BLS logistikos įmonės direktorius Rolandas Plieda: apie staiga pasikeitusį karjeros kelią ir patirtus iššūkius logistikos srityje

Baltic Logistic Solutions nuotr.

Baltic Logistic Solutions – tai viena didžiausių logistikos įmonių Baltijos šalyse, turinti daugiau kaip 89 000 m3 sandėliavimo ploto ir taikanti aukščiausius kokybės standartus tarptautiniu lygiu. R. Plieda dirbti į BLS atėjo 2009 m. ir nuo to laiko perėjo įvairių karjeros laiptelių, suteikusių vis didesnes atsakomybes. Tai leido ir pačiam prisidėti prie įmonės augimo ir pokyčių įgyvendinimo skirtinguose BLS vystymosi etapuose.

Taigi, ką reiškia būti įmonėje užaugusiu vadovu, kokie iššūkiai lydi tokiame darbe ir kaip pavyksta su jais susidoroti pasakoja Baltic Logistic Solutions įmonės direktorius Rolandas Plieda.

Nuo ko pradėjote savo profesinę karjerą?

Dar būdamas moksleiviu daugumą vasarų tekdavo padirbėti, nes neturėjau labai geros finansinės situacijos šeimoje. Pirmą kartą su logistika susidūriau visiškai atsitiktinai. Atvažiavęs studijuoti į Kauną iš karto ieškojau darbo, kurį galėčiau derinti su studijomis. O kur kitur galima rasti pamaininį darbą, jeigu ne sandėliuose?

Karjeros pasirinkimas gali būti kruopščiai suplanuotas, netikėtas ar net spontaniškas. Kaip Jūsų kelyje atsirado susidomėjimas logistika? Ar tai buvo sritis, kurioje iškart pajautėte savo galimybes?

Būdamas studentu visuomet planavau darbuotis pagal įgytą išsilavinimą (aplinkos inžinerija), taip galvojau tikrai ilgą laiką, net dirbdamas logistikoje. Kaip ir visi jauni žmonės įsivaizdavau, kad įgijus aukštąjį išsilavinimą bus atviras visas pasaulis. O dar profesija pasirinkta su „ekologijos kryptimi“ tuo metu atrodė labai perspektyvi. Tačiau po kurio laiko pastebėjau, kad man visai neblogai sekasi logistikos srityje, išryškėjo kai kurios mano asmeninės savybės, kurias galėjau tobulinti ir kurios padėjo judėti sėkmingos karjeros link.

Ar galėtumėte išskirti patirtis ar iššūkius, sustiprinusius jūsų pasirinkimą ir lydėjusius kylant karjeros laiptais?

Manau man padėjo dar vaikystėje suformuotas požiūris į darbą ir apskritai į viską ką darau – viską daryti su atsidavimu, maksimaliai gerai ir kokybiškai. Visada turėjau stiprų norą varžytis, pirmauti. Netgi rūšiuojant tarą, renkant prekes visada norėjau būti geriausias ir tai daryti greičiau nei kiti. Kitas dalykas, kadangi darbą derinau su studijomis ir dirbdavau vakarais, o ryte eidavau į paskaitas – buvau priverstas dirbti maksimaliai greitai ir gerai tam, kad pamaina, kurioje darbavausi, savo darbą baigtų laiku ir aš spėčiau į paskaitas.

Žinoma, mano atsidavimas ir požiūris į darbą neliko nepastebėtas. Po kurio laiko sulaukiau pasiūlymo tapti grupės vyresniuoju. Tuomet ir susidūriau su pirmais iššūkiais. Nors buvau vienas jauniausių kolektyve, savo kolegas, turėjau mokyti disciplinos, ieškoti būdų, kaip visus paskatinti dirbti efektyviau.

Galima vis dažniau išgirsti jaunimą klausiant, kaip priimti teisingą sprendimą? Kaip manote, kiek svarbu gyvenime ir profesinėje veikloje aiškiai žinoti savo tikslą ir jo nesiblaškant siekti? Ar visgi reikėtų nepamiršti ir atvirumo aplinkybėms?

Mano nuomone visuomet svarbu išlikti atviram, lanksčiam ir reaguoti į aplinkybes ar susiklosčiusias situacijas. Pabandysiu tai paanalizuoti remiantis savo pavyzdžiu.

Man pačiam studijų metu atrodė, kad mano ateitis bus susijusi su gamtos mokslu, ekologija. Baigus bakalauro studijas ir įpusėjus magistrą, gavau išties neblogą šansą įsidarbinti srityje pagal išsilavinimą. Tačiau padirbėjęs ten keletą dienų supratau, kad mokslinių straipsnių analizavimas bei ataskaitų rašymas yra ne man. Net paskutiniais bakalauro studijų metais beveik 100% žinojau, kad nedirbsiu pagal specialybę. Tačiau tėvų suformuotas požiūris visus darbus atlikti iki galo privertė ne tik baigti bakalauro, bet ir magistro studijas.

Įsivaizduokime, kad būčiau metęs darbą logistikoje, kur man tikrai gerai sekėsi ir patiko, į tai, kas, galbūt, atrodo „prestižiškiau“, „švariau“. Juk kam tada skirtos studijos? Tačiau aš pasirinkau tai, kas man asmeniškai patiko, kur jaučiausi geriausiai ir kur mačiau galimybes augti. Kiekvienas žmogus turi pats ieškoti ir atrasti sau labiausiai tinkančią ir patinkančią sritį, o tuomet jau ryžtingai siekti savo tikslų, karjeros ar geriausio įmanomo rezultato.

O kaip apibūdintumėte, ką apskritai reiškia būti tarptautinės įmonės ir didelio kolektyvo vadovu?

Nors būti didelio kolektyvo vadovu nėra lengva, šios pareigos stipriai tave augina. Norint sėkmingai vykdyti savo pareigas reikia išmokti būti lanksčiu, sugebančiu priimti kiekvienos šalies kultūrą, mokančiu greitai prisitaikyti prie aplinkybių. Juk negalima visose šalyse vadovautis vienodais principais. Visur yra savotiški „kultūriniai“ aspektai, kuriuos vadovas privalo įvertinti ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus.

Ar galima išskirti tam tikras konkrečias savybes ir įgūdžius, galinčius apibrėžti sėkmingo darbuotojo logistikos srityje profilį?

Daugelis logistiką supranta kaip paprastą procesą: prekės krovininiu automobiliu pristatomos nuo taško A į tašką B. Tačiau iš tiesų tai daug sudėtingesnis procesas turintis labai plačią struktūrą ir daugybę pareigybių t.y. atsargų planavimo, sandėlių procesų koordinavimo, transporto maršrutų planavimo, buhalterijos, projektų pardavimo ir valdymo, IT sistemų valdymo, vystymo ir dar daugiau. Tad skirtingose srityse reikalingos specifinės žinios, įgūdžiai ir savybės. Tačiau sėkmingai veikia tik tie, kurie dirba maksimaliai atsidavę bei yra lojalūs ir motyvuoti.

Iššūkiai ir problemų sprendimas yra visų darbų palydovas. Kuo specifiniai yra logistikos įmonės vadovo ir kitų darbuotojų iššūkiai ir jų sprendimai būdai?

Logistika išsiskiria savo greičiu, tad reikia būti pasiruošusiam greitai reaguoti į pokyčius. Šiuo metu, kaip ir daugelis kitų įmonių išgyvename „resursų krizę“. Visų pirma turime ženklų kuro, elektros, dujų, darbo užmokesčio augimą, kuris atsiliepia įmonės finansiniai situacijai. Antra, tam tikrų resursų, kaip krovininiai automobiliai, sandėlio technika ir pan. sudėtinga gauti dėl pasaulinės resursų krizės. Ne paslaptis, kad susiduriame ir su gerų specialistų trūkumu. Tad šiuo metu didžiausias iššūkis yra prisitaikyti prie tokios situacijos, nesustoti vystytis, tobulėti ir užtikrinti maksimaliai kokybiškas logistikos paslaugas.

Baltic Logistic Solutions nuotr.

Visi, kurie imasi verslo, daro tai galvodami apie sėkmę. Tačiau kiekvienas galime tai suprasti ir vertinti skirtingai. Kaip jūs apibūdintumėte sėkmingą verslą?

Turbūt daugelis sėkmingą verslą yra linkę sieti su aukštu pelnu. Tačiau mano nuomone ne tik pelno eilutė lemia ar verslas yra sėkmingas. Labai svarbu eiti koja kojon su rinka, sugebėti patenkinti realius klientų poreikius.

Pagrindiniai žingsniai ar veiksmai, kurie padeda mūsų įmonei – tai ryžtingas ir veržlus kolektyvas bei nuolatinės inovacijų ir efektyvumo didinimo paieškos. Man atrodo, kad kiekvienas verslas tiek sėkmingas, kiek sėkminga yra jame dirbanti komanda.

Turbūt kiekviena veiklos sritis patiria ir išgyvena permainas, tik jų tempas skiriasi. Kaip apskritai pasikeitė logistikos sritis per jūsų laikotarpį joje? Kokius pokyčius įvardintumėte kaip ryškiausius ir svarbiausius?

Jeigu vertintume 10-ies metų progresą, jis milžiniškas. Dar 2011 m. Lietuvoje įkurta įmonė BLS, dabar yra tapusi tarptautiniu verslu ir yra laikoma viena didžiausių logistikos įmonių Baltijos šalyse. Galime didžiuotis, kad bendras Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esančių logistikos centrų plotas dabar sudaro daugiau kaip 89 000 m2 plotą.

Tam, kad teiktume tikrai kokybiškas logistikos paslaugas, išvystėme savo transporto tinklą kiekvienoje šalyje ir tarp jų. BLS autoparkas dabar yra sudarytas iš daugiau kaip 300 įvairaus formato krovininių automobilių, o  daugelis iš jų gali pristatyti skirtingų režimų prekes vieno pristatymo metu. Visgi didžiausias progresas buvo padarytas procesų skaitmenizavimo etape. Daugelis įmonių, tame tarpe ir BLS, padarė didelius pokyčius automatizuojant procesus, diegiant naujas sandėlio ir transporto valdymo sistemas.

Ir pabaigai šiek tiek apie ateitį – kaip logistiką įsivaizduojate po 10-ties, 15-kos ar 20-ties metų? Ko reikėtų tikėtis šiame sektoriuje?

Ateitis vienareikšmiškai priklauso tiems, kas sugebės prisitaikyti prie greitai besikeičiančios situacijos rinkoje ir nenustos investuoti į procesų automatizavimą bei sistemas. Iššūkiai darbuotojų rinkoje, augančios resursų kainos niekur nedings, tad visi bus priversti ieškoti efektyviausių sprendimų jiems įveikti. Tikime, kad tam tikri sprendimai, kurie mūsų rinkoje dabar atrodo labai brangūs, po 5-10 metų bus visiškai normalus reiškinys. Tarp jų automatizuoti sandėliai, autonominė sandėlio technika bei kiti sprendimai, kurie išsprendžia esamas resursų problemas, didina efektyvumą ir atliekamų darbų kokybę.