Kitose rungtyse Tokijo stadione moterys varžysis penktadienį, vyrai – šeštadienį.
Moterų fechtavimo varžybose 2012 m. Londono olimpinė čempionė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė laimėjo 15 kovų, patyrė 20 pralaimėjimų ir su 190 taškų yra 25-ta. Varžybas nuo pergalės prieš komandos draugę laimėjusi G.Venčkauskaitė yra 34-ta – 12 pergalių, 23 pralaimėjimai, 172 taškai.
Lydere tapo vokietė Aannika Schleu, turinti 274 taškus (29 pergalės ir 6 pralaimėjimai).
Vyrų varžybose įspūdingai startavo J.Kinderis. Jis laimėjo 24 iš 35 kovų ir su 244 taškais užima ketvirtąją vietą. Tiek pat taškų trečioje pozicijoje esantis baltarusis Ilja Palazkovas. Pirmauja britas Josephas Choongas ir Rusijos olimpinio komiteto atstovas Aleksandras Lifanovas. Jie turi po 250 taškų (25 pergalės ir 10 pralaimėjimų).
„Kažkokių konkrečių lūkesčių nebuvo. Tiesiog linkėjau sau, kad sukovočiau, o ne išskrisčiau kažkur į mėnulį. Tai buvo pagrindinis tikslas. Tas savęs privertimas būti tokioje būsenoje duoda rezultatą. Aišku, jei kokie netikėtumai išlįstų, būtų nesmagu. Bet kai savijauta pakankamai nebloga ir nereikėjo šokinėti, daryti pagreitėjimų ir panašiai, tai susitelkimas, aštrumas, perėjimas iš greito į lėtą kovą ir atvirkščiai padėjo”, – teigė J.Kinderis.
Rytoj jam – lasva nuo varžybų diena, bet sportininkas neketina ilsėtis: „Bus treniruotės, viskas suplanuota. Bėgimas, plaukimas, šaudymas. Čia kaip Tėve mūsų. Reikia neužsisėdėti.”
J.Kinderio nuomone, per varžybas Tokijo stadione, kur vyks plaukimo, jojimo ir kombinuota bėgimo ir šaudymo rungtis vienu papildomų faktorių kovojant dėl medalių gali tapti ir karštis.
„Praleidome savaitę Hiracukoje, tai pasijautė, kad karštis nejuokingas. Jei tiesiog gyveni, tai viena. Bet kai treniruotę pakeli į tam tikrą lygį, pradeda visai kitaip reaguoti organizmas. Tikiuosi, kad pusę aštuonių vakaro, kai vyks paskutinė rungtis, ta temperatūra bus mažesnė. Bet gal reikia apie tai negalvoti, nes iki kombinuotos laukia dar krūva rungčių”, – kalbėjo sportininkas.
Ne tokios geros nuotaikos lietuvių stovykloje tvyrojo po moterų varžybų. „Turėjau kitokį planą, bet pritrūko pergalių, laimėjau mažiau kovų, nei tikėjausi. Gal ne viskas gavosi techniškai su varžovėmis, ką planavau. Tai paskui teko atidėti visus planus ir daryti taip, kaip eisis. Ir antroje pusėje net šiek tiek geriau pavyko. Tačiau taškų mažoka. Bet dar laukia keturios rungtys ir aš rytoj dar kovosiu“, – pasirodymą pakomentavo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Prieš porą dienų į Tokiją kartu su treneriu Jevgenijumi Kliosovu ir savo vyru, dvejų olimpinių žaidynių medalininku, dabar – treneriu ir Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos Vykdomojo komiteto nariu Andrejumi Zadneprovskiu, atvykusi penkiakovininkė varžybų išvakarėse lengvai pasitreniravo, o iki rytojaus varžybų ilsėsis: „Mano savijauta gera, sąlygos irgi geros. Aišku, karštoka. Bet salėje viskas normaliai, karšta bus rytoj lauke. Nors čia ne oro sąlygos viską lemia, čia varžybos ir nieko negali žinoti. Laimi stipriausi.“
G.Venčkauskaitė, kalbėdama apie pirmą rungtį, sakė: „Fechtavimas baigėsi ne taip, kaip planavome. Bet nėra ir taip blogai. Dabar sunku kažką ir įvertinti praėjus vos kelioms minutėms po finišo.“
2012 m. Londone olimpinėse žaidynėse debiutavusi penkiakovininkė teigė, kad nors Tokijuje sportininkams tik per varžybas nereikia dėvėti kaukių, prie to jau yra pripratusi: „Visus šiuos metus mes į visas varžybas keliavome su kaukėmis. Tai nėra kažkas neįprastą. Daug labiau neįprasta yra tai, kad nėra žiūrovų, to jų keliamo šurmulio, triukšmo.“
Tuo metu J.Kinderis prisipažino, kad tuščios tribūnos jam netrukdė. Atvirkščiai. „Aš stengiausi atsiriboti nuo aplinkos. Nieko nėra – švieslentės, tribūnų. Girdėjau tik tuos žmones, kurie mane atlydėjo. Tad nepamaišė, kad žiūrovų nebuvo. Trenerį geriau girdėjau, nes per olimpines žaidynes būna toks triukšmas, kad kai treneris sako, kad liko 10 sekundžių ar panašiai, neišgirsti. Dabar pavyko to išvengti”, – teigė penkiakovininkas.
G.Venčkauskaitė su J.Kinderiu ir jų treneriai Pauliumi Aleksandravičiumi, Daliumi Strazdu bei bendru visų jojimo treneriu Vytu Paznanskiu į Japoniją atvyko liepos pabaigoje. „Aklimatizacija praėjo puikiai. Nes mes čia startavome 2019 m. metais, tai viską taip pat darome. Jau antrą dieną viskas gerai su miegu, mityba. Man išvis Japonija – stebuklinga šalis. Jos žmonės, čia tvyranti atmosfera. Yra daug ko mums pasimokyti. Ir ko pavydėti“, – sakė olimpietė.
Lietuvos olimpiečiai jau yra dalyvavę varžybose Tokijo stadione ir greta esančioje „Musashino Forest Sports Plaza“ daugiafunkcėje arenoje, kur šiandien vyko fechtavimo rungtis.
Būtent šiame stadione 2019 m. L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo pirmą šiuolaikinės penkiakovės kelialapį į 2020 m. turėjusias vykti žaidynes. Tada ji laimėjo čia surengtą Pasaulio taurės varžybų finalą.
Penktadienį penkiakovininkės nuo 8.30 val. Lietuvos laiku dalyvaus 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje. 9.45 val. prasidės papildomas fechtavimo etapas, 11.15 val. – konkūrinis jojimas, o nuo 13.30 val. – lemiama bėgimo ir šaudymo rungtis.
A.Zadneprovskis LTOK žurnalui „Olimpinė panorama“ trumpai papasakojo apie kiekvieną penkiakovės rungtį: „Šiuolaikinės penkiakovės varžybos vyksta dvi dienas. Olimpinėse žaidynėse dalyvauja po 36 moteris ir vyrus. Pirmą dieną visi dalyviai fechtuojasi špagomis, susitinka kiekvienas su kiekvienu, taigi iš viso turi po 35 kovas. Už pergalę skiriami 6 taškai. Ryte fechtuojasi moterys, po pietų vyrai.
Kitą dieną pirmoji rungtis – 200 m plaukimas laisvuoju stiliumi. Varžybos vyksta ir uždaruose, ir atviruose baseinuose. Pavyzdžiui, anksčiau plaukdavome tik 50 m ilgio baseine. Tokijuje plaukimas vyks atvirame 25 m ilgio baseine. Po plaukimo ant netoliese baseino įrengtos pakylos vyks fechtavimo papildomos varžybos. Jų tvarka tokia: pirmieji susitinka paskutines dvi vietas užimantys sportininkai. Nugalėtojas eina toliau, susirungia su kitu mažiausiai taškų pelniusiu sportininku ir t.t. Už pergalę skiriamas tik vienas taškas.
Sunkiausiai nuspėjama šiuolaikinės penkiakovės rungtis – jojimas. Čia sėkmė priklauso ne tik nuo sportininko meistriškumo, bet ir nuo jam tenkančio žirgo. Jojimo varžyboms reikia 18 žirgų, nes su vienu joja dvi moterys ir du vyrai. Bet organizatoriai visada atsargoje turi dar bent 6–7 žirgus, nes ir gyvūnai gali gauti traumą, sunegaluoti.
Dieną prieš varžybas išrikiuojami visi žirgai. Pirmasis jojimo partnerį burtais pasirenka lyderis. Artimiau su žirgu gali susipažinti tik per apšilimą, likus vos 20 minučių iki starto. Žirgas pavedžiojamas, pasižiūrima, ar jis nešlubuoja. Pasibandai, padarai penkis šuolius – ir į aikštę.
Maršrutą sudaro 12 kliūčių, bet reikia atlikti 15 šuolių. Mažiausiai penkios kliūtys vyrams turi būti 120 cm aukščio. Kitos gali būti ir žemesnės (115–110 cm). Kiekvienas sportininkas prieš jojimą turi po 300 taškų. Tiek jų gali iškovoti, jei nenumes nė vienos kliūties ir neviršys laiko limito. Po 7 taškus atimama už kiekvieną numestą kliūtį, minus 10 – už sustojimą, po 1 tašką – už kiekvieną viršytą jojimui skirto laiko sekundę. Kai užsispyręs žirgas visai nešoka per kliūtį arba numeta raitelį, gali visai be taškų likti. Tada jau baigiasi ir kova daugiakovėje.
Prieš kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį visi taškai paverčiami sekundėmis. Pirmas startuoja varžybų lyderis, o kiti – tokiu intervalu, kiek sekundžių yra nuo jo atsilikę. Sportininkams reikia įveikti 4 ratus po 800 m ir 4 kartus šaudykloje lazeriniu pistoletu kuo greičiau „užgesinti“ po penkias lemputes. Tiesa, ir nepataikęs į visus taikinius po 50 sek. gali bėgti toliau. Bet kur tu nubėgsi, kai geriausieji šaudo per 7–10 sekundžių.“
Nuotraukos autorius: Vytautas Dranginis
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą