„Tuo metu gyvenau vienas. Su žmona susipažinau vėliau, drauge dirbome tame pačiame kazino. Kai jai parodžiau savo senas nuotraukas, sakė, kad tikrai nebūtų už tokio tekėjusi“, – šypsodamasis prisimena Aleksandras Sorokinas, siurbčiodamas kavą su karamele vienoje Vilniaus kavinėje.
Pasilepinti saldumynais jis dabar gali sau leisti, nes intensyviai nesitreniruoja, atgauna jėgas. Neseniai Lenkijoje per 24 valandų bėgimo varžybas Aleksandras tapo pasaulio rekordininku - įveikė 309,4 kilometrus.
Be poilsio. „Keturiasdešimties yra pats pikas bėgti ultramaratonuose. Gal todėl, kad laiką kitaip suvoki? Juk vaikystėje para atrodo amžina, o juo toliau, tuo laikas greitėja. Subrendusiam žmogui yra psichologiškai lengviau ištverti ilgas distancijas“, - sako A. Sorokinas.
Jis mano, kad tapti pasaulio rekordininku jam padėjo ir geras pasirengimas bei genetika. Aleksandro tėvas – profesionalus irkluotojas, baidarių ir kanojų olimpinės rinktinės treneris. Nuo vaikystės tėvas į šį sportą įtraukė ir jį.
Tačiau sulaukus 24-erių Aleksandro gyvenimas pasikeitė: patyręs peties traumą jis nutraukė profesionalaus sportininko karjerą. Atsirado laisvės, alkoholio, cigarečių, nesveiko maisto.
Būdamas 32-ejų vyras svėrė 100 kg, kai jo ūgis – 177 cm. Šiandien jam pačiam nesitiki, kaip taip galėjo nutikti: „Gal norėjau atsigriebti už tuos griežto režimo metus?“
Priaugęs masės Aleksandras vis bandydavo sportuoti, tačiau nesėkmingai – po mėnesio grįždavo prie nesveiko gyvenimo būdo. Galiausiai jis pasiryžo neatkristi. Bėgiojimą pasirinko, nes tai reikalavo mažiausių investicijų – apsiauni bet kokius sportinius batelius, kuriuos turi namie, ir bėgi. 15 kilogramų ištirpo lengvai, per kelis mėnesius.
Po to teko dietos laikytis. „Vidutinio stambumo vyras bėgdamas per valandą sudegina iki 900 kilokalorijų. Suvalgai pora pyragaičių ir svoris grįžta atgal. Jei jau bėgioji, valgyk sveikai“, – pataria Aleksandras.
Tiesa, saldumynus ypač mėgstantis vyras atsigriebia jų per ultramaratonus. Čia visai kitos taisyklės galioja, nes reikia energiją palaikyti tolygiai, valgyti kas pusvalandį, tačiau neprikimšti pilvo.
„Mano kuras tuomet yra šlamštmaistis: šokoladukai, bulvių traškučiai, greito paruošimo sriubos – viskas, kame yra juo daugiau kalorijų kuo mažesniame kiekyje. Labiausiai man patinka sumuštiniai – paprastas batonas su džemu arba tepamu sūriu", - sako A. Sorokinas.
Tik su tais sumuštiniais Aleksandras prisipažįsta labai rizikuojantis. Per šį pastarąjį bėgimą jam skrandis buvo sustreikavęs. „Negalėjau nieko valgyti, galvojau – šakės, teks sustoti, nebus rekordo. Bet turėjau atsivežęs lietuviško gazuoto mineralinio vandens su labai daug mineralų. Daugiau nei valandą vien tik tą mineralinį gėriau, skrandis pamažu užsivedė“, – prisimena jis.
Aleksandras sako, kad daug mineralinio vandens geria ir treniruodamasis. Papildų jis nevartoja – bandė, tačiau nepajuto poveikio. Pasirengti varžyboms ir išlaikyti sveikatą jam labiausiai padeda įprastas ritmas: „Esu vyturėlis. Atsikeliu anksti, 6 val. ryto. Išgeriu kavos. Nubėgu 40 km. Apie 11 val. pusryčiauju, suvalgau iki 400 gramų ryžių arba makaronų su daržovėmis, kelis vaisius – labai mėgstu mangus.
Pusvalandį pamiegu, einu į sporto salę. Apie 15 val. valgau pietus: tai būna makaronai arba ryžiai, bet jau su mėsa, varške arba kiaušiniais. Po to vėl pamiegu arba namuose kuo nors užsiimu. Apie 18 val. bėgu, tik lengvai – 10 km. Vakarienei – baltyminis maistas ir daržovės. Po to žiūriu televiziją, pažaidžiu kompiuterinį žaidimą, su žmona pabendrauju ir einu miegoti.“
Pasaulio rekordininkas mano, kad pradėti bėgioti gali kiekvienas. Tik reikia vengti klaidų. „Jei bėgiosite be tikslo, motyvacijos išlaikyti nepavyks. Nebūtinai reikia siekti maratone dalyvauti. Gali būti tikslas numesti 10 kg. Arba laimėti lažybas su draugu. Bet kas tinka“, - teigia A. Sorokinas.
Taip pat žmonės klysta, kai užsimoja iškart bėgti per didelius atstumus ir per greitai. „Pagrindinė taisyklė – bėgti tokiu tempu, kad galėtum šnekėti. Galima tik nuo greito ėjimo pradėti arba derinti jį su bėgimu“, - sako ilgų nuotolių bėgikas.
Atstumą, pasak jo, irgi reikia didinti pamažu, kas savaitę pridėti po 10 procentų trasos ilgio. „Viena dieną suprasite, kad galite nubėgti 10 km be sustojimo. Imsite pasitikėti savimi, o tada sugebėsi ir maratoną įveikti“, - pataria sportininkas.
Svajojančius pagerinti jo ilgųjų bėgimų rekordus Aleksandras perspėja, kad pirmą kartą nepavyks – reikia priprasti, sudalyvauti ultramaratone kelis kartus. „Jei patiks ir turėsite noro – prašom. Rekordai ir yra tam, kad būtų pagerinti“, – sako jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą