Daugiau kilometrų viena elektromobilio įkrova – misija įmanoma: mieste įveikia ir 700 km

Viena įkrova elektromobiliu nuvažiuojamas atstumas gali gerokai skirtis ne tik dėl pasirinkto modelio, bet ir dėl to, kur ir kaip juo važiuojama. Prieš renkantis norimą elektra varomą transporto priemonę, į tai siūlo atkreipti dėmesį ne vien specialistai, bet ir patys gamintojai.

Nemaža jų dalis vis dažniau ima atskirai deklaruoti rodiklius, kurie įprasti ir vidaus degimo varikliais varomas mašinas eksploatuojantiems vairuotojams. Dažno elektromobilio specifikacijoje nurodoma ne tik, kiek jis gali įveikti viena įkrova mišriomis sąlygomis, tačiau ir tai, kiek jis potencialiai nuriedės vien miesto gatvėmis.

Tik skirtingai nuo daugumos benzininių ar dyzelinių transporto priemonių, miestuose elektromobilių nuvažiuojamas atstumas pastebimai išauga. O automobiliai, turintys efektyviai reguliuojamas stabdymo energijos regeneracijos sistemas, kaip antai naujausi „Hyundai“, BMW ar „Kia“ modeliai, urbanizuotose vietovėse tarp įkrovimų įveikiamą atstumą gali padidinti iki įspūdingų skaičių.

Mieste – per 700 km

Kad elektromobiliai yra našesni miestuose, iliustruoja ne vien gamintojų deklaracijos, bet ir transporto entuziastų jiems metami iššūkiai. Maksimalias elektra varomų modelių galimybes nuolat tikrinantis daugkartinis Lietuvos rekordininkas Vitoldas Milius sako, jog pagrindinės priežastys, leidžiančios elektromobiliais sukarti gerokai daugiau kilometrų mieste, yra mažesnis greitis ir galėjimas regeneruoti dalį išnaudojamos energijos dažniau stabdant.

Kad tinkamai sukomplektuotas elektromobilis mieste viena įkrova gali nuvažiuoti panašų atstumą kaip ir modelis su dyzeline jėgaine ir pilnu baku, V. Milius įrodė dar 2019 metais. Tąsyk žurnalo „Auto Bild Lietuva“ leidėjas kompaktišku SUV modeliu „Hyundai Kona EV“ su 64 kWh talpos baterija Vilniaus gatvėmis įveikė 710 kilometrų.

Taip jis pagerino kolegos Jano Tietjeno iš vokiškojo „Auto Bild“ žurnalo pasiekimą – šiam buvo pavykę mieste tuo pačiu modeliu nuriedėti 613 kilometrų. Gamintojo pagal WLTP metodiką šiam elektromobiliui numatytas nuvažiuoti atstumas viena įkrova įvairiomis sąlygomis – iki 482 kilometrų.

Rekordo siekęs žurnalistas prieš dvejus metus neslėpė stengęsis judėti imituodamas tradicinę aktyvią darbo dieną: įvairiausiais reikalais nardė po miesto centrą, važinėjo aplinkkeliu ir kitomis judresnėmis gatvėmis, o klajones užbaigė jau naktį, keliams ir baterijai ištuštėjus.

V. Milius pabrėžė, jog didžiąja dalimi tokio rezultato siekti padėjo išmanusis energijos kaupimas už vairo įtaisytomis mentelėmis, kurios reguliuoja stabdymo energijos regeneracijos intensyvumą. Jomis galima nustatyti tiek švelnų, tiek smarkų automobilio stabdymą varikliu ir taip papildomai įkrauti bateriją.

„Vidaus degimo varikliais varomų automobilių vairuotojai neturi išmaniojo regeneravimo galimybės, leidžiančios dalį energijos „susigrąžinti“ į bateriją. Rekordą pasiekti pavyko ir dėl tinkamo elektromobilio, nes mieste jis viską daro labai gerai, jeigu vairuotojas moka juo naudotis“, – prisimena žurnalistas.

Dar įspūdingesni rodikliai bus pasiekti nuo šių metų vidurio atnaujintais „Hyundai Ioniq 5“ elektromobiliais. Jiems iki 710 kilometrų mieste tapo ne trokštamu rekordu, o bet kuriam vairuotojui, gamintojo numatymu, pasiekiamu rodikliu.

Tai lemia naujas didesnis 77,4 kWh talpos akumuliatorius. Ši baterija turi ir kitą svarbų privalumą – išmaniąją pašildymo funkciją, kuri veikia kartu su navigacijos sistema. Dėl to pakeliui į įkrovimo vietą automobilis automatiškai koreguoja baterijos temperatūrą ir užtikrina didžiausią įmanomą jos įkrovimo greitį.

Kartu padidinti ir elektromobilio galios rodikliai: vieną elektros variklį ant galinės ašies turintis modelis dabar išvysto 229 AG, o visais keturiais ratais varoma versija su dviem motorais pasiekia 335 AG pajėgumą.

Ką suprasti vairuotojui

V. Milius pabrėžia, kad, norint didinti kilometražą, be minėtų elektromobilių galimybių mieste svarbus ir vairuotojo indėlis. Specialisto teigimu, užmiestyje vairuotojui pakanka vairuoti ir čia daugiau lemia automobilio aerodinaminės savybės bei greitis.

„Vėlgi prašosi palyginimas su vidaus degimo varikliais varomais modeliais, tik šį kartą pranašumas yra pastarųjų pusėje. Dyzelinio motoro sąnaudos važiuojant 100 ar 120 km/val. greičiu gali skirtis visai nedaug, o elektromobiliui tai gali būti labai dideli energijos sunaudojimo skirtumai, kurie kartu su kitais veiksniais gali net perpus sumažinti planuojamą nuvažiuoti atstumą“, – pažymi pašnekovas.

O mieste, mažėjant greičiui, menksta ir aerodinamikos svarba. Mažesnis greitis palankesnis bet kuriam elektromobiliui. Tiesa, vairuotojo vaidmuo čia išauga. Vairuotojas, pasirinkęs elektromobilį su išmaniąja regeneracijos sistema ir išsiugdęs jos valdymo įgūdžius, gali gerokai padidinti viena įkrova nuvažiuojamų kilometrų skaičių.

„Žinoma, reikia suprasti ekologinio vairavimo principus – pavyzdžiui, visuomet numatyti, kas bus eismo sraute toliau. Vairuotojas privalo nuolat būti tame veiksme. Nes jeigu jis bus sutelkęs dėmesį į telefoną, o ne į vairavimą, nepamatys, kas vyksta ir ką reikia toliau daryti.

Prie elektromobilio pripratęs vairuotojas gali visai nebenaudoti stabdžio – naudojant reguliuojamąją stabdymo energijos regeneraciją galima įgusti netgi tokiu būdu tiksliai sustoti prie sankryžos, pamačius, kad priešaky dega raudona šviesoforo spalva“, – paaiškina V. Milius.

Anot jo, norintiems elektromobiliu įveikti daugiau kilometrų užmiestyje patartina ne tik silpniau spausti greičio paminą, bet ir stengtis pagal galimybes ar komforto poreikį apriboti nereikalingų ar mažareikšmių prietaisų, siurbiančių baterijos energiją, naudojimą.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder