Daugelis to nežino: kasdien turėtumėte dirbti iki 1,5 val. trumpiau, bet už tą pačią algą

(1)

Darbo metu darbuotojai turėtų ne tik dirbti, bet ir ilsėtis. Taip numato Darbo kodeksas. Tačiau teisininkai pastebi, kad žmonės darbo metu bijo ilsėtis, nes nenori išsiskirti iš kolegų ar supykdyti darbdavio. Tačiau kitas dalis darbuotojų darbo metu randa laiko ne tik poilsiui, bet ir apsipirkinėjimui.
 

Advokatė Evelina Kiznė savo socialinių tinklų paskyrose dalijasi teisiniais patarimais. Vienas jų – apie pertraukėles darbo metu, dirbantiems kompiuteriu, sukėlė audringas diskusijas.

Advokatė atkreipė dėmesį, kad darbuotojai praleidžiantys visą darbo dieną prie kompiuterių ekranų, kas valandą turi teisę daryti 10 minučių pertraukėles. 

Vadinasi, per įprastą 8 val. darbo dieną ilsėtis reikėtų bent 80 minučių arba beveik 1,5 val.

Darbo metu bijo ilsėtis

Didžioji dalis socialinio tinklo komentatorių prisipažino poilsio pertraukėlių nedarantys. Štai Agnė tikino, kad bijo kolegų reakcijos.

„Biure visi sėdi palinkę prie kompiuterių, dažnas iki pietų pertraukos nė galvos nepakelia. Todėl aš irgi dirbu be pertraukėlių, nenoriu pasirodyti tingine, kuri tik ir ieško progų atsitraukti nuo darbo“, – rašė moteris.

Kita komentatorė tikino, kad vadovai neigimai žiūri į pertraukėles darbo metu.

„Dirbu administracinį darbą, skyriuje kartu su vadove dirbame penkiese. Jeigu tik vadovė pastebi, kad nueiname pasidaryti kavos arba prisėdame poilsio kambaryje, kuris ir skirtas būtent poilsiui, ima rašyti elektroninius laiškus, prašo atlikti užduotis, apie kurias dienos pradžioje net nebuvo užsiminusi.

O jeigu dirbame iš namų – dar blogiau, turime jai atrašyti per kelias minutes, kitaip skambina. Ir prašo atlikti tikrai ne pačius skubiausius darbus. Tiesiog jaučiame, kad jai nepatinka, jeigu darbo metu skiriame bent kelias minutes poilsiui“, – skundėsi moteris.

Ji pasakojo, kad vadovė netgi stebi, kada darbuotojai ateina ir išeina.

„Sutinku, kad darbo valandos tam ir numatytos, kad jų metu dirbtume. Tačiau visko pasitaiko, kartais kolegos užtrunka mokyklose ar darželiuose arba oro sąlygos būna netinkamos ir jie į darbą pavėluoja. Arba atlikusi darbus, noriu anksčiau vykti namo, tačiau to padaryti negaliu, nes ir vėl gaunu piktą vadovės laišką su priminimu apie darbo valandas“, – toliau rašė moteris.

Tuo metu kitas komentatorius teigė, kad dirbti be pertraukų neįmanoma.

„Juk sumažės jūsų našumas, kas iš to, kad ištisai žiūrėsite į kompiuterio ekraną, jeigu nieko ten nematysite.

Įmonėje, kurioje dirbu, visi naudojasi pertraukėlėmis, be to, turime ir daug erdvių ilsėtis, vieni žaidžia stalo futbolą, kiti – poilsio kambaryje ilsisi ant sofos, o dar kiti išeina ant suoliuko lauke pasėdėti“, – poilsio variantus vardijo vyras.

Jis tikino, kad net vadovai skatina ilsėtis darbo metu.

„Vadovai mums primena, kad pailsėtume ir tikrai niekas nepriekaištauja dėl poilsio minučių.

Arba jeigu dirbame iš namų, ar vykstame darbostogų tikrai niekas nekontroliuoja mūsų, kada ir kiek laiko praleidžiame prie kompiuterių. Dauguma darbdavių supranta, kad tik pailsėję darbuotojai dirbs daugiau ir našiau“, – tikino vyras.

Pertraukėlių metu apsipirkinėja

Tačiau tikrai ne visi darbuotojai baiminasi darbo metu ilsėtis ar kitaip išnaudoti trumpas pertraukėle. Štai nemaža dalis darbuotojų darbo pertraukėles išnaudoja apsipirkimui internetu.

„Venipak“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 24 proc. respondentų dažniausiai apsiperka savaitgalių vakarais. 39 proc. – darbo dienomis po darbo valandų. 17 proc. sakė internetu apsiperkantys iš ryto darbo dienomis, o bene trečdalis lietuvių mėgsta apsipirkti būdami darbe: 14 proc. į internetines parduotuves užsuka per pertraukėles, o 12 proc. per pietų pertrauką.

„Mobilieji įrenginiai ir augantis jų vartojimas, suteikia galimybę internetu apsipirkti praktiškai bet kuriuo metu, net per pertrauką darbe.

El. komercijos srityje dirbantiems marketingo specialistams šie duomenys rodo, kad internete su patraukliais pasiūlymais pirkėją galima sugauti bene visada“, – tikino „Venipak“ atstovė.

Ne visi žino, kad turi teisę ilsėtis

Advokatė Evelina Kiznė priminė darbuotojams, kad jeigu jie visą dieną dirba kompiuteriu, turi teisę į reguliarias 5–10 minučių trukmės pertraukėles kas valandą per visą 8 valandų darbo dieną. 

„Šios pertraukos prasideda po pirmos darbo valandos ir tęsiasi kas valandą iki darbo dienos pabaigos. Jeigu darbo diena ilgesnė ir trunka 12 valandų, per pirmąsias 8 valandas taikomos tos pačios pertraukų taisyklės, o likusį laiką – darbuotojas turi teisę į 15 minučių pertraukėles kas valandą.

Svarbu pabrėžti, kad šios pertraukėlės įskaičiuojamos į darbo laiką ir už jas mokamas įprastinis atlyginimas. Tokios pertraukos yra būtinos, siekiant mažinti nuovargį ir įtampą, ir rekomenduojama per jas atlikti specialius akių bei fizinius pratimus darbo vietoje ar poilsio patalpose“, – komentavo advokatė.

Anot E. Kiznės, darbdaviai privalo laikytis nustatytų higienos normų ir užtikrinti, kad darbuotojai gautų šias pertraukas.

„Darbuotojams suteikiama galimybė pasirinkti, ar nori jomis pasinaudoti, tačiau būtina suprasti, kad šios pertraukos yra skirtos jų sveikatos palaikymui. Darbdaviai, kurie nepaiso teisės aktų ir draudžia darbuotojams pasinaudoti pertraukomis, gali būti baudžiami administracine tvarka“, – įspėjo advokatė.

E.Kiznė atkreipė dėmesį, kad ne visi darbuotojai yra informuoti apie šią teisę, o kai kurie dėl įvairių priežasčių vengia jomis naudotis, bijodami atrodyti neproduktyvūs, išsiskirti iš kolegų.

„Tačiau svarbu pabrėžti, kad šios pertraukos yra pakankamai trumpos ir nesukelia didelio nepatogumo nei darbdaviui, nei kolegoms.

Todėl darbuotojai gali ir turėtų drąsiai rūpintis savo sveikata, naudodamiesi šiomis pertraukomis, kurios gali apimti trumpus pasivaikščiojimus iki poilsio zonos, vandens atsigėrimą ar tiesiog trumpą pertrauką nuo kompiuterio ekrano žiūrint pro langą“, – patarė advokatė.
 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder