Vyriausias „Neptūno“ žaidėjas prisiminė Eurolygos Klaipėdoje skonį, prabilo apie rinktinę ir svajones

Dvikovą sekmadienį nuo 19.10 val. tiesiogiai iš Šiaulių transliuos Telia Play.

Apie būsimą akistatą, žaidėjų kamuojamas traumas, komandos sezono ambicijas kalbamės su jau dvyliktą sezoną Klaipėdos "Neptūno" ekipos marškinėlius vilkinčiu 37-erių Mindaugu Girdžiūnu.

Mindaugai, kaip „Neptūno“ komanda išnaudojo susidariusią dėl rinktinių lango pertrauką?

Vieni važiavo į rinktines, kiti gavo šiek tiek laisvų dienų. Konkrečiai turėjome keturias laisvas nuo bendrų komandinių treniruočių dienas, bet buvo sudarytos visos sąlygos sportuoti ir individualiai sporto salėje.

Jau kai toks amžius, negali sėdėti ant lovos ir nieko neveikti, tad sportavau.

Per tą laiką lankėmės ir naujojoje Tauralaukio mokykloje, bendravome su vaikais, taip pat dalyvavome „Neptūno" atributikos fizinės parduotuvės atidaryme „Decathlone".

"Neptūnas" jau daugybę metų aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose su sirgaliais, įsilieja į socialines veiklas. Reikia ne tik žaisti, bet ir su žmonėmis bendrauti, su vaikais. Jau pripratęs prie to.

O nuo savaitės pradžios rimtai kibome į darbus bei pasiruošimą sekmadienio dvikovai su "Šiauliais".

Tai komanda, kuri šį sezoną demonstruoja neblogą žaidimą. Visgi mūsų tikslas aiškus – į Šiaulius važiuojame tik pergalės. Mums jos labai reikia, todėl darysime viską, kad ją pasiektume.

Prieš pertrauką "Neptūnui" būtent Šiauliuose Karaliaus Mindaugo taurės turnyras susiklostė ne taip, kaip tikėjotės tiek jūs patys, tiek jūsų sirgaliai. Kokia atmosfera dabar vyrauja rūbinėje?

Faktas, važiavome su mintimi laimėti kažkokį medalį. Ypač po praeitų metų tie lūkesčiai buvo iškelti. Nuotaikos po turnyro buvo ne kokios, tikrai nepavykęs mums tas turnyras. Galima pralaimėti geroje kovoje, bet mums nelabai pavyko duoti net geros kovos.

Kaip manai, kas nutiko?

Sunku pasakyti priežastis – gal kažkiek perdegimas buvo, kažkam pirmas kartas tokiame turnyre, gal ir jaudulio buvo...

Taip pat trūko kelių traumuotų krepšininkų. Visgi nenoriu ieškoti pasiteisinimų – turėjome pasirodyti geriau. Dabar svarbiausia šią nesėkmę kuo greičiau pamiršti ir susikoncentruoti į sekmadienio rungtynes su "Šiauliais".

Daug kam buvo nuostaba, kad į Lietuvos rinktinę neišvyko Arnas Velička.

Dėl Arno Veličkos – jei būtų galėjęs žaisti rinktinėje, būtų žaidęs. Jis karys, kovotojas, jei jau nevažiavo, reiškia tikrai skauda. Jis jau kurį laiką su skaudančia koja žaidė, tai jam buvo gera pertrauka atsigauti.

Kodėl šiemet tavęs nepamatėme KMT snaiperių konkurse? Kiek teko girdėti, po to, kai traumą patyrė neptūnietis Harrisonas Cleary, buvo tau siūlyta dalyvauti snaiperių konkurse?

Daug kas manęs klausia šio klausimo. Tiesiog norėjosi koncentruotis į rungtynes, į visą KMT turnyrą, negalvoti apie jokius pašalinius dalykus. Nelabai turiu noro tritaškių konkurse dalyvauti.

Daug kartų turėjau progą, bet užleidžiu vietą kitiems. Vitalijus Kozys labai gerai pasirodė – prasibrovė į finalą. Žinoma, liūdna, kad nelaimėjo, bet bent jau tokia paguoda, kad į pajūrį tas prizas nukeliavo – laimėjo klaipėdietis Nojus Mineikis.

Ar yra vilčių, kad šį sezoną į "Neptūną" dar grįš po operacijos reabilitaciją atliekantis Martynas Pacevičius?

Jis sportuoja individualiai. Kiek žinau, šiek tiek lenkia gijimo terminą, tad yra vilčių, kad grįš dar šį sezoną. Matau, kaip jis sportuoja, kaip dirba – maksimaliai nusiteikęs grįžti.

Turbūt dėl minėtų traumuotų žaidėjų ir į rinktines išvykusių trijų neptūniečių (Donatas Tarolis ir abu latviai – Rihardas Lomažas ir Karlis Šilinš – buvo išvykę į pasaulio čempionato atrankos kovas) buvo kiek pakrikęs "Neptūno" treniruočių procesas?

Klaipėdoje turime puikaus jaunimo. Mums labai padeda "Neptūno" dublerių komandos nariai: kartu sportavo Simas Šarakauskas, Kristupas Leščiauskas, Rytis Šakaitis, tas pats Matas Mačijauskas.

Jų pagalba labai reikšminga, kad tokiose situacijose treniruotėse galėtume palaikyti reikiamą intensyvumą ir procesas vyktų sklandžiai.

Esi vienas labiausiai patyrusių "Neptūno" komandos žaidėjų. Tau tai jau 12-as sezonas vilkint mėlynai baltų aprangą. Kokie asmeniniai tikslai šiemet?

Faktas, kad norisi medalio. Manau, laikas jau "Neptūnui" tai padaryti. Nesinori skambiomis frazėmis mėtytis, bet tikslas turi būti aukščiausias.

Pačiam įdomu, kaip tas sezonas susiklostys. Komandą turime tikrai neblogą, galime kovoti.

Mindaugai, su „Neptūnu“ esi tapęs ir LKL prizininku, ir vicečempionu, KMT turnyre "Neptūnui" yra tekę iškovoti ir bronzą, praėjusiais metais pasipuošėte KMT turnyro sidabro medaliais... Esi ir kovojęs istoriniame 2013–2014 metų Eurolygos sezone, kai klaipėdiečiai pasirodė fantastiškai – grupės varžybose Klaipėdoje iš 5 rungtynių iškovojo 4 pergales (tiesa, išvykose liko be pergalių) ir buvo per plauką nuo patekimo į TOP 16 etapą. Kaip prisimeni šį laikotarpį?

Atsiminimai – nerealūs. Tai tarsi gražus sapnas. Su „Neptūnu“ esu patyręs išties daug gražių akimirkų.

Pamenu, kad namuose Eurolygos turnyrą pradėjome puikiai – pirmiausia rezultatu 83:81 įveikėme Belgrado „Crvena Zvezda“ (Serbija) komandą. Antrose Klaipėdoje vykusiose Eurolygos rungtynėse prieš titulais ir milijonais eurų apsikarsčiusią Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) komandą iki ketvirtojo kėlinio pabaigos, likus 2 minutėms, dar pirmavome 5 taškais – 72:67. Tačiau lemiamomis akimirkomis graikus už ausų ėmė tempti tuometinė klubo žvaigždė Vassilis Spanoulis, padėjęs išplėšti pratęsimą, ir galiausiai „Olympiakos“ laimėjo rezultatu 85:81.

Tuomet Klaipėdoje siautėjęs V. Spanoulis pelnė 34 taškus (6/11 tritaškių, 7 rezultatyvūs perdavimai) ir surinko 34 naudingumo balus.

Tai buvo vienintelės „Neptūno“ Eurolygos namų rungtynės, kurias pralaimėjome Klaipėdoje.

Vėliau „Švyturio“ arenoje išplėšėme dar tris pergales Eurolygos turnyre: rezultatu 94:87 palaužėme Valensijos „Valencia“ (Ispanija), rezultatu 80:79 įveikėme Vitorijos „Laboral Kutxa“ (Ispanija) ir rezultatu 82:72 nugalėjome Stambulo „Galatasaray“ (Turkija) komandą.

Kaip vėliau paaiškėjo, būtent tas pralaimėjimas per pratęsimą prieš „Olympiakos“ komandą iš „Neptūno“ it atėmė kelialapį į TOP 16 etapą.

Pasakysiu nuoširdžiai: ginti savo gimtojo miesto komandos garbę – didžiulis malonumas ir garbė. Dviguba motyvacija, kai kauniesi už gimtojo miesto komandą.

Man dabar svarbu ne asmeniniai rodikliai ar rekordai – iš to jau išaugau. Svarbiausia, kad būčiau naudingas tiek, kad komanda laimėtų. Mėgaujuosi šiuo gyvenimo etapu ir džiaugiuosi tuo, kur esu – „Neptūne“.

Stebėjai Lietuvos rinktinės kovas su islandais. Kaip vertini jų pasirodymą, ypač tą netikėtą rezultatą Islandijoje?

Iš tikrųjų Lietuvoje yra apstu ekspertų, kurie vertina pasirodymus, trenerių darbą. Aš gal pabūsiu žaidėjų ir trenerių pusėje. Tiesiog taip jau gavosi... o tegu analizuoja tie, kas analizuoja.

Pats esu važiavęs į Lietuvos rinktinės treniruotes, į tuos „langus", esu žaidęs vasarą draugiškas rungtynes. Vis tiek emocija žaisti už rinktinę yra kitokia ir, žinoma, įtampa didesnė.

Jausmas vilkint Lietuvos rinktinės marškinėlius yra neeilinis – kyla didžiulis emocijų antplūdis, jauti atsakomybę prieš visą šalį. Tai nepamirštama patirtis.

Visi, kas žaidžia, esu tikras, kad atsiduoda visu 100 procentų, o juk tiek sporte, tiek gyvenime pasitaiko visko – ir sėkmingų, ir nesėkmingų akimirkų.