Kinijos gamintojai veržiasi į Lietuvos rinką: egzotika tampa rimta konkurencija

VE.LT

2026-08-07 09:03

Dar prieš kelerius metus Kinijos automobilių markės Lietuvos rinkoje buvo retenybė, tačiau situacija sparčiai keičiasi. BYD, MG ir kiti gamintojai stiprina pozicijas, o pasauliniai rinkos duomenys rodo – Kinijos automobilių pramonė tampa vis rimtesniu konkurentu tradiciniams gamintojams.

Lietuvoje – beveik penkis kartus daugiau kiniškų automobilių

Lietuvos rinkoje aiškiai matomos pasaulinės tendencijos. „Regitros“ duomenų analizė rodo, kad 2026 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 905 Kinijoje pagaminti lengvieji automobiliai – net 392 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Populiariausios Kinijos gamintojų markės buvo MG (359 automobiliai), BYD (216) ir „Lynk & Co“ (150).

Kinijos gamintojai vis sparčiau įsitvirtina ir elektromobilių segmente. Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje įregistruota 50 naujų BYD elektromobilių.

Šie skaičiai rodo, kad dar prieš kelerius metus egzotiškais laikyti Kinijos gamintojai tampa vis labiau matomi ir Baltijos šalių rinkoje.

Trys Kinijos bendrovės – pasaulio dešimtuke

Kinijos lengvųjų automobilių asociacijos (CPCA) generalinio sekretoriaus Cui Dongshu paskelbtais duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį net trys Kinijos automobilių gamintojai pateko tarp dešimties didžiausių pasaulio gamintojų pagal pasaulinę rinkos dalį.

Šeštąją vietą užėmė BYD, kurios rinkos dalis siekė 4,8 proc. Prieš dešimtmetį ji sudarė vos 0,6 proc.

Septintoje vietoje atsidūrė „Geely Holding Group“ (4,6 proc.), valdanti tokius prekių ženklus kaip „Volvo“, „Polestar“ ir „Lotus“.

Devintąją vietą užėmė „Chery“, kurios pasaulinė rinkos dalis pasiekė 4,1 proc. – tiek pat, kiek ir „Ford“.

Didžiausiu pasaulio automobilių gamintoju išliko „Toyota“ (11 proc.), antroje vietoje liko „Volkswagen“ (8,1 proc.), trečioje – „Hyundai-Kia“ (7,6 proc.). Vos už dešimtuko ribos liko Kinijos koncernas SAIC.

Europa ir Pietų Korėja tampa naujais taikiniais

Kinijos gamintojų augimas neapsiriboja vidaus rinka.

2025 m. pabaigoje jų dalis Europos automobilių rinkoje pasiekė rekordinį 9,5 proc., o 2026 m. balandį sudarė apie 9 proc. Per metus Kinijos markių pardavimai Europoje išaugo net 124,5 proc.

Dar vienas svarbus pokytis įvyko Pietų Korėjoje. Pirmąjį 2026 m. pusmetį Kinija pirmą kartą tapo didžiausia importuojamų automobilių kilmės šalimi – kiniški automobiliai sudarė 41,2 proc. visų importuotų lengvųjų automobilių registracijų. Į Korėjos rinką tik 2025 m. įžengusi BYD jau tapo ketvirta pagal dydį importuojamų automobilių gamintoja šalyje.

Nuo eksporto – prie gamyklų Europoje

Kinijos automobilių gamintojai keičia ir savo plėtros strategiją. Vietoj vien eksporto jie steigia gamyklas svarbiausiose rinkose.

BYD stato automobilių gamyklą Segede (Vengrija), „Chery“ ir „Leapmotor“ kuria gamybos pajėgumus Ispanijoje bei Lenkijoje. Pietų Korėjoje „Chery“ jau pasirašė 75 mln. JAV dolerių strateginių investicijų sutartį su vietos gamintoja KGM, o „Zeekr“ ir „Xpeng“ rengiasi tiesiogiai įžengti į šios šalies rinką.

Sparčiai auganti konkurencija

Automobilių rinkos analitikai mano, kad Kinijos gamintojų įsitvirtinimas pasaulio dešimtuke žymi ne trumpalaikę sėkmę, o ilgalaikį jėgų persiskirstymą pasaulinėje automobilių pramonėje.

Nors kai kurių gamintojų, pavyzdžiui, BYD, augimas Kinijos vidaus rinkoje šiemet sulėtėjo, bendrovės agresyviai plečiasi užsienyje, investuoja į gamyklas Europoje ir kuria vietinius tiekimo tinklus.

Lietuvos statistika rodo, kad ši pasaulinė transformacija jau pasiekė ir mūsų rinką. Jei dabartinės tendencijos išliks, Kinijos automobilių markės artimiausiais metais taps nebe nišiniais, o vienais svarbiausių žaidėjų ir Lietuvos naujų automobilių rinkoje.