ŠEŠĖLIS. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šešėlinės prekybos mastas siekia daugiau nei 3 milijardus eurų. Redakcijos archyvo nuotr.

Čekiukų istorijos: kai bauda mažesnė nei pažeidimo nauda

Į „Vakarų ekspresą“ kreipėsi klaipėdietis, kuris atkreipė dėmesį, kad viename iš didžiųjų uostamiesčio prekybos centrų dirbančios parduotuvės dažnai pirkėjams neišduoda kasos aparatų čekių. Pasidomėjus aiškėja, kad slėpti mokesčius prekybininkams yra net naudinga, nes baudos pažeidėjams - juokingai mažos.

„Parduotuvės neduoda kasos kvitų ir už prekes leidžia atsiskaityti tik grynaisiais. Ar tai normalu? Dauguma žmonių Klaipėdoje apie tai žino, bet niekas nesiima jokių veiksmų. Kreipiausi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMĮ), tai jie man pareiškė, kad nelabai ką gali jie padaryti, nes bauda - tik 45 eurai“, - rašė anonimu panoręs likti klaipėdietis Algis (vardas pakeistas).

Jis įsitikinęs, kad VMI imasi nepakankamai veiksmų, kad verslininkai sąžiningai mokėtų mokesčius į valstybės biudžetą.

„Tai išeina taip, kad Lietuvoje kas ką nori, tas tą daro, nori - nemoka niekas mokesčių, ir valdžios institucijos nesiima jokių veiksmų“, - rašė asmuo.

Jis teigė net nežinąs, ar VMI pradės tyrimą dėl jo pateiktos informacijos.

Per tūkstantis skundų

Situaciją komentuoja VMI Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė.

Anot jos, 2023 m. dėl galimų pažeidimų: nedeklaruojamų pajamų, neišduodamų kasos aparato kvitų, neišrašomų sąskaitų faktūrų ir neapskaitomų pajamų, prekybos sektoriuje gauta 310 pranešimų, šiemet - 49.

Dar apie 1000 gyventojų (2023-2024 m.) informavo VMI apie galimus tokio pobūdžio pažeidimus neišskirdami konkretaus veiklos sektoriaus.

„Gyventojų pilietiškumas pranešant apie mokestinius pažeidimus į valstybės biudžetą nuo 2006 metų padėjo sugrąžinti per 42,7 mln. eurų nuslėptų mokesčių“, - akcentuoja K. Jakštienė.

Visgi susidaro įspūdis, kad VMI daugiau dėmesio skiria aiškintis didelio masto mokesčių machinacijas ir smulkesni pažeidėjai gali jaustis mažiau kontroliuojami. Be to, prekybos centrų ir atskiros parduotuvės gali jaustis saugiau nei turgavietės ir prekyvietės, nes jose vyksta mažiau patikrinimų. Tai iš dalies patvirtina ir pati VMI.

„Svarbu pažymėti, kad, priimdami sprendimus dėl galimų kontrolės veiksmų bei prioritetinių jos sričių, visada daugiausia dėmesio skiriame toms rizikoms ir ekonominės veiklos sritims, kurių įtaka biudžeto pajamoms yra didžiausia, kuriose pajamų apskaitymo ir mokesčių mokėjimo vengimo mastas yra didžiausias“, - teigia K. Jakštienė.

Tačiau ji akcentuoja, kad sprendimai tikrai nepriimami atsižvelgiant išskirtinai į baudų dydžius: net ir mažiausios galimos baudos neužkerta kelio imtis kontrolės veiksmų vieno ar kito rizikingo mokesčių mokėtojo atžvilgiu.

Be to, VMI Kontrolės departamento direktorė tikina, kad VMI visada analizuoja ir vertina kiekvieną gautą pranešimą, kitą turimą informaciją, taip pat ir skelbiamą viešojoje erdvėje, bei pasirenka priemones, kad užtikrintų teisingą ir sąžiningą pajamų apskaitymą ir, jei reikia, mokesčių sumokėjimą.

Todėl ji patvirtino, kad bus reaguojama ir į minėto klaipėdiečio pateiktą informaciją.

Bauda - 45 eurai

Kalbant konkrečiai apie kvitus, klientams neišdavus kvito ar išdavus netinkamą, prekybininkams taikoma administracinė atsakomybė, o skirtos baudos gali siekti nuo 90 iki 200 eurų, pakartotinai nusižengus - iki 900 eurų. Jei nusižengimai padaromi vadovo nurodymu arba jie nesiima priemonių užtikrinti tvarką, administracinė atsakomybė gali būti taikoma ir jiems.

Taigi galiojanti tvarka yra tokia, kad jei pardavėjas pirmą kartą pagaunamas neišdavęs kvito, jam gali būti pasiūlyta susimokėti pusę minimalios baudos - 45 eurus.

Tačiau tokio dydžio bauda, panašu, nelabai turėtų gąsdinti mokesčius slepiančius verslininkus.

„Vakarų ekspresą“ konsultavusi finansų apskaitos specialistė pastebėjo, kad praktiškai 45 eurai yra nuslepiami be čekio pardavus prekę už maždaug 100 eurų. Nes tokiu atveju išvengiama sumokėti 21 proc. PVM mokestį, taip pat iki 15 proc. siekiantį pelno mokestį. Jei vertintume neišduoto čekio žalą skaičiuojant darbo santykiams taikomus mokesčius, tai žala būtų dar didesnė. Vien nuo minimalios algos šiuo metu taikomi mokesčiai darbdaviui ir darbuotojui siekia apie 25 proc.

Pranešimai pasitvirtina

VMI, reaguodama į gaunamus pranešimus, atlieka operatyvinius patikrinimus. Statistika rodo, kad net 8 iš 10 atvejų informacija apie pažeidimus pasitvirtina.

Pasak K. Jakštienės, 2023 m. kontroliuojant mokesčių mokėtojus, vykdančius prekybos veiklą, iš viso VMI atliko 1 046 operatyvius patikrinimus, kurių metu nustatyti 865 pažeidimai. Dažniausiai nustatomi šie pažeidimai: komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimai, kasos aparato kvito neišdavimo atvejai, finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje.

„Paprastai tariant, nustatoma, kad dalis prekybininkų dirba visai ar tai dienai neregistravę veiklos, neturi prekių įsigijimo dokumentų, neturėjo kasos aparato, nors jis privalomas, fiksuota ir nelegalaus darbo atvejų“, - teigia VMI atstovė.

Anot jos, prekybos sektorius - viena iš sričių, kuriai VMI skiria didesnį dėmesį, ypač dėl pajamų neapskaitymo rizikos. Aktyvią šio sektoriaus priežiūrą numatyta tęsti ir 2024 m.

Tuo tikslu VMI nuolatos analizuoja mokesčių mokėtojų veiklos rezultatus, identifikuoja rizikingiausi sritis ir, vadovaudamasi mokesčių mokėtojų rizikos analizės ir atrankos principais, nustato mokesčių mokėtojus, kuriems skiriamas papildomas VMI dėmesys.

„Duomenų analizės metu įžvelgę administruojamų mokesčių pažeidimų riziką, inicijuojame mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmus“, - veiklos detales atskleidžia K. Jakštienė.

Parduotuves tikrina mažiau

Pateikti duomenys rodo, kad VMI daug mažiau dėmesio skiria parduotuvių tikrinimui, nes daugiau nei 90 proc. patikrinimų praėjusiais metais įvykdyti prekyvietėse ir turgavietėse.

2023 m. veiklos vykdymo vietose Klaipėdos regione, kurios apibrėžtos kaip turgavietė / prekyvietė / parduotuvė, atlikti 239 operatyvūs patikrinimai

„Beveik 80 proc. operatyvių patikrinimų metu buvo nustatyta pažeidimų“, - konstatuoja K. Jakštienė.

Tačiau tik 19 patikrinimų pernai Klaipėdoje buvo atlikta parduotuvėse (gėlių, žuvies, autodetalių). Visi parduotuvėse nustatyti pažeidimai buvo susiję su pajamų neapskaitymu (kvito neišdavimas).

O štai 220 operatyvių patikrinimų pernai buvo atlikta uostamiesčio prekyvietėse ir turgavietėse. Nustatyta 110 pažeidimų, susijusių su pajamų neapskaitymu. Be jų nustatyti ir 38 neregistruotos veiklos atvejai bei kiti pažeidimai.

2023 m. Klaipėdos AVMI vien už kvito neišdavimą asmenims iš viso surašė 106 administracinių nusižengimų protokolus, skyrė baudas.

MILIJONAI. Anot VMI Kontrolės departamento direktorės Kristinos Jakštienės, gyventojų pranešimai apie mokestinius pažeidimus nuo 2006 metų šalies biudžetą leido papildyti 42,7 milijono eurų. VMI nuotr.
MILIJONAI. Anot VMI Kontrolės departamento direktorės Kristinos Jakštienės, gyventojų pranešimai apie mokestinius pažeidimus nuo 2006 metų šalies biudžetą leido papildyti 42,7 milijono eurų. VMI nuotr.

Skundų negauna

UAB „Naujasis turgus“ vadovas Viačeslav Karmanov sako, kad VMI, Veterinarijos tarnybos ir kitų kontroliuojančių instancijų patikrinimai turgavietėje vyksta nuolatos.

„Mūsų prekybininkai prie to yra pripratę, visada dirba tvarkingai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Karmanov.

Anot jo, kasos aparatai nėra privalomi vykdant lauko prekybą. O štai turgaus halės prekiautojai pastebi, kad pirkėjai ne visuomet patys pageidauja paimti pirkimo čekį.

Turgavietėse net yra įrengtos specialios dėžutės, kur galima palikti čekius, kad jie nesimėtytų.

„Tvarką turgavietėse prižiūri mūsų darbuotojai, tikrai nusiskundimų iš pirkėjų dėl to, kad buvo neišduotas čekis, negauname“, - patvirtina V. Karmanov.

Anot jo, didelė dalis prekybininkų turi galimybę priimti mokėjimus banko kortelėmis.

Šešėlinė ekonomika

Paskutiniais metais Lietuvoje pastebimai sumažėjo diskusijų apie šešėlinės ekonomikos mastą. Dalinai tai buvo galima sieti ir su COVID-19 pandemija, kai didelė dalis verslo persikėlė į elektroninę erdvę.

Priminsime, kad apie šešėlinę ekonomiką daug buvo kalba 2017-2019 metais, kai VMI rengė kasos čekiukų loteriją, kurioje pirkėjai galėjo laimėti prizų.

Iki 2018 metų šešėlinės ekonomikos tyrimus atlikdavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), tačiau vėliau buvo nuspręsta tokius tyrimus nutraukti.

Viename iš paskutinių tokių tyrimų pažymima, kad dažniausiai šešėlinėje rinkoje perkamos prekės ir paslaugos išsiskiria dviem bruožais: arba tai yra prekės, kurios sudaro didelę vartojimo prekių krepšelio dalį (pvz., maistas, drabužiai), arba tai yra stipriai apmokestintos prekės (pvz., tabako, alkoholio produktai, degalai).

5-6 metų senumo LLRI duomenys rodo, kad 31 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius metus šešėlinėje rinkoje pirko maisto produktų, 28 proc. - drabužių, 25 proc. - grožio paslaugų, 23 proc. - automobilių remonto paslaugų, 17 proc. - cigarečių, 18 proc. - statybų ir remonto darbų, 17 proc. - vaistų ir maisto papildų. Apie trečdalį respondentų teigė, kad jų draugai ir artimieji nelegaliai perka cigarečių ir alkoholio produktų, o kas ketvirtas - degalų.

Šio tyrimo duomenimis, šešėlinėje rinkoje 2018 metais Lietuvos gyventojai vidutiniškai per mėnesį išleisdavo apie 80 eurų.

Įvairūs skaičiavimai rodo, kad šešėlis Lietuvoje sudaro iki 30 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Projekto beseselio.lt interaktyvus skaitiklis šiuo metu rodo, kad šešėlinė ekonomikos mastas šalyje siekia 3,12 milijardo eurų.

Šiame projekte taip pat pateikiama informacija, kad šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje kartu su Bulgarija ir Rumunija yra didžiausias Europos Sąjungoje, o 62 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą.

Reikalaukite dokumentų

VMI Kontrolės departamento direktorė K. Jakštienė pažymi, jog gyventojas, sumokėjęs už prekę ar paslaugą, visuomet turi gauti apskaitos dokumentą - vienais atvejais privalo būti išduodamas net ir jo neprašant, kitais atvejais - apskaitos dokumento pareikalavus.

Be to, prekybininkai, veiklą vykdantys prekybos centruose, privalo gautas pajamas apskaityti kasos aparatais, taip pat privalo išduoti kasos aparto kvitą. Tokia tvarka galioja tiek atsiskaitant grynais pinigais, tiek banko kortele.

„Pastebime praktines situacijas, kai klientui kvitas neišduodamas vien dėl to, kad jis pats neišreiškė noro jį gauti, be to, kvito neišdavimas savaime nereiškia pajamų neapskaitymo fakto“, - atkreipia dėmesį K. Jakštienė.

Anot jos, kvito, ypač perkant drabužius, buitinę ar elektroninę techniką, gyventojai turėtų pareikalauti visada, kadangi tai prekės įsigijimo įrodymas tiems atvejams, kai norima prekę keisti, grąžinti ar pritaikyti garantija numatytą techninį aptarnavimą.

Gyventojai, negavę apskaitos dokumento ar gavę, jų manymu, netikrą kvitą, ar kitomis aplinkybėmis susidūrę su nesąžiningais verslininkais, kurie galimai slepia gautas pajamas ir vengia mokėti mokesčius, apie pastebėtus kitus mokestinius pažeidimus gali informuoti VMI pasitikėjimo telefonu 1882.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder