Teniso sezono pusiaukelė: žvilgsnis į Viliaus Gaubo, Ričardo Berankio, Edo Butvilo statistiką ir žaidimą

Augustinas Deksnys

Yra gera proga apžvelgti ir atlikti tam tikrus apibendrinamus bei statistinius duomenis apie lietuvių vyrų profesionalų nueitą kelią, pasiekimus ir duobes.

Žinoma kalbėtume tik apie mūsų vyrų trijulę: Vilius Gaubas, Ričardas Berankis, Edas Butvilas (tik vienetų kategorija). Tikiuosi nesupyks neaptarti, kurie taip pat turi vieną kitą ATP tašką, tačiau vargiai juos šiai dienai galima laikyti pilnaverčiais teniso profesionalais.

Vilius Gaubas

Šiek tiek statistikos: reitingas metų pradžioje – 370-oji vieta, birželio viduryje – 278. Pokytis – kilimas per 92 pozicijas. Žaista turnyrų – 13 (ITF – 3, ATP „Challenger“ – 10). Mačų skaičius (įskaitant Daviso taurę) – 43. Danga: gruntas – 33 (77%), kieta danga – 10 (23%). Pergalės – 28, pralaimėjimai – 15. Titulai ir finalai – 3 finalai (2 – ITF, 1 – „Challenger“). Laimėti taškai po pirmo padavimo – 67,4%, po antro – 49.1%. Laimėti taškai priimant padavimą – 41.5%, neatremiamų padavimų procentas – 3.8%  

Apie žaidimą. Vilaus žaidimas progresavo pastebimai. Paprastai šnekant jis perėjo į vyrų tenisą ir meta iššūkį žaidėjams, kurie sukinėjasi arti šimtuko ne pirmus metus. Praktiškai visi komponentai (fizinis parengimas, greitis, smūgio jėga, žaidimo numatymas, padavimas, priėmimas) šoktelėjo ant kito meistriškumo laiptelio. Taip, jis stipriai išreikštas grunto žaidėjas ir kitas dangas jam dar teks įvaldyti. Žaidime stipriai jaučiama ispaniškoji mokykla: ilgas taško įžaidimas, gilūs kroso smūgiai, bandymas priešininką įvelti į savąjį ritmą.

Labai didelė Viliaus vertybė tai kamuolio branginimas ir nepakantumas neišprovokuotum klaidom, priešininkai turi tašką uždirbti patys. Casperas Rudas yra Viliaus siektinas prototipas, kuris panašiu stiliumi pasiekęs teniso elito aukštumas. Tiesa, C.Rudas turi labai stiprų dešinį forehandą, ką  Viliui tikrai reikėtų stiprinti norint žaisti aukštame lygyje.

Šiaip, yra dar kelios sritys kuriose Viliaus tobulėjimas būtų labai sveikintinas. Tai ritmo keitimas ir jo valdymas, žaidimas iš oro prie tinklo, trumpinto kamuoliuko dažnesnis pritaikymas. Tiesa, kai kurios akylesnės akys įžvelgia Viliuje tam tikrų tempimo pratimų  ir raumenų po krūvių atstatymo praktikų trukumą. Žinoma, tai išskirtinai trenerių ir dirbančių profesionalų kompetencija.

Viliui tik 19 metų. Yra galimybė ir pasiryžimas kvalifikuotis ir dalyvauti metiniame „Next generation ATP finals“, kuris vyks Saudo Arabijos.

Ir, žinoma, jis jau dabar labai arti Didžiojo kirčio turnyrų kvalifikacijos ribos.  Nemaža tikimybė, kad tai įvyks dar šiais metais. Nors tai nėra stebuklas šiuolaikiniame tenise, bet esmė augimas ir tobulėjimas

Ričardas Berankis

Šiek tiek statistikos: reitingas metų pradžioje – 238, birželio viduryje – 318. Pokytis – kritimas per 80 pozicijų. Žaista turnyrų – 15 (visi – ATP „Challenger“). Mačų skaičius (įskaitant Daviso taurę) – 37. Danga: gruntas – 1 (2,7%), kieta danga – 36 (97,3%). Pergalės – 22, pralaimėjimai – 15. Titulai ir finalai – 0. Laimėti taškai po pirmo padavimo – 69,5%, po antro – 50,3%. Laimėti taškai priimant padavimą – 40,4%, neatremiamų padavimų proc. – 4.5%. 

Apie žaidimą. Rinkti žodžius apie Ričardo žaidimą šiuo metu nėra paprasta. Daug kas iš vis linkęs apeiti šia temą ir nutylėti pagal principą „tik gerai arba nieko“. Taip, tai ištisa Lietuvos teniso atgimimo (o gal gimimo) epocha. Kai įvyko proveržis profesionaliame tenise ir varžytasi su pasaulio stipriausiais. Vienok šiandien Ričardo karjeros situacija kiek kitokia.

Kaip minėta anksčiau – žaista tikrai daug turnyrų, galbūt net daugiausiai per jo karjerą, tačiau apgintį tų nedaug taškų, kurių buvo likę, nepavyko, tad rezultatai ir statistika (iš dalies) gana iškalbingi. Tad realiai ir vizualiai žaidimas atspindi tai.

Nevyniojant žodžių į vatą, pusmetis atspindi žaidimo duobę kone visuose parametruose: fizinėse kondicijose (judėjimas aikštėje, greityis, kūno padėtis smūgiuojant). Neišprovokuotos klaidos ir anksčiau būdavo Ričardo silpnesnė žaidimo dalis, bet dabar tai stipriai rėžia akį, atsirado daug smūgių į tinklą, antrasis padavimas tapo puiki proga priešininkui uždirbti tašką.

Anksčiau buvęs geras, agresyvus priėmimas taip pat suprastėjo. Dažni ginčai su teisėjais ir bendra žaidėjo psichologinė būsena varžybų metu verčia kilstelėti antakius. Kokia šios „kryčio anatomijos“ priežastis, pasakyti sunku. Tai jau atskira ir plati tema ir greičiau tai klausimas treneriams ir pačiam Ričardui.

Šiuolaikiniame tenise yra daug pavyzdžių, kai panašaus amžiaus atletai žaidžia savo geriausią tenisą (Janas Lenardas Struffas, Adrianas Manarino, Grigoras Dimitrovas), kaip ir priešingai – krenta praradę formą ir sunkiai  besugeba grįžti į buvusias aukštumas (Dominikas Thiemas, Andris Gulbis, Fernando Verdasco, Bernardas Tomicius, Diego Schwartzmanas). Galima kalbėti ilgai, bet ar verta? Gal būt, geriau butų akcentą dėti teigiamame dalyke – Ričardo darbštume ir užsispyrime siekti ankstesnių aukštumų bei rasti ta sudėtingą formulę, kuri gražintų jį į buvusį lygį. Mums belieka tikėtis kad Ričardas dar nepasakė savo paskutinio žodžio teniso korte.

Edas Butvilas

Šiek tiek statistikos: reitingas metų pradžioje – 560, birželio viduryje – 451. Pokytis – kilimas per 109 pozicijas. Žaista turnyrų – 12 (ITF – 11,  ATP „Challenger“ – 1). Mačų skaičius (įskaitant Daviso taurę) – 37. Danga: gruntas – 21(57%), kieta danga – 16 (43%). Pergalės – 25, pralaimėjimai – 12. Titulai ir finalai – 3 finalai (visi ITF), 1 titulas. Laimėti taškai po pirmo padavimo – 69,5%, po antro – 50,3%. Laimėti taškai priimant – 40,4%, neatremiamų padavimų proc. – 4.5%. 

Apie žaidimą. Apžvelgti Edo žaidimą kiek sudėtinga, nes jo vizualus prieinamumas daug labiau apribotas dėl žaidžiamų ITF serijos turnyrų, kurių transliacijos retesnės.

Vienok, kai ką galima apžvelgti iš to, kas rodyta, bei tiesiog rezultatų. Be abejonės Edo žaidimas ženkliai kitoks, lyginant su Ričardu ar Viliumi. Jis patrauklus akiai: galingas padavimas, dažnas ėjimas prie tinklo, trumpinto kamuoliuko dažnas taikymas ir valdymas, santykinai stabilus smūgiai iš galo. Tai lyg gero derliaus ir metų vynas, bet jam reikia laiko subręsti, kad pilnai galėtu skleistis vyrų tenise, kuriame fizinis tvirtumas turi derėti su psichologiniu atsparumu.

Edas turi puikų atletišką tenisininko kūną (191 cm ūgio, ilgos rankos ir kojos), bet stipriai siektinas fizinio parengimo, jėgos, ištvermės stiprinimas bei laiminčio (winner) smūgio įvedimas. Atroji Edo pusmečio dalis  tikrai teikia vilčių tam, nors didysis darbas ir progresas žinoma – ateityje. O Edo planas – būti kitų metų „Australian Open“ kvalifikacijos reitingo lygyje – sunkus, bet tikrai pasiekiamas

Taigi, jei kas praleista, ar nepaminėta – labai atsiprašau. Tikiuosi kita sezono dalis atneš dar daugiau įvairovės ir palankesnių vėjų Lietuvos vyrų teniso profesionalų vandenyse.