Naujausia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) apklausa dar kartą patvirtino tendenciją, kad didelė dalis gyventojų tikisi dirbti ir išėję į pensiją. Apie galimybę tęsti darbinę veiklą svarsto net 40 proc. respondentų, o dirbti nebenorėtų arba negalėtų trečdalis (34 proc.).
Poreikį toliau dirbti lemia ne vien finansai. 22 proc. apklaustųjų sako, kad darbas jiems suteiktų gyvenimo prasmės ir padėtų jaustis reikalingiems. Vis dėlto 18 proc. pripažįsta, jog dirbtų dėl paprastos priežasties – pensijos tiesiog nepakaks pragyvenimui.
Išsiskiria jaunesni gyventojai, kurie dažniau mano, kad galės dirbti ir pasiekę pensinį amžių. Vyresni respondentai į savo galimybes žvelgia realistiškiau, nes jau žino, kad dėl sveikatos ar darbdavių nenoro samdyti vyresnius darbuotojus ne visada įmanoma dirbti tiek, kiek norėtųsi. Todėl pasikliauti vien darbo pajamomis senatvėje yra rizikinga.
Atsakymai į klausimą, kaip gyventojai planuotų panaudoti per gyvybės draudimą sukauptas lėšas, atskleidžia racionalų požiūrį į ateitį – gyvenimas pensijoje nesustoja. Daugiausia apklaustųjų tikisi iš šių lėšų padengti kasdienes išlaidas (26 proc.), papildyti pensiją (20 proc.), skirti pinigų pramogoms ar kelionėms (16 proc.), padengti sveikatos priežiūros išlaidas (6 proc.) ir pan.
Akivaizdu, kad vien pirmos pakopos pensijos tam nepakaks, ypač dabartinei jaunajai kartai. Todėl II pakopa išlieka svarbi ilgalaikio finansinio saugumo sistemos dalis. Juolab kad netrukus įsigaliosianti reforma suteiks šiai pakopai daugiau lankstumo ir sprendimų laisvės.
Jeigu vis dėlto būtų pasitraukta iš II pakopos, svarbiausias klausimas – kur nukeliaus atsiimtos lėšos. Gyvenimiškos situacijos gali būti įvairios, bet finansų specialistai vieningai pabrėžia, kad racionaliausia šiuos pinigus toliau investuoti – per gyvybės draudimą su kaupimu, pensijų fondus ar kitas ilgalaikes priemones.
Trumpalaikis noras išleisti gautas lėšas „čia ir dabar“ gali atrodyti patrauklus, tačiau tik nuoseklus kaupimas visose trijose pakopose leidžia susikurti tokį kapitalą, kuris senatvėje užtikrintų orų gyvenimo lygį – bent 70 proc. darbingo amžiaus pajamų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą