be to, anot jos, sveikintina derinti įvairias treniruotes – vieną dieną vieno intensyvumo, kitą kitokio, kad krūvio gautų įvairios kūno grupės, pavyzdžiui, vieną dieną stiprinti raumenis, kitą dieną daugiau dėmesio skirti tempimui ir pan.