Automobiliui pavojinga ir vasara
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vasara automobiliui yra pats palankiausias metų laikas. Nebelieka sniego, purvo, kelių druskų ir nuolatinės drėgmės. Tačiau kartu atsiranda kiti veiksniai, kurie dažnai būna dar klastingesni.
Būtent šiltuoju metų laiku automobilio dažams ir lakui tenka ne mažesnis išbandymas nei žiemą. Vabzdžių liekanos, medžių žiedadulkės, sakai, paukščių išmatos ir net kai kurių augalų išskiriamos medžiagos gali per kelias dienas palikti žymes, kurių vėliau neįmanoma pašalinti net profesionaliu poliravimu. Dar blogiau – dalis šių pažeidimų atsiranda nepastebimai, todėl vairuotojas dažnai supranta problemos mastą tik po kelių mėnesių.
Pirmiausia, vasarą stipriai įkaista automobilio paviršius. Tamsios spalvos kėbulas saulėtą dieną gali įšilti iki 60–80 laipsnių. Tokiomis sąlygomis įvairios organinės medžiagos ima daug greičiau reaguoti su lako paviršiumi. Tai, kas vėsiu oru per savaitę nepadarytų jokios žalos, karštą dieną gali palikti ilgalaikį pėdsaką vos per kelias valandas.
Antras svarbus veiksnys – ultravioletiniai spinduliai. Jie spartina chemines reakcijas ir silpnina apsaugines lako savybes. Dėl to ant kėbulo patekusios medžiagos lengviau prasiskverbia į paviršinį sluoksnį.
Trečia priežastis – pati gamta. Vasarą automobilius nuolat bombarduoja žiedadulkės, vabzdžiai, medžių sakai, augalų sultys ir paukščių išmatos. Visa tai sudaro savotišką cheminį kokteilį, kuris ilgainiui pradeda ardyti apsauginį lako sluoksnį.
Didelės mažų dėmių pasekmės
Daugelis vairuotojų vabzdžių liekanas laiko tik estetiniu nepatogumu. Po ilgesnės kelionės automobilio priekinė dalis dažnai pasidengia įvairiaspalvėmis dėmėmis, kurios atrodo tiesiog nešvariai. Tačiau problema kur kas rimtesnė.
Vabzdžių organizmuose yra įvairių baltymų, riebalų, fermentų ir organinių rūgščių. Susidūrę su automobiliu dideliu greičiu, vabzdžiai suyra ir jų vidinės medžiagos pasklinda ant lako paviršiaus. Kol automobilis važiuoja, šios liekanos dar nėra labai pavojingos, tačiau sustojus prasideda kita stadija.
Saulėje įkaitęs kėbulas veikia tarsi kaitlentė. Vabzdžių liekanos ima džiūti ir tiesiogine prasme prikepa prie paviršiaus. Organinės rūgštys pradeda reaguoti su laku, o baltymai sudaro sunkiai pašalinamą plėvelę.
Kartais vairuotojai nustemba pastebėję, kad nuplovus automobilį vabzdžių dėmių lyg ir nebėra, tačiau paviršiuje lieka matomos matinės vietos. Tai ženklas, kad lakas jau buvo pažeistas. Ypač pavojingi stambesni vabzdžiai: karkvabaliai, laumžirgiai ar drugiai. Jų organizmuose esančių medžiagų kiekis gerokai didesnis, todėl ir poveikis lakui stipresnis.
Nelaukite savaitgalio
Vienas dažniausių vairuotojų įpročių – atidėti automobilio plovimą savaitgaliui. Po ilgesnės kelionės vabzdžių liekanos ant kėbulo prabūna kelias ar net daugiau dienų. Tai viena didžiausių klaidų. Kuo ilgiau vabzdžių dėmės lieka ant paviršiaus, tuo stipriau jos susijungia su lako sluoksniu.
Karštomis vasaros dienomis negrįžtami pažeidimai gali atsirasti net per parą. Todėl specialistai rekomenduoja po ilgesnių kelionių kuo greičiau nuplauti priekinę automobilio dalį, net jeigu visas automobilis atrodo švarus.
Žiedadulkės – ne tokios nekaltos
Pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje daugelio automobilių paviršius nusidažo gelsva spalva. Tai medžių ir žolių žiedadulkės. Daugelis jas laiko tiesiog dulkėmis, kurias lengvai nuplauna lietus. Tačiau iš tikrųjų žiedadulkės pasižymi gana sudėtinga chemine sudėtimi.
Kiekviena žiedadulkė yra augalo reprodukcinė ląstelė, turinti baltymų, angliavandenių, lipidų ir įvairių aktyvių biologinių junginių. Patekusios ant drėgno paviršiaus, jos pradeda brinkti, o jų apvalkalas gali išskirti įvairias medžiagas.
Kai kurios žiedadulkės ypač agresyviai veikia laką. Tai dažniausiai pastebima po lietaus. Ant automobilio susikaupęs žiedadulkių sluoksnis susimaišo su vandeniu ir sudaro lipnią plėvelę, kuri išdžiūvusi gali palikti sunkiai pašalinamus pėdsakus.
Dar viena problema – mechaninis poveikis. Žiedadulkės yra labai smulkios, tačiau jų kiekis milžiniškas. Bandant sausai nuvalyti automobilį, jos veikia kaip švelnus abrazyvas ir gali sukelti smulkius įbrėžimus. Todėl specialistai pataria niekada nevalyti žiedadulkėmis padengto automobilio sausa šluoste.
Medžių sakai – lako priešas
Jeigu reikėtų išrinkti vieną medžiagą, kuri vasarą automobiliams padaro daugiausia žalos, labai tikėtina, kad tai būtų medžių sakai. Lietuvoje ypač dažnai su šia problema susiduria žmonės, nuo saulės „slepintys“ automobilius po pušimis, eglėmis, liepomis ar kai kuriais kitais medžiais.
Sakai yra natūrali medžio apsauginė medžiaga. Jų sudėtyje yra įvairių dervų, eterinių aliejų ir organinių junginių. Patekę ant automobilio paviršiaus jie iš pradžių atrodo kaip mažyčiai skaidrūs lašeliai, tačiau saulėje jie greitai kietėja. Po kelių dienų sakai gali tapti beveik akmens kietumo. Dar blogiau – kai kurie jų komponentai pradeda chemiškai sąveikauti su laku.
Automobilių dažymo specialistai ne kartą yra susidūrę su atvejais, kai po ilgalaikio kontakto sakai tiesiog „įsivalgo“ į lako sluoksnį. Tokiais atvejais nepadeda nei plovimas, nei poliravimas. Vienintelė išeitis kartais tampa paviršiaus šlifavimas ar net dalinis perdažymas.
Paukščių išmatos – pavojingiausia
Jeigu vabzdžių liekanos ir sakai dažniausiai veikia per kelias dienas ar savaites, paukščių išmatos gali sugadinti laką vos per kelias valandas. Pagrindinė priežastis – jų cheminė sudėtis. Paukščių organizmas azoto junginius šalina ne šlapimo, o šlapimo rūgšties pavidalu. Dėl to išmatose yra itin didelė rūgščių koncentracija.
Patekusios ant įkaitusio automobilio paviršiaus, jos pradeda veikti beveik iš karto. Daugelis vairuotojų yra pastebėję apskritas matines dėmes tose vietose, kur anksčiau buvo paukščių išmatų. Tai klasikinis cheminio lako pažeidimo pavyzdys.
Kai kuriais atvejais pažeidžiamas ne tik lakas, bet ir spalvinis dažų sluoksnis. Ypač pavojingos karštos vasaros dienos. Kai kėbulas įkaista iki kelių dešimčių laipsnių, cheminės reakcijos vyksta kelis kartus greičiau. Todėl specialistai rekomenduoja paukščių išmatas pašalinti kuo greičiau – idealiu atveju per kelias valandas.
Vairuotojai dažnai tiki, kad lietus nuplauna visas kenksmingas medžiagas. Deja, jei vabzdžių liekanos, sakai ar išmatos jau pradėjo džiūti, lietaus vanduo dažnai tik paskleidžia agresyvias medžiagas dar didesniame plote. Be to, po lietaus automobilio paviršiuje dažnai lieka įvairių mineralų ir organinių medžiagų likučių. Todėl natūralus lietus negali pakeisti normalaus automobilio plovimo.
Šiuolaikiniai dažai kitokie
Įdomu tai, kad senesni automobiliai kai kuriais atvejais būdavo atsparesni tokiam poveikiui. Prieš kelis dešimtmečius naudoti dažai ir lakai dažnai turėjo daugiau tirpiklių bei storesnį apsauginį sluoksnį.
Šiuolaikinėje automobilių pramonėje naudojamos ekologiškesnės technologijos. Dėl aplinkosaugos reikalavimų lakų sudėtis pasikeitė. Nors jie geriau saugo nuo ultravioletinių spindulių ir ilgiau išlaiko blizgesį, kai kuriais atvejais jų atsparumas agresyvioms organinėms medžiagoms sumažėjo. Todėl nauji automobiliai dažnai yra labiau pažeidžiami nei seni.
Įdomu tai, kad skirtingų spalvų automobiliai kenčia nevienodai. Juodi ir tamsiai mėlyni automobiliai stipriau įkaista saulėje, todėl cheminės reakcijos vyksta greičiau. Ant baltų automobilių pažeidimai dažnai atsiranda lėčiau, tačiau jie geriau matomi. Pilkos ir sidabrinės spalvos laikomos praktiškiausiomis ne tik dėl purvo matomumo, bet ir dėl mažesnio šilumos sugėrimo.
Automobilio išvaizda ilgainiui tampa ne tik estetikos, bet ir pinigų klausimu. Tvarkingas, nepažeistas lakas padeda išsaugoti automobilio vertę. Parduodant net ir nedideli kėbulo defektai gali sumažinti kainą šimtais ar net tūkstančiais eurų.
Ar yra panacėja?
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo keraminės dangos ir įvairūs apsauginiai vaškai. Nors reklamose dažnai žadama beveik stebuklinga apsauga, realybė kiek kuklesnė. Jokia danga nepadarys automobilio visiškai atsparaus vabzdžiams ar paukščių išmatoms.
Tačiau kokybiška apsauga gali gerokai sulėtinti žalingus procesus. Ant apsaugoto paviršiaus teršalai prasčiau prikimba, juos lengviau nuplauti, o cheminis poveikis lakui tampa mažesnis. Todėl reguliariai eksploatuojamam automobiliui apsauginės dangos tikrai turi prasmę.
Kartais daugiau žalos padaro ne pati gamta, o neteisingi vairuotojo veiksmai. Bandymas nagu nukrapštyti sakus, sausai nutrinti paukščių išmatas ar šiurkščia kempine pašalinti vabzdžių likučius dažnai baigiasi įbrėžimais. Profesionalai rekomenduoja pirmiausia sudrėkinti užterštą vietą, leisti nešvarumams suminkštėti ir tik tada naudoti specialias valymo priemones.
Paradoksalu, tačiau didžiausią žalą automobiliui vasarą dažnai padaro ne audros, kruša ar avarijos. Kur kas daugiau problemų sukelia mažyčiai vabzdžiai, plika akimi beveik nematomos žiedadulkės, nuo medžių varvantys sakai ar virš automobilio praskridęs paukštis.
Laimei, kovoti su šiais vasaros priešais nėra sudėtinga. Dažnas plovimas, dėmesys švarai, tinkamos apsauginės priemonės ir greita reakcija į atsiradusius nešvarumus leidžia išsaugoti automobilio išvaizdą daugelį metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą