Butų kainos didmiesčiuose ir toliau juda be aiškesnės krypties

Kaune metinis butų kainų kilimas siekė 8,4 proc. (101 eurų/ kv. m) iki 1308 eurų/ kv. m. Klaipėdoje fiksuotas 3,6 proc. metinis kainų kilimas (44 eurų/ kv. m) iki 1250 eurų/ kv. m.

Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos per 2022 metus padidėjo 9,5 proc. (260 eurų/ kv. m) iki 2996 eurų/ kv. m.

Per mėnesį kaina šioje zonoje sumažėjo 0,4 proc. (12 eurų/ kv. m).

Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių per 2022 metus senos statybos butų kainos padidėjo 8,1 proc. (143 eurų/ kv. m) iki 1909 eurų/ kv. m.

Per mėnesį kaina padidėjo 0,5 proc. (9 eurų/ kv. m).

Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė per 2022 metus butai pabrango 5,9 proc. (94 eurų/ kv. m) iki 1680 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,7 proc. (30 eurų/ kv. m).

Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes per 2022 metus butai pabrango 11,7 proc. (163 eurų/ kv. m) iki 1560 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,0 proc. (15 eurų/ kv. m).

Pilaitėje per 2022 metus vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 13,0 proc. (185 eurų/ kv. m) iki 1608 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,1 proc. (2 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus per 2022 metus butų kainos padidėjo 11,5 proc. (208 eurų/ kv. m) iki 2009 eurų/ kv. m.

Per mėnesį kaina sumažėjo 1,0 proc. (20 eurų/ kv. m).

Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina per 2022 metus padidėjo 7,5 proc. (135 eurų/ kv. m) iki 1935 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,3 proc. (6 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, per 2022 metus vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 8,2 proc. (96 eurų/ kv. m) iki 1260 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,6 proc. (21 eurų/ kv. m).

Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, per 2022 metus vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 9,4 proc. (108 eurų/ kv. m) iki 1261 eurų/ kv. m.

Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (8 eurų/ kv. m).

Klaipėdos centre, Senamiestyje per 2022 metus vidutinė butų kaina padidėjo 8,1 proc. (127 eurų/ kv. m) iki 1701 eurų/ kv. m.

Per mėnesį kaina padidėjo 1,2 proc. (21 eurų/ kv. m).

Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro per 2022 metus vidutinė butų kaina padidėjo 5,0 proc. (62 eurų/ kv. m) iki 1305 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,3 proc. (17 eurų/ kv. m).

Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina per 2022 metus padidėjo 1,4 proc. (15 eurų/ kv. m) iki 1064 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,8 proc. (9 eurų/ kv. m).

Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, per 2022 metus butai antrinėje rinkoje pabrango 5,7 proc. (100 eurų/ kv. m) iki 1841 eurų/ kv. m.

Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (11 eurų/ kv. m).

Pasak „1Partner LT" direktoriaus Viktoro Račkovskio, butų kainos Lietuvos didmiesčiuose juda be aiškios krypties jau kelintas mėnuo ir, greičiausiai, tokia situacija tęsis bent jau artimiausiu metu.

Iš vienos pusės vyrauja gana stiprios negatyvios nuotaikos, dėl kurių stebimas sumažėjęs butų pirkimo aktyvumas bei padažnėję lūkesčiai dėl būsto kainų kritimo ateityje, bet iš kitos pusės pinigų kiekis rinkoje ir toliau didėja, infliacija išlieka aukštumose, todėl būsto kainų mažėjimas nėra garantuotas.

Tolimesni būsto rinkos raidos scenarijai Lietuvoje labai priklausys tiek nuo geopolitinių įvykių, tiek ir nuo centrinių bei komercinių bankų sprendimų.

Apie būsto kainų indeksą

Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT" ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata" sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose.

Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI" indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI" rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies - 0,21, pietinės dalies - 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų - 0,38, Pilaitės mikrorajono - 0,05, šiaurinės dalies - 0,09).

Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89% sostinės butų fondo.

Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI" rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies - 0,72, šiaurinės dalies - 0,21).

Šiose zonose butų skaičius sudaro 92% Kauno butų fondo.

Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI" rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro - 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro - 0,61, šiaurinės dalies - 0,09).

Šiose zonose butų skaičius sudaro 99% Klaipėdos butų fondo.

Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.

„1PI", pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.