Aukšta kvalifikacija - ne garantija užsieniečiui įsidarbinti Klaipėdoje

Sklandų persikėlimą į uostamiestį čia besikuriantiems užsieniečiams ir iš svetur sugrįžtantiems lietuviams siekiantis užtikrinti paslaugų centras "International House Klaipėda" vien per pirmuosius veiklos metus nuo 2023-iųjų vasaros aptarnavo daugiau kaip 2,3 tūkst. užsieniečių iš 35 pasaulio šalių. Tarp lankytojų buvo nemaža dalis pajūryje aukštąjį mokslą kremtančių ar profesijas jau įgijusių žmonių, kurie bando įsitvirtinti Lietuvoje. 

Jų patirtys - skirtingos, ne visi gali tvirtinti, kad įsidarbinti Klaipėdoje buvo lengva.

Specialistų manymu, ne visos vietinės įmonės dėl įvairių priežasčių yra pasiruošusios priimti į darbą žmogų iš kitos valstybės.

Darbą rinkosi iš kelių pasiūlymų

Iš Armėnijos prieš penkerius metus studijuoti šiuolaikinės komunikacijos į tarptautinį LCC universitetą atvykęs Narekas Manukyanas sako, kad buvo kviečiamas mokytis ir į kitus Europos bei JAV universitetus, tačiau Klaipėdą pasirinko dėl to, kad ši vieta yra arčiausiai šeimos gimtojoje šalyje, be to, aukštoji mokykla čia pasiūlė stipendiją, o pragyvenimas yra pigesnis nei kitose vietose, iš kurių teko rinktis.

"Sąlygos studijuoti čia, Klaipėdoje, yra tikrai patrauklios armėnams, bent jau tiems, kurie nori studijuoti Europos Sąjungoje ir siekia įgyti išsilavinimą anglų kalba arba tarptautinėje aplinkoje", - sako N. Manukyanas.

Dar studijuodamas jis dirbo laisvai samdomus darbus nuotoliniu būdu Vakarų įmonėse, o baigęs mokslus nutarė susirasti nuolatinį darbą, prioritetą teikė komunikacijos ir klientų aptarnavimo sritims. 

Kandidatavęs į kelias pozicijas vaikinas nusprendė rinktis "International House Klaipėda", nes nenorėjo dirbti nuotoliu.

"Aš galėjau rinktis. "International House Klaipėda" buvo ką tik įsteigtas ir man buvo tikrai įdomi jo koncepcija. Taip pat norėjau dirbti fiziškai būdamas darbo vietoje, įgyti tokios patirties, todėl šis pasiūlymas buvo patrauklesnis nei iš didelės korporacijos", - teigia 24 metų vyras, kuris dabartiniame savo darbe Klaipėdoje gali realizuoti universitete įgytas žinias.

Paslaugų centras "International House Klaipėda" veikia vieno langelio principu - jame nemokamai teikiamos Migracijos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, Užimtumo tarnybos paslaugos bei konsultacijos užsieniečiams anglų, rusų kalba. 

Sėkmė - po daug nesėkmių

Architektūros bakalauro studijas gimtojoje Indijoje 2014 metais baigęs ir Kauno technologijos universitete magistro laipsnį įgijęs Partha Dasas šiuo metu gyvena ir dirba Klaipėdoje, tačiau jo kelias buvo kur kas sudėtingesnis nei Nareko.

"Baigęs architektūros magistrantūros studijas KTU gavau pasiūlymą atlikti praktiką Kaune. Tačiau įmonė man neišdavė darbo vizos, todėl turėjau išvykti iš Lietuvos nepasibaigus studento vizos galiojimo laikui. Ieškodamas darbo, be kitų Lietuvos miestų, išbandžiau Kauną, Vilnių ir Klaipėdą. Nuo 2017 iki 2023 metų gyvenau ir dirbau Maltoje", - pasakojo Indijos pilietis. 

Anot P. Daso, net ir gyvendamas Maltoje, jis nuolat ieškojo būdų grįžti į Lietuvą. Ieškodamas darbo vyras dalyvavo daugybėje pokalbių, tačiau viskas tuo ir pasibaigdavo.

Pernai jis atvyko į Klaipėdą kartu su žmona, kuriai uostamiestyje buvo pasiūlytos puikios profesinės galimybės.

"Atvykau be jokių garantijų, iš esmės važiavau paskui savo žmoną. Tačiau tikėjau, kad vieną kartą viskas pasikeis", - sakė P. Dasas.

Užsienietis sako, kad ieškodamas darbo jis apsilankė ir "International House Klaipėda", kuriame ne tik gavo naudingos informacijos apie gyvenimą Lietuvoje, bet ir dalyvavo centro organizuotoje karjeros mugėje. Šiame renginyje jis susitiko su potencialiu darbdaviu, tiesa, sėkmė nusisuko ir tąkart: "Dalyvavau pokalbyje su viena įmone, bet nesėkmingai. Tačiau džiaugiausi, kad bent jau yra kas nors, kas gali mus nukreipti ir parodyti teisingą kelią Lietuvoje."

Galiausiai P. Dasas gavo produkcijos kokybės inspektoriaus darbą uostamiestyje veikiančioje vamzdynų ir plieno konstrukcijų gamybos ir montavimo paslaugų įmonėje "AVS Pipefit" - ten jis dirba nuo šių metų kovo.

"Anksčiau Maltoje 5 metus dirbau tą patį darbą. Nors jūrinių vamzdžių pramonė skiriasi nuo statybos architektūros, tačiau man patinka kasdien mokytis naujų dalykų ir tikiuosi, kad palaipsniui toliau tobulėsiu šioje pramonės šakoje. Esu dėkingas "AVS" už tai, kad pasitikėjo mano kompetencija", - džiaugėsi P. Dasas.

Trukdo kalba

Darbo skelbimų interneto portaluose ir įmonių pasiūlymuose darbo ieškojusio P. Daso manymu, svečioje šalyje užsieniečiui darbą rasti sunkiau dėl kalbos, jo atveju kliudė ir vizos reikalavimai.

"Ieškoti darbo užsienio šalyje visada sudėtinga, nes vietinė kalba yra ribota. Šeimos vizai gauti man taip pat prireikė daug laiko", - patirtimi dalijosi P. Dasas.

Klaipėdoje savo padalinį turinčios darbuotojų atrankų ir žmogiškųjų resursų sprendimų bendrovės "Amston" vadovaujanti partnerė Henrika Bivainienė pritaria, jog kalba yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių regionuose veikiančios lietuviško kapitalo įmonės nesiryžta į darbą priimti užsieniečių.

"Didžiausiu abipusiu barjeru tampa vidinės komunikacijos iššūkiai - lietuviškai bendraujančioms komandoms net ir dėl vieno užsieniečio tektų pradėti tarpusavyje komunikuoti anglų kalba, taip apsunkinant esamų darbuotojų galimybes efektyviai suprasti svarbiausią informaciją. Vien dėl šios priežasties patys kandidatai dažniau renkasi dideles tarptautines kompanijas vietoj regiono įmonių", - sako H. Bivainienė.

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros "Investuok Lietuvoje" Užsienio talentų plėtros departamento "Work in Lithuania" vadovas Vydūnas Trapinskas sako, jog aukštos kvalifikacijos užsienio piliečius įdarbinti norinčios Lietuvos bendrovės privalo atitinkamai pasirengti ir keisti kasdienę darbo kalbą į anglų.

"Pirmiausia, įmonės turi būti pasirengusios įdarbinti užsieniečius, pavyzdžiui, būti pasirengusios keisti kasdienę darbo kalbą iš lietuvių į anglų, turėti parengtus dokumentus ne tik lietuvių, bet ir užsieniečiui suprantama užsienio kalba - nuo darbo sutarčių iki įmonės vidinės tvarkos ir panašiai", - teigia V. Trapinskas.  

Departamento specialistai pastebi, kad tiesioginių užsienio investicijų įmonės yra ženkliai atviresnės tarptautinei samdai, nes nuolatos bendrauja su kitais įmonių padaliniais užsienio kalba, dažnai pagrindinė įmonės kalba nuo pat pirmųjų įmonės dienų Lietuvoje yra anglų, visi dokumentai rengiami dviejomis kalbomis.  

"Amston" vadovaujančioji partnerė H. Bivainienė patvirtina, kad lietuviško kapitalo įmonės šalies regionuose sulaukia kur kas mažiau darbuotojų iš užsienio dėmesio.

"Regionuose dažniau kuriasi lietuviško kapitalo įmonės, kurios sulaukia gerokai mažiau užsienio kandidatų dėmesio lyginant su tarptautinėmis technologijų kompanijomis ar startuoliais šalies didmiesčiuose", - sako H. Bivainienė.

Galėtų būti daugiau pagalbos

"Investuok Lietuvoje" atstovas V. Trapinskas sako, kad be kalbos iššūkių aukštos kvalifikacijos specialistams iš užsienio įsidarbinti mūsų šalyje taip pat trukdo nepakankamai išvystytas migracijos paslaugų tinklas, įmonėms trūksta žinių užsienio piliečių darbinimo ir migracijos klausimais, joms reikalinga pagalba, konsultacijos.

"Įmonės tarp kandidatų pamačiusios tarptautinį specialistą dažnai prioritetą teikia lietuviams. Kol kas daugeliui įmonių užsienio piliečių darbinimo ir migracijos klausimai dar atrodo sudėtingi, painūs, reikalaujantys nemažai papildomų resursų. Be to, teisinis reguliavimas, susijęs su tarptautine samda, dar nėra stabilus", - sako V. Trapinskas.

"International House Klaipėda" vadovė Viktorija Paldauskė sako, kad centras konsultuoja ir įmones.

"International House Klaipėda konsultuoja įmones užsieniečių klausimais. Nors didžioji dalis konsultacijų yra užsieniečiams -  įmonės taip pat gali kreiptis ir visos čia dirbančios institucijos suteiks joms informaciją, susijusią su užsieniečių įdarbinimu", - teigė V. Paldauskė.

H. Bivainienė sako, kad darbdavius nuo užsienio specialisto samdymo taip pat gali atbaidyti žmogaus perkėlimo iš kitos šalies rūpesčiai. 

"Darbdaviai dažnai nenori imtis ir relokacijos iššūkių - darbuotojo perkėlimo į Lietuvą, apgyvendinimo ir visapusiško įvedimo čia", - sako "Amston" vadovaujančioji partnerė.

Su tuo sutinka V. Trapinskas: "Pakviestas dirbti užsienietis gali tikėtis ir didesnės pagalbos iš įmonės pusės tiek persikeliant į kitą šalį, tiek perprantant kitus gyvenimiškus klausimus naujoje šalyje. Tam reikalingos žinios bei papildomi resursai."

Jo teigimu, svarbus yra ir pačios įmonės požiūris į užsieniečius.

"Galų gale, svarbu, ar įmonės yra pasirengusios komunikuoti, kad yra atviros užsieniečiams. Aukštos kvalifikacijos užsieniečiui nėra lengva identifikuoti įmones, kurios yra atviros užsieniečių samdai. Labai dažnai pasitaiko, kad net ir lietuvių kalbos nereikalaujančios pozicijos yra skelbiamos lietuvių kalba, darbuotojų paieškai pasitelkiami tik vietiniai darbo skelbimų portalai", - pasakoja V. Trapinskas. 

H. Bivainienė pastebi, kad situacija šiek tiek skiriasi tose bendrovėse, kurios bando pritraukti žemesnės kvalifikacijos darbuotojus.

"Regionuose esančiose gamybinėse ar jūrinėse įmonėse, kurios siekia pritraukti žemos kvalifikacijos darbuotojus, gerokai atviriau žiūrima į užsieniečių įdarbinimą. Šios bendrovės yra lankstesnės jų atžvilgiu ir specifinių reikalavimų jiems nekelia", - teigia H. Bivainienė.

"Investuok Lietuvoje" Užsienio talentų plėtros departamento "Work in Lithuania" vadovas V. Trapinskas sako, kad užsieniečių įdarbinimą šalyje paspartintų tiek jiems, tiek įmonėms padedančios įstaigos, tokios kaip "International House Klaipėda".

"Dėl su tarptautine samda susijusių klausimų įvairovės tiek užsieniečiams, tiek įmonėms gali reikėti konsultuotis su ne viena valstybės institucija ar įstaiga. Tad vieno langelio principu veikiantys centrai, kaip Vilniuje ir Klaipėdoje, labai padeda spręsti kylančius iššūkius užsieniečiams. Šių įstaigų paslaugų plėtra, pavyzdžiui, konsultacijos regiono įmonėms, darbinančioms aukštos kvalifikacijos užsienio piliečius, darbo inspekcijos konsultacijos, galėtų paskatinti aukštos kvalifikacijos užsieniečių darbinimą ir padėti įmonėms susigaudyti tarptautinės samdos procesuose", - sako V. Trapinskas.