Ar nepritrūks miestas elektros?

Elektros vartojimas versle auga ne tik dėl jo plėtros, bet ir taupymo sumetimais ar vykdant Europos Sąjungos (ES) žaliosios politikos reikalavimus, o energijos aprūpinimo padėčiai nesikeičiant per artimiausius metus miestas gali pritrūkti elektros, sako Klaipėdos universiteto (KU) Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkė Gintvilė Šimkonienė.

Jos manymu, elektros tiekimo gyventojams sutrikimo grėsmės nėra: „Mažiesiems vartotojams tai neaktualu, be to, jie dar ir patys tampa gamintojais. Pramonė neturi papildomo elektros energijos generacijos šaltinio, jiems daugiausiai reikia užtikrinti tą poreikį.“

Poreikį didina uostas

„Klaipėdai trūks elektros energijos penkerių metų perspektyvoje. Ir daug. Didelio galingumo reikės jai užtikrinti. Klausimas - iš kur mes gausime elektros energijos“, - birželį Klaipėdoje įvykusioje diskusijoje „Pramonės plėtra ir gamtosauga. Kaip rasti balansą?“ sakė G. Šimkonienė.

Anot jos, elektros poreikis auga ir tarp gyventojų, kurie vairuoja vis daugiau elektromobilių, ir dėl savivaldybių sprendimų pereiti prie elektra varomo viešojo transporto, tačiau labiausiai nerimaujama dėl Klaipėdos uosto veiklos ir jame pradėsiančių veikti elektros tiekimo nuo kranto laivams stotelių.

„Atplaukiančių laivų kiekis didėja, jie yra įvairaus dydžio ir galingumo, aplinkosaugos reikalavimai auga - jie privalo jungtis prie krantinių, dirba elektriniai kranai, todėl elektros poreikis auga, o patikimą ir stabilų jos tiekimą užtikrinti būtina.

2-3 metų perspektyvoje tas trūkstamos elektros kiekis vien Uosto direkcijai gali būti apie 200 megavatų.

Skaičiuojant, kiek kiekviena įmonė ir visi kiti uoste veikiantys subjektai suvartoja energijos, įvertinus, koks poreikis bus kitais metais, tas kiekis gali būti dar didesnis„, - “Vakarų ekspresui" sakė mokslininkė.

Savo mokslo darbe elektros skirstomųjų tinklų patikimumą analizavusios G. Šimkonienės teigimu, stebint viešai skelbiamą informaciją apie elektros tiekimo sutrikimus jau dabar galima matyti požymių, kad yra tam tikrų problemų.

„Jos jau šiek tiek jaučiamos ir dabar - yra nepastovumai, viršįtampa, disbalansas. Vykstant darbams įtampos šuolis gali atjungti visą tiekimo liniją. Stebime informaciją apie gedimus, kadangi tie duomenys viešai prieinami ESO (“Energijos skirstymo operatorius". - Autor. past.) puslapyje, bet ir mano disertacijos darbas apie elektros tinklų patikimumą skirstomųjų tinklų dalyje analizavo - kas kiek turi įtakos“, - kalbėjo G. Šimkonienė.

© Papildomą energijos poreikį uoste kuria naujos elektros tiekimo nuo kranto laivams stotelės - ši inovacija mažina taršą mieste. Klaipėdos uosto nuotr.

Uoste šiuo metu jau pastatytos kelios elektros tiekimo nuo kranto laivams stotelės. Iki 2028 metų ketinama pastatyti iš viso aštuonis tokius įrenginius, kiekvieno jų galia siekia 10 megavatų, esant poreikiui, ji gali būti didinama iki 16-os megavatų.

ES direktyvos numato, kad 2030 metais dalis į Bendrijoje esantį uostą atplaukusių laivų privalės išjungti savo variklius ir naudoti elektros energiją. Tikimasi, kad ateityje visiškai elektrifikavus krantines trečdaliu sumažės laivų išmetamų teršalų, mažės triukšmas.

Tačiau norint užtikrinti tinkamą stotelių veikimą būtina užsitikrinti ir tam tikrą elektros galią, kainuojančią nemažus pinigus.

Problemų nemato

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas pripažįsta, kad elektros vartojimas auga, tačiau jos tiekimo trūkumui grėsmės nėra.

