Sukakties proga - apie Rimantą Vitkų

„Rimantas buvo darbštus, išprusęs ir atsakingas sporto organizatorius. Be to, kadaise buvo ir perspektyvus irkluotojas. Jis irklavo baidarę, o aš akademinę valtį, tad dažnai tekdavo susitikti ant vandens. Vėliau jis dirbo ir irklavimo treneriu, tačiau didžiąją gyvenimo dalį dirbo vadovu, buvo gerai susipažinęs su aukšto sportinio meistriškumo sistema“, - prisimindamas R. Vitkų ir gražią jo sukaktį, „Vakarų ekspresui“ pasakojo Klaipėdos irklavimo centro direktorius, Klaipėdos miesto sporto tarybos pirmininkas Liudvikas Mileška.

Su šviesaus atminimo R. Vitkumi yra tekę dirbti ir Klaipėdos savivaldybės Sporto skyriaus vedėjai Rasai Rumšienei.

„Rimantas Vitkus mano atmintyje visuomet išliks kaip pirmasis darbdavys-tiesioginis vadovas, kuomet 2005 metais, dar būdama studentė, buvau priimta į specialisto pareigas BĮ Klaipėdos miesto sporto centre. Mano pirmosios rimtos patirtys administruojant sporto klausimus prasidėjo būtent Rimanto Vitkaus pastangomis. Jis buvo labai reiklus ir principingas vadovas, kaskart skyrė man vis sudėtingesnes užduotis, susijusias su teisės aktais, reglamentuojančiais sporto klausimus. Savo nuoširdžiu darbu gana greitai pelniau jo pasitikėjimą“, - sakė R. Rumšienė.

Netrukus Klaipėdos sporto vadovė pabrėžė: „Tai buvo žmogus, kuris daug metų ir jėgų atidavė Klaipėdos sportui ir niekada nuo jo nenusisuko.”

Daug gražių atsiminimų yra sukaupęs ir Klaipėdos bokso treneris Eugenijus Vaitkus.

„Pamenu, kad dar 1987 metais Rimantas Vitkus persiviliojo mane iš Darbo rezervų draugijos į “Žalgirio„ sporto draugiją. Tai buvo geras mano sprendimas priimti šį pasiūlymą dirbti su R. Vitkumi. Darbo sąlygos buvo išties palankios - nupirko ir naują bokso ringą. Rimantas visuomet palaikydavo savo sportininkus, domėdavosi rezultatais, klausdavo, ko trūksta, kaip būtų galima pagerinti sąlygas, rezultatus ir panašiai. Jis visuomet siekė, kad Klaipėdos vardas skambėtų sporto pergalėmis“, - akcentavo Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre bokso treneriu dirbantis E. Vaitkus.

R. Vitkus už sporto darbus ne kartą buvo pagerbtas Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) ir Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK). Tarp svarbiausių R. Vitkaus apdovanojimų - LTOK Olimpinė žvaigždė (2004 m.) ir KKSD Sporto garbės kryžius (2006 m.). Taip pat jam buvo įteiktas Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ Garbės ženklas (2006 m.), atminimo medalis (2009 m.).

„Klaipėdos sporto centras man buvo tarsi antrieji namai. Čia buvo suburtos visos uostamiesčio pajėgos - ir sportininkai, ir treneriai. Tai buvo viena pirmųjų šalyje įstaigų, kuri rūpinosi tiktai sportiniu meistriškumu. Jau po metų su socialinėmis garantijomis įsteigėme 25 sportininkų, kurie gaudavo minimalų atlyginimą, etatus“, - prieš keletą metų žiniasklaidai širdį buvo atvėręs R. Vitkus.

Klaipėdos sporto centras, vadovaujamas R. Vitkaus, anksčiau buvo pati didžiausia sporto įstaiga Klaipėdoje. Centre dar prieš mažiau nei dešimtmetį buvo populiarinama 14 sporto šakų, pratybas lankė daugiau kaip 1 000 sportininkų, juos ugdė 66 treneriai.

Šio centro sportininkai iškovojo skambių pergalių pasaulio ir Europos čempionatuose, o labiausiai R. Vitkų džiugino net olimpiniais čempionais galėję pasigirti dviratininkai, taip pat olimpiadoje ne kartą pasižymėję sunkiaatlečiai ir laisvųjų imtynių atstovai.

Visgi 2014 metais dėl įgyvendintos Klaipėdos sporto pertvarkos nebeliko Klaipėdos sporto centro, nes jis buvo prijungtas prie „Viesulo“ sporto centro. Taigi R. Vitkui teko imtis kitos veiklos - jis tapo Olimpinės pamainos sportininkų ugdymo skyriaus vadovu. Po kelerių metų buvo panaikintas ir šis skyrius, tačiau R. Vitkus visiškai nuo sporto neatsitraukė - prisidėjo prie „Žalgirio“ sporto draugijos įvairių sporto renginių.

Rimantas gimė 1951 m. balandžio 4 d. Klaipėdos rajone, Priekulėje, kuri anksčiau garsėjo žirgų sporto entuziastais.

„Organizatoriumi tikrai negimiau. Pats didžiausias stimulas tobulėti buvo bendravimas su žmonėmis. Baigus dirbti treneriu, prieš tampant mokyklos direktoriumi, labai naudingas man buvo trijų mėnesių laikotarpis, kai dirbau profesinio mokymo sistemos srityje. Ten buvo ypač puikus mokyklos direktorius, iš kurio gavau gerų bendravimo pamokų“, - 2011 metais, tuomet dar švęsdamas 60-mečio jubiliejų, „Sporto“ žurnalistei Marytei Marcinkevičiūtei pasakojo R. Vitkus.