Apklausa atskleidė – 63 proc. lietuvių papildomam darbui skirtų bent 4 valandas per savaitę

2025 m. liepos 30 d. Net 63 proc. laikinų darbuotojų platformos „Workis“ apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų nurodo, kad papildomam darbui galėtų skirti bent 4 valandas per savaitę. 

Įprastai dalis dirbančiųjų tokį sprendimą vertina kaip būdą sustiprinti finansinį stabilumą, kiti – kaip lankstesnę išeitį karjeros pertraukų ar neapibrėžtumo laikotarpiais.

Tarp apklaustųjų, svarstančių papildomą darbą, 22 proc. pasirinktų trumpesnės trukmės veiklą – iki 4 valandų per savaitę, 27 proc. galėtų skirti 5–12 valandų, dar 10 proc. pasiruošę dirbti 13–24 valandas per savaitę, o 4 proc. nurodo, kad galėtų papildomam darbui skirti daugiau nei 25 valandas per savaitę.

Daugiausia papildomo darbo galimybe linkę domėtis jauniausi apklausos dalyviai. Tarp 18–29 metų respondentų net 36 proc. nurodo galintys skirti tam 5–12 valandų per savaitę, dar 27 proc. galėtų skirti iki keturių valandų. 

Šios amžiaus grupės įsitraukimą rodo ir tai, kad 10 proc. būtų pasirengę skirti 13–24 valandas, o 7 proc. svarstytų dirbti daugiau nei 25 valandas per savaitę. Panaši tendencija vyrauja ir tarp 30–39 metų amžiaus grupės.

Tarp vyresnio amžiaus gyventojų pastebima tendencija – jie dažniau nei kitos amžiaus grupės atviri vienkartinėms, o ne nuolatinėms papildomo darbo formoms. 

Pavyzdžiui, 16 proc. 50–59 ir 15 proc. 60–74 metų amžiaus respondentų nurodo, kad imtųsi tik vienkartinių užduočių, bet ne ilgalaikio papildomo darbo. Tuo tarpu tarp jaunimo (18–29 m.) toks pasirinkimas gerokai retesnis – vienkartines veiklas rinktųsi tik 6 proc.

„Jaunesni dažniau mato papildomą darbą ne tik kaip būdą prisidurti prie pajamų, bet ir kaip progą išbandyti naujas sritis ar užmegzti naudingų ryšių. 

Jie labiau linkę planuoti ilgesnį įsitraukimą ir rinktis nuolatinę papildomą veiklą, o ne tik vienkartinius užsakymus. Tuo tarpu vyresni darbuotojai dažniau ieško trumpalaikių sprendimų konkrečiais atvejais – kai reikia padengti netikėtas išlaidas ar užimti laisvą laiką“, – pastebi laikinų darbuotojų platformos „Workis“ vadovas Jurgis Kovas.

Vertinant apklausos rezultatus pagal lytį, ryškių skirtumų neatsiskleidžia, tačiau pastebimos tam tikros tendencijos. 

Tiek vyrai (28 proc.), tiek moterys (26 proc.) dažniausiai nurodo galintys skirti papildomam darbui 5–12 valandų per savaitę. 

Trumpesnį, iki 4 valandų per savaitę, darbo modelį renkasi kiek daugiau moterų (24 proc. prieš 21 proc. vyrų), o daugiau nei 25 valandas per savaitę šiai veiklai galėtų skirti 5 proc. moterų ir 3 proc. vyrų. Taip pat 4 proc. moterų ir 3 proc. vyrų nurodo, kad jau turi vieną ar kelis papildomus darbus.

„Šie skirtumai atspindi ilgalaikes darbo rinkos tendencijas – vyrai dažniau imasi didesnio darbo krūvio, tuo tarpu moterys dažniau renkasi trumpesnio laiko papildomas veiklas, kurias galima lengviau suderinti su kitais įsipareigojimais, ypač šeimoje. 

Pastebime ir tai, kad dalis moterų jau turi vieną ar kelis papildomus darbus, todėl jų galimybės įsipareigoti papildomai dažnai būna ribotos“, – sako J. Kovas.

Regionų ir miestų požiūris į papildomą darbą skiriasi

Didmiesčių gyventojai dažniau renkasi trumpalaikį papildomą darbą. Net 28 proc. jų būtų linkę dirbti iki 4 valandų per savaitę, tiek pat – 5–12 valandų. 

Dar 11 proc. nurodo galintys skirti 13–24 valandas, o 7 proc. svarsto galimybę papildomą veiklą paversti antru pagrindiniu darbu, skirdami daugiau nei 25 valandas per savaitę.

Tuo metu miestelių ir kaimo vietovių gyventojų pasirinkimai labiau išsiskaidę. Palyginti mažiau – 18 proc. – rinktųsi iki 4 valandų darbą, 23 proc. galėtų skirti 5–12 valandų, o 12 proc. – 13–24 valandas per savaitę. 

Tačiau ryškiausias skirtumas išryškėja vertinant didesnės apimties įsipareigojimus: dirbti daugiau nei 25 valandas per savaitę regionuose svarstytų dvigubai mažiau nei miestuose – 3 proc.

Kai kurie regionų gyventojai į papildomą darbą žiūri ne kaip į ilgalaikį įsipareigojimą, o kaip į galimybę trumpam prisidurti prie pajamų. 

Marijampolės ir Panevėžio apskričių gyventojai pirmauja tarp tų, kurie rinktųsi vienkartinius papildomus darbus – taip atsakė net beveik penktadalis (po 19 proc.) apklaustųjų.

Įdomu, kad regionų gyventojai taip pat dažniau jau turi papildomų veiklų – net 5 proc. kaimo ar mažesnių miestelių gyventojų teigia dirbantys 2 ar daugiau darbų, miestų – 4 proc. palyginti su 3 proc. didmiesčių gyventojų.

„Regionuose papildomas darbas dažnai suvokiamas kaip būdas trumpam padidinti pajamas – čia populiaresni vienkartiniai ar trumpesni įsipareigojimai. 

Tuo tarpu didmiesčiuose daugiau gyventojų svarsto ir apie ilgesnio laiko ar net nuolatinį papildomą darbą – ypač dėl galimybės dirbti lanksčiai vakarais ar derinti kelis veiklos modelius“, – pastebi įdarbinimo ekspertas.