Didžiosios pasaulio aviacijos rinkos demonstruoja įspūdingą atsigavimą – ko tikėtis Europai?

Pozityvūs ženklai JAV ir Kinijos rinkose

Objektyvių priežasčių kalbėti apie atsigaunančią aviaciją išties yra. Ir, svarbiausia, kad jos yra matomos didžiosiose vidinėse aviacijos rinkose – JAV ir Kinijoje.

Kokie rodikliai leidžia taip teigti?

Pradėkime nuo JAV. Šioje šalyje aviacijos rinkos atsigavimas nuo koronaviruso sukeltų padarinių stebimas jau nebe pirmą mėnesį.

Planuojama, kad jau šią gegužę skrydžių pasiūla vidaus rinkoje sieks 76 proc., palyginti su 2019 m. gegužės statistika.

Pateikti skaičiai rodo sąlyginai didelį pasiūlytų vietų orlaivyje skaičių keleiviams, kurios nebūtinai bus pilnai užimtos, tačiau kartu tai signalizuoja apie santykinį pasitikėjimą ir optimistines nuotaikas dėl aviacijos atsigavimo perspektyvų.

Beje, tikėtina, kad pasiūla ateinančiais mėnesiais tik augs dėl spartėjančių vakcinacijos tempų JAV.

15min.lt nuotr.

Skaičiuojama, kad jau šiuo metu bent vieną skiepo dozę gavo beveik pusė šalies populiacijos, o praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė, kad iki birželio 4 d. visuomenės vakcinavimo lygis pasieks 70 proc.

Toks paskiepytų žmonių skaičius ne vien suteiks daugiau saugumo, bet kartu bus svarbus impulsas šiai rinkai toliau sėkmingai didinti skrydžių pasiūlą.

Tuo tarpu Kinijos aviacijos rinka demonstruoja dar įspūdingesnius rezultatus.

Ši šalis toliau sėkmingai atsigauna nuo iššūkiais pažymėtų 2020 m. ir gegužę planuoja pademonstruoti dar geresnius rezultatus nei priešpandeminiais metais. Ir tai jau nebe ateities planai, o dabar matoma situacija – nuo kovo pradžios vidaus skrydžių skaičius viršijo ne tik 2020 m., bet ir 2019 m. lygį.

Palyginti su 2019 m. geguže, šį mėnesį skrydžių vidinėje rinkoje planuojama pasiūlyti ketvirtadaliu daugiau (26 proc.).

Skrydžių stebėjimo svetainės „RadarBox.com“ duomenimis, Kinijoje šiuo metu vidutiniškai kasdien vykdoma apie 12500 vidaus skrydžių.

Paskutinę balandžio savaitę septynių dienų vidurkis siekė dar daugiau – 12612skrydžių per dieną. Tą pačią praėjusių metų savaitę septynių dienų vidurkis buvo tik 4939 skrydžiai per dieną, užpernai – 9 949 skrydžiai per dieną.

Skirtumai ir augimas akivaizdūs. Remiantis pasaulinio kelionių duomenų tiekėjo OAG duomenimis, trys iš dešimties judriausių pasaulio oro linijų maršrutų balandį buvo būtent Kinijoje.

Kas tai lemia? Matyt, sėkmės veiksnių verta ieškoti tiek spartėjančiuose vakcinacijos tempuose, tiek karantino sąlygų ir kelionių ribojimų švelninime.

Galiausiai, svarbu yra ir didėjantis visuomenės nusiteikimas, kad keliauti yra saugu, nepamirštant būtinų saugumo priemonių, kurios greičiausiai taps naujosios realybės atributu.

Kokios perspektyvos Europos aviacijos rinkai?

Kelionių ribojimai dėl COVID-19 pandemijos suvaldymo padarė didelių nuostolių turizmo sektoriui visoje ES.

Nepaisant to, pastaruosius mėnesius žemyne stebint nuoseklų skrydžių atsigavimą, galima pamažu vis garsiau kalbėti apie tai, kad pandemijos sukelti iššūkiai aviacijos sektoriui pradeda palaipsniui trauktis. 

Tačiau tam, kad atsigavimo tempai laikui bėgant tik spartėtų, būtinos ir konkrečios priemonės. Vieną jų siūlo JAV ir Kinijos pavyzdžiai.

Alfa.lt nuotr.

Šios didžiosios aviacijos vidinės rinkos, nepaisant sudėtingesnės situacijos tarptautinių skrydžiu klausimu, demonstruoja sektinus  pavyzdžius, kaip galima spartinti aviacijos atsigavimą didinant vidinę skrydžių pasiūlą.

Bendrų sprendimų ir vieningo standarto įvedimas gali tapti išeitimi bei naujo restarto pradžia ir Europos žemynui.

Užuomazgų girdime jau dabar, ES siūlant keliones palengvinantį skaitmeninį žaliąjį sertifikatą, kuris, kaip planuojama, turėtų pradėti veikti birželį. Jo tikslas – sudaryti sąlygas, kad būtų galima saugiai atvykti keliautojams tiek tarp valstybių narių, tiek iš kitų užsienio šalių.

Siūloma, kad sertifikato pažymėjime būtų pateiktas įrodymas, jog asmuo buvo paskiepytas nuo COVID-19 infekcijos, neseniai gavo neigiamą testo rezultatą arba yra persirgęs šia liga.

Sėkmės atveju, žaliasis sertifikatas būtų  priimtas visose ES valstybėse narėse, kas sudarytų sąlygas koordinuotai panaikinti šiuo metu galiojančius apribojimus.

Be abejo, ši alternatyva nėra vienintelė, galinti reikšmingai prisidėti prie aviacijos sektoriaus senajame žemyne atsigavimo.

Bet kuriuo atveju jis siūlo tai, ko reikia prie naujos realybės prisitaikyti siekiančiai Europos aviacijai – bendrų sprendimų ir vieningo standarto visoms bloko narėms.

Ryškūs atsigavimo ženklai Lietuvos aviacijos rinkoje

15min.lt nuotr.

Pabaigai verta apžvelgti ir tai, kokios nuotaikos vyrauja Lietuvos aviacijos rinkoje bei kaip atrodome tarp kitų Baltijos šalių.

Pirmojo ketvirčio rezultatai leidžia vis garsiau kalbėti apie aviacijos srautų atsigavimą  – kelionių pasiūla ir paklausa Lietuvos oro uostuose laipsniškai auga.

Stiprėjantį žmonių norą keliauti rodo ir balandį beveik trečdaliu išaugęs keleivių srautas, atitinkamai augant ir siūlomų skrydžiui skaičiui (16 proc. augimas, palyginti su kovu).

Analizuojant pervežtų keleivių statistiką, Lietuvos oro uostai per pirmus tris šių metų mėnesius pademonstravo geriausius rezultatus iš visų Baltijos šalių oro uostų.

Mūsų šalies oro vartai pervežė daugiausia – 43 proc. – visų keleivių.

Tuo tarpu Rygos oro uostas 32 proc., mažiausiai Talino oro uostas - 25 proc. keleivių. Geras metų startas ir, kaip rodo tyrimai, stiprėjantis žmonių noras keliauti leidžia prognozuoti, kad jau po kelių mėnesių galėsime dalintis dar geresniais aviacijos rezultatais.

O tam pasiekti, kaip jau minėta, padėtų vieningo standarto įvedimas visoje ES, kurio Europos aviacija labai laukia.