Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos per metus padidėjo 25,8 proc. (575 eurų/ kv. m) iki 2801 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje padidėjo 2,4 proc. (65 eurų/ kv. m).
Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių per metus senos statybos butų kainos padidėjo 21,3 proc. (317 eurų/ kv. m) iki 1802 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,1 proc. (37 eurų/ kv. m).
Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė per 12 mėnesių butai pabrango 11,9 proc. (171 eurų/ kv. m) iki 1603 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,1 proc. (17 eurų/ kv. m).
Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes sausio mėn. pabaigoje vidutinė senos statybos butų kaina siekė 1420 eurų/ kv. m ir per 12 mėnesių padidėjo 18,3 proc. (220 eurų/ kv. m). Per mėnesį kaina padidėjo 1,6 proc. (23 eurų/ kv. m).
Pilaitėje per 12 mėnesių vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 19,4 proc. (236 eurų/ kv. m) iki 1453 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,1 proc. (30 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus, per 12 mėnesių butų kainos padidėjo 19,9 proc. (305 eurų/ kv. m) iki 1837 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,0 proc. (35 eurų/ kv. m).
Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina per 12 mėnesių padidėjo 16,8 proc. (264 eurų/ kv. m) iki 1832 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,8 proc. (33 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, per 12 mėnesių vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 28,3 proc. (262 eurų/ kv. m) iki 1187 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,9 proc. (22 eurų/ kv. m).
Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, per 12 mėnesių vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 29,6 proc. (273 eurų/ kv. m) iki 1194 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 3,5 proc. (41 eurų/ kv. m).
Klaipėdos centre, Senamiestyje per 12 mėnesių vidutinė butų kaina padidėjo 19,6 proc. (258 eurų/ kv. m) iki 1576 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,1 proc. (2 eurų/ kv. m).
Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro per 12 mėnesių vidutinė butų kaina padidėjo 20,6 proc. (214 eurų/ kv. m) iki 1250 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,5 proc. (7 eurų/ kv. m).
Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina per 12 mėnesių padidėjo 16,1 proc. (146 eurų/ kv. m) iki 1050 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,1 proc. (1 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, per 12 mėnesių butai antrinėje rinkoje pabrango 12,7 proc. (197 eurų/ kv. m) iki 1745 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,2 proc. (4 eurų/ kv. m).
Pasak „1Partner LT" direktoriaus Viktoro Račkovskio, infliacinė aplinka greičiausiai yra tas esminis faktorius, dėl kurio tęsiasi ir būsto kainų kilimas.
Maždaug prieš metus prasidėjęs spartus kainų kilimas atrodė labiau momentinis ir galbūt laikinas, tačiau dabar tai jau galima vadinti įsismarkavusiu kainų kilimu, kuris savaime vargu ar ims lėtėti.
Ši tendencija turėtų būti linkusi tęstis ir toliau, nebent įvyktų rimtesni sukrėtimai geopolitinėje erdvėje, brangtų ar apsunktų skolinimasis ar įvyktų kitokie nenumatyti būsto paklausą mažinantys veiksniai, tačiau bent artimiausioje perspektyvoje to nesimato.
Apie būsto kainų indeksą „1PI"
Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT" ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata" sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose.
Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI" indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI" rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies - 0,21, pietinės dalies - 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų - 0,38, Pilaitės mikrorajono - 0,05, šiaurinės dalies - 0,09).
Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89% sostinės butų fondo. Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI" rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies - 0,72, šiaurinės dalies - 0,21).
Šiose zonose butų skaičius sudaro 92% Kauno butų fondo. Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI" rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro - 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro - 0,61, šiaurinės dalies - 0,09).
Šiose zonose butų skaičius sudaro 99% Klaipėdos butų fondo.
Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.
„1PI", pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.
Apie „1Partner LT"
Nekilnojamojo turto bendrovė „1Partner LT" buvo įkurta prieš metus susijungus trims skirtingose valstybėse veikusioms bendrovėms: Lietuvos rinkoje jau 20 metų gyvavusiai nekilnojamojo turto bendrovei „Centro kubas - nekilnojamasis turtas", nekilnojamojo turto lyderės pozicijas Estijoje užimančiai agentūrai „1Partner" ir Latvijos kompanijai „1Partner LV". 2019 m. įsteigus prekės ženklą „1Partner", šios bendrovės kartu veikia 3 Baltijos šalyse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą