Kuro kanistrai

Degalų kainų kare Lietuva mojuoja balta vėliava: kaimynai pjauna mokesčius, mes – skaičiuojame centus

(1)

Kol likusi Europa degalų krizę sprendžia drastiškais kirtimais, Lietuva pasirinko „homoeopatinę“ terapiją. Finansų ministerijos siūlymas dyzeliną atpiginti vos 6 centais skamba labiau kaip simbolinis gestas nei reali pagalba pinigines tuštinantiems gyventojams.

Ekonomistai atviri: tai geriau negu nieko, tačiau matant 40 centų kainų skirtumą su kaimynine Lenkija, lietuviškas nuolaidų planas atrodo lyg bandymas gaisrą gesinti vaikišku vandens pistoletu.

Vyriausybė planuoja laikinai sumažinti akcizą dyzelinui, tikėdamasi, kad galutinė kaina vartotojui kris apie 0,06 euro už litrą. Nors premjerė Inga Ruginienė džiaugiasi sėkmingomis derybomis su Europos Komisija, kaimyninių šalių pavyzdžiai verčia raudonuoti iš pavydo.

Kaip atrodo kiti?

Kol mes skaičiuojame centus, kitos ES šalys imasi „sunkiosios artilerijos“:

Italija: Akcizus rėžė taip, kad litras atpigo iškart 25 centais.

Ispanija: Planuojama kuro kainą mažinti iki 30 centų už litrą.

Lenkija: Nuo šiol taiko „kainų kepures“ ir PVM mokestį degalams sumažino nuo 23 iki 8 proc. Rezultatas? Skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos degalinių gali pasiekti protu nesuvokiamus 40 centų už litrą.

Ekonomistų verdiktas: rinkiminis triukas ar reali pagalba?

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas pastebi, kad kai kuras pabrango 50 centų, siūlomi 6 centai neatrodo įspūdingai. 

„Tai labiau panašu į veiksmą dėl veiksmo ar priešrinkiminį judesį“, – teigia jis. Anot ekonomisto, didžiausia problema išlieka konkurencingumas – verslas tiesiog fiziškai nepajėgus konkuruoti su lenkiškomis kainomis.

Tuo tarpu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo nešvaistyti pinigų ten, kur juos „suvalgys“ ir prabangių visureigių savininkai. 

Jo nuomone, kur kas efektyviau būtų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) arba, kaip jau padarė Vyriausybė, perpus piginti traukinių bilietus. 

„Vienu šūviu nušaunama daugiau zuikių“, – sako ekspertas, skatindamas rinktis pigesnes ir tvaresnes transporto alternatyvas.

Nors Vyriausybė žada, kad sprendimai bus nuolatiniai ir lankstūs, vairuotojams telieka viltis, kad tie 6 centai bent psichologiškai sušvelnins smūgį degalinėse.

Akcizų rekordininkė: kodėl Lietuvos dyzelinas tapo brangiausias visame regione?

Lietuva oficialiai įsitvirtino kaip regiono lyderė, tačiau šis pasiekimas vairuotojų nedžiugina. Po praėjusių metų akcizų reformos mūsų šalis dyzelino apmokestinimu aplenkė ne tik kaimynines Baltijos šalis bei Lenkiją, bet ir turtingąsias Vokietiją bei Suomiją. 

Rezultatas akivaizdus – degalinių švieslentėse dyzelino kaina Lietuvoje yra apie 20 centų didesnė nei Lenkijoje ar Estijoje.

Akcizų palyginimas (už 1 000 litrų):

Valstybė Benzinas (Eur) Dyzelinas (Eur)
Lietuva 562,0 553,5
Latvija 555,0 467,0
Estija 591,0 428,0
Lenkija 427,2 397,7
Vokietija 654,5 470,4
Suomija 672,0 487,0
Švedija 434,0 358,9

Kaip rodo „Verslo žinių“ skelbiama analizė, nors benzino akcizas Lietuvoje vis dar mažesnis nei Skandinavijoje ar Vokietijoje, dyzelino srityje esame vienvaldžiai brangininkai. 

Pavyzdžiui, Švedijoje akcizas dyzelinui yra beveik 200 eurų mažesnis nei Lietuvoje už tą patį tūkstantį litrų.

Nors Vyriausybė tikisi, kad PVM įplaukų perviršis kompensuos biudžeto netekimus dėl mažesnio akcizo, ekonomistai abejoja, ar 6 centų pokytis bus pakankamas, kai kainų skirtumas su kaimynais išlieka toks drastiškas.

Kuro kainų šokas: dyzelinas pasiekė visų laikų rekordą, o kainų skirtumas regionuose siekia 20 centų

Lietuvos vairuotojai skaičiuoja rekordinius nuostolius: Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys rodo, kad vos per vieną mėnesį dyzelino kaina šalyje šoktelėjo net 30 proc., o benzino – 18,4 proc. 

Dar kovo pradžioje už litrą dyzelino mokėjome 1,64 euro, o šiandien vidutinė kaina siekia 2,13 euro, kai kuriose degalinėse perkopdama ir 2,27 euro ribą.

Kodėl dyzelinas brangsta neproporcingai?

Nors degalų kainos iš dalies seka „Brent“ naftos brangimo tendencijas, dyzelino šuolis yra gerokai skausmingesnis. 

Energetikos viceministras Gabrielius Gorbačevskis paaiškino, kad Europa pati nepasigamina pakankamai dyzelino – apie penktadalį jo poreikio būdavo importuojama iš Artimųjų Rytų.

Prasidėjus konfliktui šiame regione, pasiūlos trūkumas ir riboti perdirbimo pajėgumai Europoje išpūtė kainas labiau, nei kilo žaliavinės naftos savikaina.

Kainų žirklės ir naujas įrankis vartotojams

Istoriniai rekordai: LEA teigimu, dabartinė vidutinė dyzelino kaina yra aukščiausia per visą istoriją, o benzinas pasiekė brangumo lygį, nematytą nuo 2022-ųjų rudens.

Kol valdžia žada „gesinti gaisrą“ nedidelėmis nuolaidomis, vairuotojams telieka atidžiai stebėti švieslentes ir naudotis viešojo transporto lengvatomis, kurios įsigaliojo nuo šiandien.

Šaltinis: Aurimas Ragelis / Delfi / ELTA / Verslo žinios / BNS / Lietuvos energetikos agentūra

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder