Ką apie šias sutartis būtina žinoti ir kokie dažniausiai kyla nesusipratimai, kuomet finansuojamą automobilį norima išsipirkti anksčiau, tikintis sutaupyti, komentuoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnysis teisininkas, advokatas Eimantas Čepas.
Pasak advokato, sudarant automobilio nuomos ar išperkamosios nuomos sutartis, automobilio pirkėjas įprastai gali rinktis ar sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti tik mėnesines įmokas ir sutarties termino pabaigoje neįsigyti automobilio ar vis dėlto sumokėti likutinę automobilio vertę ir naudotą automobilį įgyti asmeninės nuosavybės teise.
Čia svarbu paminėti, kad šiuo atveju kalbama apie nuomos ar išperkamosios nuomos sutartis, sudaromas tarp vartotojo ir verslininko.
Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.
Vartotojas yra fizinis asmuo, sudarantis sandorius su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiems interesams tenkinti.
Vartotojas, sudarant sutartis su verslininku, yra laikomas silpnesniąja sandorio šalimi, todėl įstatymuose numatytos papildomos vartotojo teisių apsaugos priemonės.
Vartojimo kredito įstatymas yra vienas iš įrankių, skirtų ginti vartotojo, ketinančio prisiimti finansinių įsipareigojimų, interesus.
Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta vartotojo teisė bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį.
Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
Taigi, sudarius atitinkamą sutartį bei nusprendus finansuojamą automobilį įsigyti nuosavybėn anksčiau nei sutartyje numatytas galutinis sutarties įvykdymo terminas, įprastai tikimasi sutaupyti automobilio nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties galiojimo metu mokėtinų palūkanų dalies.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai išreiškus tokį norą automobilio finansuotojas paprašo sumokėti ne tik likutinę automobilio vertę, bet ir palūkanas už visą iš anksto numatytą sutarties galiojimo laikotarpį.
„Tokioms situacijoms susidaryti pagrindo suteikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, pagal kurias šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, tačiau netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, šiuo atveju automobilio“, - pažymi E. Čepas.
Finansavimo sutartys įprastai būna iš anksto parengtos kredito davėjo.
Sąlyga, kad pasibaigus sutarčiai nebus būtina įsigyti automobilio už likusią jo vertę ir tai priklausys tik nuo pirkėjo noro, dažnam vartotojui gali pasirodyti patraukli.
Tačiau tuo pasinaudojęs finansuotojas, nuomos ar išperkamosios nuomos standartinėje sutartyje formaliai numatęs sąlygą, jog vartotojas neturi pareigos įgyti automobilį ar jis tokią teisę įgyja tik išreiškęs valią atskiru pranešimu, gali siekti išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo, sudarančių galimybę vartotojui anksčiau termino įvykdžius sutartį sutaupyti nemokant dalies palūkanų.
Tokia nuostata kredito davėjui neabejotinai laikytina naudinga, kadangi jis užsitikrina, jog vartotojas net ir anksčiau termino nusprendęs grąžinti kreditą, turės sumokėti visas iš anksto aptartas palūkanas už visą sutarties terminą.
Vienodą teismų praktiką Lietuvoje formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad vertinant ar finansuotojas tokiose sutartyse nenumatydamas pirkėjui pareigos įsigyti automobilį nesiekia išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo bei galimai nepagrįstai pasipelnyti iš vartotojo, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu tikslu pirkėjas sudaro tokias sutartis.
Šiuo atveju paprastai vartotojo tikslas būna aiškus, įsigyti automobilį, už jį mokėtinas sumas išdėstant per tam tikrą laikotarpį.
Teismo nuomone, kai minėtoje sutartyje nėra sąlygos reikalaujančios vartotojo įgyti nuosavybės teisę į automobilį ir šios aplinkybės su juo nebuvo individualiai aptartos arba iš kitų aplinkybių galima spręsti, jog nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties sąlygomis buvo siekiama išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, Vartojimo kredito įstatymo nuostatos tokioms sutartims turi būti taikomos ir vartotojų teisės bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį bei sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą turi būti ginamos.
Vartotojo teisė bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį taip pat neturėtų būti maišoma su kredito sutarties pakeitimu.
Tai reiškia, kad vartotojas gali savarankiškai nuspręsti anksčiau laiko įvykdyti visus kredito įsipareigojimus ir tokiu atveju iš jo negali būti reikalaujama persitarti dėl suteikto finansavimo sąlygų.
Pasak AVOCAD advokato Eimanto Čepo, nepaisant galimo kredito davėjų nesąžiningo elgesio nuomos ar išperkamosios nuomos sutartyse nenustatant pareigos įsigyti automobilio, siekiant formaliai išvengti Vartojimo kredito nuostatų taikymo, vartotojas, nusprendęs prieš terminą išpirkti sutarties objektu esantį automobilį, turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, t. y. į palūkanų perskaičiavimą automobilio išpirkimo momentu, tokiu būdu sumažinant bendrą mokėtiną palūkanų kainą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą