Hibridiniai automobiliai: ekonominis stebuklas ar sumaniai įpakuotas kompromisas?

Ar hibridas tikrai padeda sutaupyti, o gal tai tik būdas gamintojams apeiti griežtėjančius ekologinius reikalavimus?

Didžiausių pasaulio koncernų vadovai, pavyzdžiui, „Toyota“ atstovas Akio Toyoda, prognozuoja, kad gryni elektromobiliai užims ne daugiau kaip 30 proc. rinkos [00:52]. Likusi dalis teks hibridams ir vandeniliu varomoms transporto priemonėms. 

Tačiau pirkėjui svarbiausia ne globali strategija, o asmeninė piniginė.

Hibridų anatomija: ne visi jie sukurti lygūs

Vartotojai dažnai painiojasi tarp gausybės santrumpų, tačiau fundamentaliai hibridai skirstomi į kelias pagrindines grupes:

Nuoseklieji hibridai: VDV čia neturi mechaninio ryšio su ratais – jis veikia tik kaip generatorius, kraunantis bateriją. Nors mieste tai patogu, važiuojant greitkeliu prarandama apie 20 proc. naudingumo koeficiento dėl energijos konvertavimo nuostolių.

Mikrohibridai: Tai paprasčiausia sistema, kurioje elektros variklis tik padeda užvesti automobilį ar palaikyti multimedijos veikimą sustojus. Degalų sutaupoma vos keli procentai.

Pilni hibridai (su planetarine pavara): „Toyota“ išpopuliarinta sistema, leidžianti varikliui visada dirbti optimaliais sūkiais. Gamintojų teigimu, net nekraunant baterijos iš tinklo, galima sutaupyti iki 50 proc. degalų.

Ekonominis paradoksas: 50 eurų per metus?

Solidžiam pirkėjui skaičiai kalba garsiau už rinkodarą. Palyginus du panašius modelius – tarkime, hibridinį „Toyota Prius“ ir benzininę „Toyota Corolla“ – išryškėja įdomi tendencija.

Pirkimo kaina: Hibridinis modelis paprastai yra apie 20 proc. brangesnis (vidutiniškai 5 000 USD skirtumas).

Degalų sąnaudos: Jei nuvažiuojate apie 20 000 km per metus, hibridas sutaupys apie 450 USD vertės degalų.

Likvidumas: Hibridai nuvertėja panašiai kaip VDV automobiliai (apie 40 proc. per 5 metus), skirtingai nei elektromobiliai, kurių kaina krenta sparčiau dėl baimės dėl baterijos nusidėvėjimo.

Galutinis rezultatas: Įvertinus didesnę pradinę kainą ir didesnį praradimų sumą parduodant automobilį po kelerių metų, realus sutaupymas gali siekti vos 50 USD per metus. 

Tai kelia klausimą: ar verta investuoti į sudėtingesnę sistemą dėl tokios simbolinės grąžos?

Krovimo stotelė – sėkmės raktas

Vienintelis scenarijus, kai hibridas tampa neginčijamu lyderiu, yra iš tinklo įkraunami (Plug-in) modeliai ir prieiga prie nuosavos rozetės su naktiniu tarifu. 

Viešosios krovimo stotelės savo kaina dažnai prilygsta degalams, todėl ekonominė logika ten išnyksta. Taksi vairuotojams, nuvažiuojantiems po 100 000 km per metus, ši technologija atsiperka su kaupu, tačiau vidutiniam vairuotojui nauda lieka miglota.

Reziumė: pasirinkimas pagal poreikį

Hibridai nėra universalus sprendimas. Tai specifinė technika, reikalaujanti specifinio vartotojo elgesio.

Prieš perkant hibridą, būtina įvertinti savo važiavimo režimą: jei didžiąją laiko dalį leidžiate greitkeliuose, modernus dyzelinis variklis vis dar gali būti ekonomiškesnis ir paprastesnis variantas.

Hibridai ateina į rinką ne tik dėl mūsų noro taupyti, bet ir todėl, kad gamintojai privalo juos gaminti, siekdami išvengti baudų už emisijas. Vartotojui lieka užduotis – būti budriam ir nesitikėti ekonominio stebuklo ten, kur jį suvalgo pradinė investicija.

Šaltinis: „Strannik Mira“ apžvalga