Akcizų spąstai: kaip Lietuva pati išstūmė vežėjus į Lenkijos degalines

Tokia mokestinė politika lėmė paradoksalią situaciją: tranzitinis transportas ir didieji vežėjai šalies degalines aplenkia, o biudžetą savo sąskaita pildo tik vietos gyventojai ir smulkusis verslas, neturintis fizinių galimybių kirsti sienos.

Prarasta rinka ir ekonominis pesimizmas

Lietuvos inovatyviosios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) duomenimis, pernai šalis prarado apie 16 proc. degalų rinkos – tai sudaro maždaug 300 mln. litrų neparduoto dyzelino. 

Asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė pabrėžia, kad šis praradimas yra negrįžtamas. 

Šiuo metu net 95 proc. Lietuvos vežėjų bakus pildo kaimyninėje Lenkijoje, o tranzitiniam transportui Lietuva tapo tik „nemokamu“ keliu, kurį jie gadina ir teršia, tačiau nepalieka nė euro už degalus.

Ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad situacija išlieka identiška praėjusių metų tendencijoms: dyzelino akcizas Lietuvoje augo gerokai sparčiau nei Lenkijoje, todėl ekonominės logikos piltis kurą mūsų šalyje vežėjams tiesiog neliko. 

Nors Lenkijos degalų kainas veikia zloto kursas, net ir stiprėjanti kaimynų valiuta nepanaikina reikšmingo skirtumo, kuris, perkant dideliais kiekiais, virsta milžinišku sutaupymu.

Sulaužyti pažadai ir „buhalterinė“ logika

Nors dabartiniai valdantieji koalicijos sutartyje žadėjo laikinai stabdyti akcizų kėlimą, praktikoje šis pažadas buvo įgyvendintas tik dalinai. 

Nuo sausio 1 d. bazinis akcizo dydis vis tiek pakilo, o tai dyzeliną pabrangino vidutiniškai 4, benziną – 6 centais. Verslo atstovai tai vadina „sulaužytu pažadu“, kuris dar labiau padidino kainų žirkles.

Finansų ministerijos oficiali statistika rodo pajamų iš akcizų augimą, tačiau LIEPA vadovė tokią „excel“ lentelių logiką kritikuoja. 

Anot jos, valstybė nevertina visumos: prarasto PVM, pelno mokesčio, užsidarančių degalinių ir mažėjančio vartojimo pasienio regionuose. Kai kurios degalinės dėl sumažėjusios apyvartos jau priverstos naktimis nebedirbti ar net atleisti darbuotojus.

Geopolitika ir valiutų kursai: kas laukia vairuotojų?

Prie vietinių mokesčių naštos prisideda ir globalūs veiksniai. „Brent“ naftos kaina pasiekė 70 JAV dolerių už barelį ribą, daugiausia dėl aštrėjančios įtampos aplink Iraną. Ekonomistai prognozuoja, kad jei konfliktas nesieskaluos, nafta pavasarį galėtų grįžti prie 60 dolerių lygio.

Vartotojams Lietuvoje šiek tiek vilties teikia stiprėjantis euras. Kadangi nafta prekiaujama JAV doleriais, stipresnė Europos valiuta (prognozuojamas kursas iki 1,20 dolerio) gali dalinai amortizuoti akcizų sukeltą kainų augimą. 

Visgi, pasak „Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės, galutinė kaina švieslentėse tiesiogiai priklausys nuo to, ar Donaldo Trumpo politika Irano atžvilgiu peraugs į realius tiekimo sutrikimus.

Analitinis apibendrinimas: regioninis degalų karas

Lietuva šiuo metu pralaimi regioninį degalų karą, pasirinkusi agresyvią akcizų didinimo taktiką fiskaliniams tikslams pasiekti. 

Tačiau trumpalaikis biudžeto eilučių pildymas sukuria ilgalaikę žalą transporto sektoriaus konkurencingumui. 

Kol kaimyninės šalys taiko lankstesnius mechanizmus (pavyzdžiui, diferencijuotus mokesčius tranzitui), Lietuva lieka brangių degalų sala, kurioje verslas išmoksta išgyventi tiesiog pildydamas kaimyninių valstybių iždus.

Šaltinis: Arvydas Jockus, „Degalų kainų skirtumas Lietuvoje ir Lenkijoje dar išaugo“