„Suprantama, kad, elektrifikacijos projektams įsibėgėjant, Uosto direkcijos ir uoste veikiančių įmonių elektros poreikiai augs. Šiuo metu Klaipėdos uoste nesusiduriama su elektros galios trūkumu, taip pat nėra požymių, jog būtų priartėta prie elektros galios ribos ar visiško pajėgumų išnaudojimo. 

Dabar uoste esanti infrastruktūra užtikrina patikimą uosto veiklą ir bus pajėgi tą padaryti artimiausiuose plėtros etapuose.

Šiuo metu vertiname ekspertų pasiūlytus sprendimus, o elektros energijos poreikio augimą laikome valdomu procesu„, - komentare “Vakarų ekspresui" teigia A. Latakas.

ESO vadovas Renaldas Radvila taip pat teigia, kad padidėjęs verslo vartojimas Klaipėdos regione nesukelia elektros tiekimo sutrikimų.

„Elektros tiekimo sutrikimų, kuriuos lemtų augantis verslo klientų suvartojimas, mūsų skirstomajame tinkle Klaipėdos regione nėra nustatyta. Kartais klientai gali patirti trumpalaikius svyravimus ar vadinamuosius mikro kryčius, tačiau jų priežastys nesiejamos su “elektros trūkumu„, - “Vakarų ekspresui" komentavo R. Radvila.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad didelė dalis uosto ir pramonės objektų turi savo vidinius elektros tinklus, kuriuose sutrikimų priežastys gali būti lokalios.

Daugiau galios

Nors manoma, kad Klaipėdos uoste elektros tiekimas užtikrintas, siekiant išvengti nenumatytų situacijų anksčiau buvo parengta speciali infrastruktūros studija su planais, kaip ateityje apsirūpinti energija.

„Įvertinta esama elektros infrastruktūros situacija Klaipėdos uoste, prognozuojami elektros poreikiai pagal planuojamus projektus ir analizuojami keli galimi elektros tiekimo užtikrinimo scenarijai ateičiai. Studijoje į situaciją žvelgiama kompleksiškai - numatyti scenarijai apima centralizuoto elektros tinklo stiprinimą, atsinaujinančios energijos generaciją ir energijos kaupimo sprendimus“, - teigia A. Latakas.

ESO vadovas R. Radvila sako, kad būtent geras planavimas ir garantuoja, jog stygiaus nebus.

„Elektros tikrai nepritrūks, o besikeičiančius poreikius visuomet atliepiame - tai tik planavimo ir laiko klausimas. Elektros infrastruktūra yra planuojama ir plečiama pagal klientų poreikius, todėl itin svarbu, kad verslas apie planuojamas investicijas ir galios poreikius informuotų kuo anksčiau - net jei planai yra tik idėjos stadijos.

Kuo anksčiau gauname informaciją, tuo tiksliau galime suplanuoti tinklo plėtrą, nes reikia numatyti investicijas, užsakyti įrangą, kurios gamyba gali trukti iki 2 metų.

Šiuo metu Klaipėdoje vykdomi tinklo stiprinimo darbai daugiausiai susiję su uostu ir laisvąja ekonomine zona.

Būtent dėl šių priežasčių, kalbant apie „trūkumo“ scenarijus, esmė nėra fizinis elektros nebuvimas, o infrastruktūros parengimo tempas", - sako R. Radvila.

Teisės aktai numato, kad tinklo rekonstrukcijos kaštų padengimas priklauso nuo kliento prisiimamų įsipareigojimų - jis įsipareigoja bent 10 metų mokėti galios mokestį, tokiu atveju ESO dengia 90 proc. investicijų, tačiau galimi ir kiti išlaidų padalijimo variantai.

ESO duomenimis, dėl naujų klientų prijungimo ir esamų galios didinimo Klaipėdoje šiuo metu vyksta tinklo stiprinimo darbai, po jų planuojama sukurti apie 70 MW papildomos galios. Dauguma iš šių darbų susiję su uostu, Klaipėdos laisvąja ekonomine zona ir nekilnojamojo turto projektu „Miško jūra“ prie Girulių miško.

Žvilgsnis tolėliau

Tinklas, pasak R. Radvilos, atnaujinamas vertinant ne tik dabarties, bet ir ateities poreikius.

„Mes ne tik reaguojame į šiandienos poreikius - planuojame tinklą taip, kad jis atlaikytų rytojaus augimą: vykdome tinklo plėtrą, diegiame skaitmenizavimo ir automatizavimo sprendimus, robotizuojame procesus.

Modernių technologijų diegimas leidžia efektyviai valdyti tinklą ir siūlyti klientams sprendimus čia ir dabar, pavyzdžiui, kintamos galios paslaugą, kuri leidžia lanksčiau naudoti esamus pajėgumus nelaukiant rekonstrukcijos", - teigia ESO vadovas.

G. Šimkonienė sako, kad dabar reikia galvoti apie sprendimus, kurie pramonei užtikrintų pigiausią elektrą.

"Gal valdyti tiekimą skaitmeninių dvynių principu ir peržvelgti, kokiais galimais aplinkkeliais ar tam tikrais laiko momentais naudoti elektrą, infrastruktūros pokyčiai, tokie, kaip anksčiau planuotas jūros vėjo jėgainių parkas, baterijos, vandenilio, jungties su Švedija išnaudojimas.

Ne tik imti elektrą iš pastotės, bet ir naudoti vandenilį, atsinaujinančios energetikos šaltinius, kad, nutrūkus vienam tiekimo keliui, būtų pakankamai nepertraukiamo kiekio iš kitur", - kalbėjo mokslininkė.

Jos vertinimu, ateityje didės ir sąmoningo elektros naudojimo ir jos taupymo reikšmė.

„Kiek kurtume inovacijų, jų neužteks - reikia sąmoningo vartojimo. Jis ateityje bus dar svarbesnis, nebus taip, kad kiek norėsime, tiek ir vartosime“, - kalbėjo mokslininkė.

Prevencinis perteklius?

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius sako, kad elektros trūkumas rinkoje pasireiškia tuo, kad ji brangsta.

„Kažkas kažką stato, prisijungia prie tinklų, vartoja energiją, vartojimas didėja, kaina kyla - tai yra signalas rinkai, kad galima investuoti į elektros gamybą ir iš to užsidirbti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė M. Nagevičius.

Tačiau, pasak jo, toks ciklas yra labai lėtas ir kainuoja daug brangaus laiko, dėl to kartais įsikiša valstybės.

„Dėl to kai kuriose šalyse iš anksto užtikrinamas elektros perteklius, kad. atėjus naujam vartotojui, būtų galima iš karto siūlyti pigią energiją, nelaukiant gamintojo.

Bet tokiu atveju kyla klausimas - ar viską palikti rinkai, ar daryti valstybės intervenciją, prevenciškai sukurti perteklių, kad pramonei užtektų elektros kiekio", - kalbėjo ekspertas.

Tačiau dėl pertekliaus kūrimo kaštų kyla ginčai - ar viešaisiais pinigais kurti tokią naudą apsimoka.

"Norint sukurti tokį perteklių, reikia naudoti kažkokį valstybės pagalbos instrumentą: subsidijuoti elektros gamybą ar ją supirkti. Tokiu atveju reikia skaičiuoti, ar tokių veiksmų įtaka galutinei kainai yra didesnė nei investicijos, kiek naudos tai atneštų.

Šiuo požiūriu vyko diskusijos ir dėl naujo Lietuvos jūrinio vėjo parko", - sakė M. Nagevičius.

Jis šiuos procesus vadina užburtu ratu, nes rinkoje nesant pigios elektros nauji vartotojai - šiuo atveju ir investuotojai - gali neateiti.

„Rinkoje nauji vartotojai sukelia kainas, o ją mažina nauji gamintojai. Bet taip viskas vyksta lėtai, o dar ir klausimas - ar naujas vartotojas ateis, kai yra gana aukšta kaina“, - kalbėjo M. Nagevičius.

Elektros trūkumo pavojaus Lietuvoje jis nemato: „Klaipėdoje greičiau tinklų pajėgumuose yra didesnė problema (...) Kartais tinklų rekonstrukcijos užima daugiau laiko, nei verslas gali laukti.

Tai laiko, o ne galimybės klausimas."