elektros kaina

Dauguma lietuvių nelinkę rizikuoti, nors dažnai moka daugiau už pasirinkusius kintamas elektros biržos kainas

Nedidelis skaičius aktyviausių buitinių klientų, pasirinkusių biržos kintamos kainos planus, auga nežymiai, nors šiemet tokie klientai neretai laimėjo.

Antai pasirinkę su biržos kainomis susietus elektros tiekimo planus buitiniai vartotojai lapkričio mėn. vidutiniškai mokėjo keliais centais mažiau nei tie, kurie kainą fiksavo.

Panaši padėtis šiemet buvo ne vieną mėnesį – gerokai sumažėjusios biržos kainos šiemet sugrįžo maždaug į 2021 m. lygį.

Vis dėlto tiekėjai mano, kad pasirinkę kintamos kainos planus yra rizikingesnėje padėtyje, nes žiemą elektros kainos auga ir sunkiau prognozuojamos.

Pasirinkę fiksuotas kainas tokio nestabilumo išvengia.

Dauguma kainas fiksuoja

Didžioji dalis Latvijos valstybės įmonių grupei „Latvenergo“ priklausančios įmonės „Elektrum Lietuva“ klientų kainas yra užfiksavę ir tik 6 proc. turi pasirinkę su biržos kaina susietus planus.

Vis dėlto tokių klientų skaičius per metus nežymiai išaugo – metų pradžioje jų dalis tesiekė 4 proc.

„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas mano, kad tokį pokytį lėmė objektyvios priežastys. Pirma, kainų situacija biržoje šiemet buvo daug stabilesnė nei pernai, antra – padidėjo išmaniųjų skaitiklių diegimo tempai, todėl daugiau namų ūkių turi galimybę sekti elektros suvartojimą ir ryžtasi pabandyti jį kontroliuoti pagal kainų kitimą biržoje.

Vis dėlto, eksperto nuomone, pasirinkę kintamos kainos planus šiuo metu yra rizikingesnėje padėtyje, nes šaltuoju periodu elektros kainos paprastai yra linkusios augti, jos sunkiau prognozuojamos, svyruoja didesnėmis amplitudėmis.

„Tie gyventojai, kurie užfiksavo kainas, tokių šuolių ir nestabilumo išvengia. Nors vertinant pastarųjų mėnesių biržos kainos vidurkius gali atrodyti, kad kintama kaina šiuo metu yra palankesnė nei siūlomos fiksuotos, reikėtų suprasti, kad atskiromis valandomis tos kainos yra labai netolygios ir būtent pikinėmis elektros vartojimo valandomis jos būna pačios aukščiausios, labai dažnai kur kas didesnės nei fiksuotos. Pigesnė elektra biržoje dažniausiai yra naktį, kai jos visi vartojame mažiausiai. Tad, pasirinkus tokį produktą ir norint tikrai sutaupyti, reikia labai sekti ir kontroliuoti savo vartojimą“, – aiškino M. Kavaliauskas.

Tarp rizikos ir stabilumo

Ekspertas pabrėžė, kad fiksuota kaina visada reiškia tolygumą ir stabilumą. Be to, nuo rugsėjo mėn. „Elektrum Lietuvos“ kainos dalis už elektros tiekimą sumažėjo 0,5 cento už kilovatvalandę (ct/kWh).

„Jei oro sąlygos artimiausiu metu drastiškai nesikeis, tai ir kainos dar kurį laiką laikysis panašaus lygio. Tad dabar dar yra geras metas peržiūrėti turimus tarifus, ypač tiems, kurie vis dar turi fiksuotą 28 ct/kWh kainą“, – sakė M. Kavaliauskas.

„Elektrum Lietuvos“ klientai kainas persifiksuoja vis rečiau, nes didžioji dalis pasirinko palankius tarifus dar prieš pasibaigiant elektros kainos kompensavimui.

Renkasi penktadalis

Estijos valstybinės įmonių grupės „Eesti Energia“ antrinės įmonės „Enefit“ beveik 20 proc. privačių vartotojų Lietuvoje turi su biržos kaina susietas sutartis.

2022 m. pabaigoje tokių klientų dalis sudarė apie 14 proc., tačiau šį augimą iš dalies lėmė iš rinkos pasitraukusios bendrovės EGTO klientų prisijungimas.

„Enefit“ privačių klientų komunikacijos ir rinkodaros vadovė Ieva Krikštopaitytė pastebi, kad klientų, kurių sutartys yra tiesiogiai susijusios su biržos kaina, skaičius nuolat kinta.

Tam įtakos turi metų sezonai. Šių metų sausį net apie 40 proc. naujų „Enefit“ klientų rinkosi ne fiksuoti kainas, o sieti jas su birža.

„Tai paskatino krentančios kainos biržoje, nes su birža susieti planai užtikrino geriausią kainą. Ir atvirkščiai – kai kainos auga, klientams, kurie nenori įsitraukti į išmanųjį vartojimą ir siekia stabilumo, žiemai siūlome kainas fiksuoti, nes kasmet stebime tendencingą kainos kilimą žiemos laikotarpiu. Tai lemia dalies su birža susietų sutarčių keitimą į fiksuotos kainos sutartis“, – teigė I. Krikštopaitytė.

Rizika pasiteisina

Įmonės atstovė nesiryžo nuspręsti, ar pasirinkę su biržos kaina susietus planus klientai šiuo metu yra geresnėje ar blogesnėje padėtyje, palyginti su pasirašiusiais fiksuotos kainos sutartis.

„Viskas priklauso nuo keleto aspektų. Jei klientas turi fiksuotą kainą, pirmiausia reikėtų įvertinti, kada ir kokią kainą fiksavo. Jei klientas turi su birža susietą planą, svarbu ir tai, kada jis vartoja elektros energiją“, – paaiškino ji.

„Enefit“ atstovė atkreipė dėmesį, kad fiksuota elektros kaina gali būti mažesnė arba didesnė už kainą biržoje, tačiau kartais laimi tie, kurie linkę labiau rizikuoti.

„Jei lygintumėme šiuo metu siūlomus fiksuotos kainos planus ir vidutinę lapkričio mėnesio kainą biržoje, būtų galima teigti, kad pasirinkusiems su birža susietus planus šiuo metu galutinė kaina vis dar yra keletu centų žemesnė nei fiksuota“, – teigė I. Krikštopaitytė.

„Enefit“ siūloma fiksuoto 24 mėn. elektros tiekimo plano kaina šiemet išliko beveik nepakitusi, o kitų siūlomų fiksuotos kainos planų kainos augo apie 1,5 ct/ kWh.

„Elektros kainos žiemą visuomet yra šiek tiek didesnės nei pavasarį, nes pagamina mažiau elektros energijos iš saulės. Taip pat vėstant orams ir trumpėjant dienoms bendras elektros suvartojimas išauga – žmonės ruošiasi žiemos šventėms, puošia namus, todėl sunaudoja daugiau elektros“, – aiškino I. Krikštopaitytė.

Pasak jos, oro temperatūra ir elektros paklausa ir toliau lieka pagrindiniais veiksniais, kurie nulemia, kiek mokėsime už elektrą. Jeigu temperatūra ims sparčiau kristi, tai lems poreikį šildyti patalpas, o tam reikės ir daugiau elektros energijos. Augant elektros paklausai, atitinkamai didėja ir jos kaina.

Planus keičia rečiau

Tik labai nedidelė „Enefit“ buitinių klientų dalis nuolat seka kainų pokyčius ir atitinkamai reaguoja, keičia turimus planus.

Bendrovė skaičiuoja, kad per mėnesį planus pasikeičia vos apie 1 proc. jos klientų. Nemaža dalis esamų „Enefit“ klientų atėjo kartu su antrąja rinkos liberalizacijos banga ir fiksavo kainas, kurios vis dar yra mažesnės arba panašios į siūlomas dabar.

„Pastebime ir tai, kad rinkos liberalizacija ir vis didesnis dėmesys energetikos temai skatina vartotojus domėtis, iš kur atkeliauja jų vartojama elektros energija. Gyventojai taip pat dažniau ieško būdų, kaip sutaupyti. Pastebime augantį vartotojų energetinį raštingumą, o tai reiškia, kad jie labiau įsitraukia ir aktyviau seka kainų pokyčius. Taip pat galima teigti, jog aktyviausi yra tie klientai, kurie turi ne fiksuotas, o su birža susietas sutartis“, – sakė I. Krikštopaitytė.

Biržos kainos geresnės

Lietuvos valstybės energetikos įmonių grupės „Ignitis group“ įmonės „Ignitis“ išmaniuosius planus yra pasirinkę apie 16 proc. visų klientų. Pasak įmonės, šis skaičius yra reikšmingai išaugęs, bet tikslesnių duomenų bendrovė nepateikė.

„Biržos planus besirenkančių skaičius didėjo, tam įtakos turėjo gerokai sumažėjusios biržos kainos, kurios šiemet sugrįžo maždaug į 2021 m. lygį. Klientai, norintys iškart jausti sumažėjusios kainos efektą, gerokai aktyviau rinkosi biržos planus, tačiau kartu jie prisiima riziką dėl kainos augimo“, – teigė „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.

Dauguma „Ignitis“ klientų, pasak jos, renkasi fiksuotos kainos planus, nes siekia stabilumo, neturi galimybių ar nenori aktyviai įsitraukti į elektros kainų stebėjimą ir vartojimo derinimą prie biržos kainų.

L. Beganskienės teigimu, aktyvesni yra tie „Ignitis“ klientai, kurie turi su birža susietus planus, nes jie nori nenori turi sekti biržos kainas.

Ypač tai galioja „Išmanus-Valandinis“ planą turintiems klientams, kai atsiranda poreikis derinti suvartojimą kiekvieną atskirą valandą – vartoti elektros energiją pigiausiomis valandomis ir susilaikyti nuo vartojimo, kai kaina yra aukšta.

„Apie 16 proc. klientų išties aktyviai įsitraukia, reaguoja į rinkos situaciją ir pagal tai renkasi planą, derina vartojimą ir kita“, – sakė L. Beganskienė.

Rugsėjo mėn. „Ignitis“ fiksuota plano „Minimalus“ kaina siekė 23,57ct/kWh, šiuo metu to paties plano kaina su įsigaliojimu nuo sausio 1 d. siekia 27,7 ct/kWh. Ši kaina – jau su padidėjusia valstybės reguliuojamos kainos dalimi.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) lapkričio 27 d. duomenimis, elektros vartotojų, kuriems taikomi buitinių vartotojų tarifai, „Ignitis“ rinkos dalis sudarė 74,55 proc., „Elektrum Lietuva“ – 15,25 proc., „Enefit“ – 10,02 proc.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder