Aukščiausia elektros kaina tarp Baltijos šalių: tokie valdžios darbo vaisiai

Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė gegužę svyravo nuo 1,00 Eur/MWh iki 255,00 Eur/MWh.

„Svarbus veiksnys, turėjęs įtakos elektros energijos kainai birželį, buvo šilti ir sausi orai ne tik Baltijos šalyse, bet ir likusioje Europoje.

Palyginti su praėjusių metų birželiu, tai lėmė 4 proc. visame „Nord Pool“ regione padidėjusią paklausą ir 11 proc. sumažėjusią elektros energijos gamybą regione.

Elektros kainą birželį paveikė ir mažesni vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, kurie, palyginti su geguže, „Nord Pool“ regione sumažėjo 13 proc., o Baltijos šalyse – net 55 proc.

Kainų lygis kaimyninėse šalyse taip pat turėjo įtakos Baltijos šalių elektros energijos kainoms.

Birželį energijos srautai iš Suomijos padidėjo 22 proc., o tai turėjo įtakos tam, kad mažiausia elektros energijos kaina iš Baltijos šalių buvo Estijos prekybos zonoje.

Tuo pačiu metu srautai iš Švedijos SE4 zonos buvo tik 4 proc. mažesni nei prieš mėnesį, o tai lėmė, kad didžiausia kaina tarp Baltijos šalių buvo Lietuvos prekybos zonoje.

Be to, kainų didėjimui Baltijos šalyse įtakos turėjo ir energijos srautai iš Rusijos, kurie birželį sumažėjo 41 proc.“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Birželį vidutinės mėnesio elektros energijos kainos įvairiose „Nord Pool“ pardavimo vietose rodė skirtingas tendencijas, todėl vidutinės sistemos kainos mažėjo 2 proc. iki 43,54 Eur/MW.

Lietuvoje vartojimas augo, gamyba mažėjo

Birželį Baltijos šalyse suvartota 2018 GWh elektros energijos, tai yra 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais.

Elektros energijos paklausos padidėjimas pastebėtas Lietuvoje ir Latvijoje:

Lietuvoje elektros energijos suvartojimas birželį augo 4 proc., iki 942 GWh. Latvijoje, palyginti su praėjusių metų birželiu, jis padidėjo 3 proc., iki 546 GWh. Estijoje buvo suvartota 530 GWh elektros energijos, tai yra 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį.

Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse, palyginti su ankstesniu mėnesiu, birželį sumažėjo 9 proc., iki 1077 GWh.

Lietuvoje buvo pagaminta 346 GWh elektros energijos, tai yra 2 proc. mažiau nei gegužę.

Latvijoje gamybos apimtys, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 34 proc., iki 347 GWh.

Estijoje elektros energijos gamyba augo iki 384 GWh, tai yra 21 proc. daugiau nei buvo pagaminta gegužę.

Birželį AS „Latvenergo“ hidroelektrinėse pagaminta 181 GWh elektros energijos, kurios, palyginti su praėjusiu mėnesiu, dėl vandens srauto lygio sumažėjo 57 proc.

Tuo pat metu išaugo „Latvenergo“ šiluminių elektrinių gamybiniai pajėgumai ir buvo pagaminta 92 GWh elektros energijos.

TEC gamybos apimčių padidėjimą lėmė ne tik HES gamybinių pajėgumų sumažėjimas, bet ir didesnė rinkos paklausa.

Praėjusį mėnesį bendras gamybos ir suvartojamos elektros energijos santykis Baltijos šalyse buvo 2 proc. mažesnis nei gegužę – 53 proc. Lietuva pasigamino 37 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 64 proc., Estija – 72 proc.

Rita Tamašunienė: tai valdančiųjų neveiklumo rezultatas

LLRA-KŠS narė, parlamentarė Rita Tamašunienė teigia, kad drastiškai kylančias elektros ir dujų kainas buvo galima suvaldyti.

„Elektros kainos pabrangimas buvo prognozuojamas žymiai anksčiau, tai neatsitiko per vieną dieną.

Vyriausybė ir Seimas turi pakankamai svertų savo rankose, kad šią energetinę krizę sušvelnintų arba suvaldytų visiškai, pradedant derybomis su elektros tiekėjais, baigiant kompensaciniu mechanizmu.

Tačiau dabartinė vyriausybė nuėjo pačiu lengviausiu keliu - visą elektros pabrangimo naštą numetė gyventojams ant pečių ir ciniškai komentuoja faktą lyg tais nieko nebūtų galėję padaryti.

Žinoma, šią situaciją buvo galima prognozuoti dar prieš daugiau nei dešimt metų, kada tų pačių konservatorių vyriausybė uždarė Ignalinos atominę elektrinę neparuošus jokių alternatyvių elektros gamybos priemonių.

Dar labiau tenka apgailestauti dėl to, kad ir dabar vyriausybė jokių priemonių, kaip tapti nepriklausomiems elektros gamybos prasme neturi.

Apibendrinant šią situaciją vertinu, kaip valdančiųjų neveiklumo rezultatą.“,- teigė buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.