„Belaruskalij“ pradeda teismų maratoną prieš Lietuvą: brangūs advokatai raitojasi rankoves

Lietuva ir valstybės įmonės jau ne kartą vietos ir tarptautiniuose teismuose aiškinosi santykius su garsiais oponentais iš užsienio.

Šias bylas dažnai lydi milijoninės išlaidos advokatams, pastarieji pasirenkami ne viešų konkursų keliu, o pasiekimai – ne itin džiuginantys.

Laukiantis dar vienas teismų maratonas su „Belaruskalij“ gundo advokatų kontoras, kurių santykius su valstybiniais klientais panašu ir vėl dengs paslapties skraistės.

Ir šiuo atveju „Lietuvos geležinkeliai“ prašo nekaitinti emocijų ir neklausinėti, kiek kainuotų bylinėjimasis su „Belaruskalij“ tarptautiniame arbitraže.

LTG neatskleidžia, ar susitarė bendradarbiauti su „TGS Baltic“, jeigu Baltarusijos trąšų gamintoja kreiptųsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir tektų gintis tarptautiniame arbitraže.

Tačiau tokios informacijos ir nepaneigė. „TGS Baltic“ šios informacijos taip pat nei patvirtino, nei ją paneigė.

„Belaruskalij“ ketina teisiniu keliu išsireikalauti, kad LTG atlygintų visus įmanomus nuotolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo.  Alfa.lt

Į JAV sankcijų sąrašus įtraukta viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ ketina teisiniu keliu išsireikalauti, kad LTG atlygintų visus įmanomus nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo.

Baltarusiai apskundė Vyriausybės sprendimą nuo vasario 1 d. uždrausti gabenti trąšas, ar šis prašymas bus svarstomas Vilniaus apygardos administracinis teismas žada paskelbti šią savaitę.

LTG Ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė, vengdama tiesaus atsakymo, teigė, kad „LTG grupės įmonės turi sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo su keliomis skirtingomis teisinių paslaugų kontoromis, tarp kurių – ir „TGS Baltic“.

„TGS Baltic“ konfidencialumo sumetimais taip pat atsisakė patvirtinti ar paneigti, kad LTG galimam bylinėjimuisi su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja pasirinko „TGS Baltic“.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra mūsų klientas ir mes privalome užtikrinti, kad visa kliento suteikta informacija bus saugoma kaip advokato profesinė paslaptis. Dėl šios priežasties, nuo detalesnio informacijos pateikimo susilaikysime“, – teigiama „TGS Baltic“ redakcijai atsiųstame komentare.

Savo ruožtu LTG, motyvuodama tuo, kad dabar ne laikas „gilinti emocijas“, atsisakė atskleisti, kokio dydžio vertės sutartį sudarė su „TGS Baltic“ bei kiek galėtų kainuoti bylinėjimais su viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų.

„TGS Baltic“ atstovavo Lietuvos valstybei tarptautiniuose arbitražuose bylinėjantis su Rusijos valstybine korporacija „Gazprom“, vėliau – su Prancūzijos energetikos ir aplinkosaugos kompanija „Veolia“.

„Lietuvos geležinkelius“ ši advokatų kontora konsultavo, kai Europos Komisija tyrė, ar LTG naudojosi savo dominuojančia padėtimi ir ribojo konkurenciją, išardydama Lietuvą ir Latviją jungiančią geležinkelio liniją, vadinamąjį Rengės ruožą.

Reikalaus nuostolių atlyginimo

LTG sausio mėnesį informavo į JAV sankcijų sąrašus įtrauktą „Belaruskalij“ apie Vyriausybės nutarimą nuo vasario 1 d. pripažinti 2018 m. sudarytą sutartį negaliojančia.

Po to Baltarusijos bendrovė pareiškė ketinanti reikalauti, kad LTG atlygintų visus įmanomus dėl to patirtus nuostolius, bei pareikalavo toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

„Baltarusijos bendrovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu LTG pažeistų sutartį, ji pasilieka sau teisę reikalauti visiško patirtų nuostolių, įskaitant ir tiesioginius nuostolius, ir galimas kompensacijas tiesioginiams bei netiesioginiams partneriams visose pasaulio šalyse, ir negautų pajamų atlyginimo. Apie tai, kokio dydžio ieškinius ir kur teiktų, rašte neužsimenama“, – komentare BNS teigė LTG.

Anksčiau LTG skelbė, kad nutraukus baltarusiškų kalio trąšų vežimą pati patirs apie 60 mln. eurų nuostolių per metus.

LTG: „Šiuo metu svarbiausia ne gilinti emocijas“

LTG neatsakė į Alfa.lt klausimus, kokiu būdu potencialiam bylinėjimuisi su „Belaruskalij“ pasirinktadvokatų kontora, ar buvo skelbtas konkursas, kada, kiek dalyvių pateikė paraiškas.

„Tiek teisinių, tiek ir kitų paslaugų teikėjų paslaugas grupės įmonės perka vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais. Vertiname bendradarbiavimą su visais turimais partneriais, kurie dirba su įvairiais skirtingais klausimais, pasitikime jų kompetencija“, – aptakiai komentavo LTG atstovė.

Pasak jos, šiuo metu LTG grupė koncentruojasi į Vyriausybės nutarimo, kuriuo nuo vasario 1 d. LTG ir „Belaruskalij“ turima sutartis pripažįstama negaliojančia, vykdymą bei „teikia institucijoms reikalingą informaciją ir įžvalgas pagal turimas kompetencijas“.

Portalo Alfa.lt klausimus apie tarptautinio bylinėjimosi galimą kainą, LTG įvertino kaip keliančius nereikalingas emocijas.

„Atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos sudėtingumą, manome, kad šiuo metu svarbiausia ne gilinti emocijas ar iš anksto spekuliuoti finansiniais įvertinimais, o nuosekliai dirbti ieškant tvaraus teisinio kelio situacijai spręsti“, – teigė L. Gabrilavičiūtė.

Alfa.lt klausė, kokios vertės sudarytos sutartys su advokatų kontoromis dėl paslaugų teikimo LTG potencialiam bylinėjimuisi su „Belaruskalij“ bei kiek, LTG skaičiavimu, galėtų kainuoti teisinis procesas tarptautiniame arbitraže.

Talkino LTG antimonopoliniame tyrime

„TGS Baltic“ jau ne pirmus metus teikia teisines paslaugas LTG, turėjusiai teisinių ginčų tiek su Europos Komisija, tiek su LTG darbuotojais.

2017 m. „TGS Baltic“ konsultavo LTG Europai Komisijai (EK) atliekant antimonopolinį tyrimą. EK kilo įtarimų, kad LTG, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi, ribojo konkurenciją, kai išardė Lietuvą ir Latviją jungiančią geležinkelio liniją, vadinamąjį Rengės ruožą.

„TGS Baltic“ tuomet rekomendavo bendrovei parengti ir pasiūlyti EK sąrašą įsipareigojimų, kurių LTG privalėtų laikytis, kad šis tyrimas būtų nutrauktas. Vis dėlto, po diskusijų ir derybų EK nusprendė priimti Lietuvai nenaudingą sprendimą dėl pažeidimo. „Tai, mūsų nuomone, buvo ne teisinis, bet politinis žingsnis“, – EK sprendimą tuomet komentavo „TGS Baltic“ teisininkai.

EK 2017 m. spalį LTG skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad bendrovė apribojo konkurenciją ir pažeidė ES antimonopolines taisykles..

LTG sumokėjo baudą ir per kelerius metus savo lėšomis atstatė išardytą geležinkelį. Kartu bendrovė ES Bendrajam Teismui Liuksemburge 2018 m. gruodį pateikė skundą prieš EK. Gavęs pirmąjį LTG prašymą baudą panaikinti, ES Bendrasis teismas Liuksemburge 2020 m. prašymo nepatenkino, bet baudą sumažino iki 20 mln. eurų.

2021 m. sausį LTG kreipėsi į ES Teisingumo Teismą, prašydama panaikinti EK sprendimą skirti 20 mln. baudą už 2008 m. išardytą Rengės ruožą iš Mažeikių į Latviją.

„Šiuo metu šalys apsikeitė procesiniais dokumentais ir laukiama ESTT veiksmų. Šioje byloje bendrovei atstovauja kita (ne „GTS Baltic“ – red.) advokatų kontora“, – Alfa.lt sakė L. Gabrilavičiūtė.

„TGS Baltic“ (taip pat ir kitų privačių kontorų) advokatus LTG samdė ir kovoje su savo buvusiais darbuotojais. Pastarieji skundėsi, kad tai būdas gąsdinti žmones, kad šie neieškotų teisybės. Mat nesėkmės atveju esą tektų apmokėti didžiules advokatų paslaugų sąskaitas.

„Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Stanislavas Fedaravičius, bylose gynęs geležinkeliečius, skundėsi, kad įmonei atstovauja ne joje įdarbinti teisininkai, o privatūs advokatai.

LTG tuomet viešai pripažino, kad pagal sutartį, kuri buvo pasirašyta dar 2015 m. gegužę, keliose besitęsiančiose bylose su darbuotojais 2019 m. dirbo drauge su „TGS Baltic“.

Skundžia Vyriausybės sprendimą Vilniuje

Praėjusį penktadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo „Belaruskalij“ prašymą panaikinti sausio 12 d. Vyriausybės sprendimą, pagal kurį LTG nurodyta nutraukti ilgalaikę sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų gabenimo per Lietuvą.

Baltarusijos įmonė taip pat prašo panaikinti praėjusių metų gruodžio 21 d. priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos sprendimą. Juo vadovaudamasi Vyriausybė nutarė, jog sutartis tarp LGT ir „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl nuo vasario 1-osios turi būti nutraukta.

LTG sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 m., ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus.