Kelionės, kokios mums žinomos, dėl visuotinio atšilimo iki 2040 m. gali atsidurti ties išnykimo riba.
Kylanti temperatūra pakeis ir žiemos atostogas:
Laplandijoje vis mažiau snigs, kad būtų galima grožėtis neįtikėtinais vaizdais, o populiariuose slidinėjimo kurortuose sutrumpės slidinėjimo sezonai, teigė analitikai.
Be to, tyrimo autoriai prognozuoja, kad iki 2050 m. dėl kylančio jūros lygio beveik visiškai bus užlietos tokios "žemai esančios" vietovės kaip Maldyvai ir Džakarta, o tai kelia grėsmę ir tokioms vietovėms kaip Venecija ir Amsterdamas.
Ataskaitos, pavadintos "Darni kelionių ateitis", autoriai pasiūlė septynias tendencijas, kurios padėtų sumažinti pirmiau aprašytų scenarijų tikimybę.
1. Pajamų iš turizmo išlaikymas vietos ekonomikoje.
Pasak ataskaitos autorių, iki 2040 m. vyriausybės privalės nustatyti taisykles turizmo įmonėms, kad užtikrintų, jog didžioji dalis turistų išleistų pinigų vietovėje liktų vietos ekonomikoje ir būtų skiriama bendruomenės plėtrai ir apsaugai.
2. Išmetamo anglies dioksido kiekio stebėjimas realiuoju laiku.
Intrepid" prognozuoja, kad tai bus įmanoma padaryti pasitelkus dirbtinį intelektą.
Tikimasi, kad keliautojai, naudodamiesi specialiais įtaisais, realiuoju laiku fiksuos kasdien išmetamą anglies dioksido kiekį ir taip sumažins savo anglies pėdsaką.
3. Asmeniniai išmetamo anglies dioksido kiekio limitai taps nauja norma.
"Anglies pasai" turėtų padėti apriboti anglies dioksido išmetimą ir sumažinti bendrą kelionių žalą.
4. Ekologiškas apgyvendinimo paslaugas.
Intrepid tikisi, kad visame pasaulyje atsiras naujos kartos laikinų viešbučių, kuriuose tvarumas bus derinamas su vietos krautuvių meistriškumu.
"2040 m. prasidės naujos klajokliško svetingumo ir lankstaus apgyvendinimo koncepcijos, nepaliekančios pėdsakų gamtiniame kraštovaizdyje", - teigia tyrimo autoriai.
5. Prioritetas bus teikiamas sausumos transportui.
Kelionės traukiniu taps neatsiejama regeneracinio požiūrio į keliavimą dalimi.
Prognozuojama, kad iki 2040 m. keliautojai, atsižvelgdami į savo pageidavimus, atstumą ir laiko apribojimus, galės rinktis tarp greitųjų naujovių ir lėtesnių kelionių traukiniu būdų.
"Prabangūs erdvėlaivio tipo miegamieji skyriai, užtikrinantys komfortą itin greitose kelionėse traukiniais, padės sumažinti mūsų priklausomybę nuo kelionių oru", - mano ataskaitos autoriai.
6. Virtualios atostogos.
Jei nebus imtasi veiksmų klimato krizei įveikti, iki 2040 m. daugelis mėgstamų pasaulio vietų bus priverstos tapti virtualiomis.
7. Turistai daugiau dėmesio skirs žmonėms, o ne kelionių produktui.
Ateinančiais metais žmonės atostogas ir keliones užsisakinės remdamiesi socialine patirtimi, o ne viešbučiu ar kelionės vieta, sakoma ataskaitoje.
"Anksčiau kelionės buvo susijusios su savybėmis, pavyzdžiui, prabangiu viešbučiu ar egzotiška vieta, tačiau vis dažniau jos susijusios su žmonėmis.
Tai gali būti šeima, nepažįstamų žmonių grupė, geri pažįstami arba žmonės pačioje kelionės vietoje. Kelionių ateitis turėtų būti susijusi su socialiniais ryšiais", - aiškina "Intrepid Travel" vadovas Darrellas Wade'as.
Kaip pasaulinis atšilimas veikia turizmą
Jau 2023 m. vasaros turizmo sezono metu, kai populiariose vietose vyravo pernelyg aukšta temperatūra, poilsiautojai ėmė keisti savo kelionių įpročius, rinktis vėsesnes šalis ir atsisakyti vasaros atostogų.
Tuo pat metu dėl per šiltų žiemų Europoje jau pradėti uždarinėti populiarūs slidinėjimo kurortai.
Pavyzdžiui, neseniai paaiškėjo, kad Prancūzijos Alpėse visam laikui uždarytas La Sambuy slidinėjimo kurortas, kuriame dėl sniego trūkumo slidinėjimo sezonas pastaruoju metu trunka vos kelias savaites per metus.
Tuo pat metu bandymai perkelti keliautojus iš lėktuvų į traukinius kol kas nebuvo itin sėkmingi.
Neseniai atlikto "Greenpeace" tyrimo duomenimis, vis dar daug kartų pigiau skristi lėktuvu nei traukiniu, todėl keliautojai, norėdami sutaupyti, ir toliau renkasi pirmąjį variantą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą