Pasak draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojo Deivido Juodžio, dėl nenuspėjamų oro sąlygų augalininkystė yra laikoma viena rizikingiausių ūkio šakų. Pasėliams nuolat kyla pavojai: žiemą jie gali iššalti arba iššusti po sniegodanga, šiltuoju metų laiku grasina liūtys ir kruša,beiišgulimas, kaip audros ir liūties pasekmė.
„Šiuo metu atrodo, kad žieminiai pasėliai neblogai atlaikė žiemos išbandymus – iškritęs gausus sniegas nepridarė didesnės žalos ir papildė vandens atsargas dirvožemyje, kurios bus reikalingos tolesniam augalų vystymuisi. Bet, kol neprasidėjo aktyvi augalų vegetacija, būsimą derlių reikėtų vertinti atsargiau – permainingi pavasario orai gali pakoreguoti ūkininkų darbų planus“, – komentuoja D. Juodis.
Šylantis klimatas – galvos skausmas ūkininkams
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologo Donato Valiuko, ilgametės tendencijos rodo, kad klimatas šyla – vien per 50 metų vidutinė temperatūra Lietuvoje pakilo virš dviejų laipsnių.
„Labiausiai klimato šiltėjimas jaučiamas žiemą. Ne tik kyla oro temperatūra, bet pastebime ir permainingus kritulius – tai palyja, tai pasninga“, – komentuoja D. Valiukas.
Šylantis klimatas daro didelę įtaką augalininkystei vis dažniau pasireiškiančiais ir daug nuostolių sukeliančiais pavojingais meteorologiniais reiškiniais: dažnesnės sausros, liūtys ir ilgai trunkantys lietūs, galimos šalnos ir kruša. Šiltesnės žiemos taip pat palankesnės įvairiems kenkėjams plisti, dėl klimato kaitos į mūsų kraštus atkeliauja naujos jų rūšys.
„Lietuva yra tokioje geografinėje padėtyje, kad oro masės gali atkeliauti greitai iš bet kurios pusės. Būtent dėl klimato kaitos tos oro masės dažniau ir intensyviau keičiasi, todėl ir ateityje matysime vis daugiau augančio orų permainingumo reiškinių“, – tvirtina klimatologas.
Daugėja norinčių maksimaliai apsaugoti pasėlius
Be meteorologinių reiškinių pasėliams žalos pridaro ir laukiniai gyvūnai – didžiausią galvos skausmą ūkininkams kelia šernai, išrausiantys ir ištrypiantys pasėlių laukus.Vienintelis būdas sumažinti nuostolius dėl šernų žalos–pasėlių draudimas. Pasak pašnekovo, Lietuvos ūkininkai vis labiau domisi šia draudimo rūšimi.
Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. Lietuvoje sudaryta virš 3 tūkst. pasėlių draudimo sutarčių – 39 proc. daugiau nei 2019 m., kai sutarčių sudaryta 2,2 tūkst. Ženkliai išaugo ūkininkams išmokėta suma žalai atlyginti: 2020 m. išmokėta 8,5 mln. eurų, kai 2019 m. išmokų suma siekė 3,03 mln. eurų.
„Drausti pasėlius labiausiai skatina permainingos oro sąlygos – kartojasi šiltos žiemos ir sausos vasaros. Ką tik praėjusi žiema irgi buvo išskirtinė ne tik sniego rekordais, bet ir staigiais temperatūros pokyčiais. Prisiminkime, vasario pradžioje temperatūra nukrito iki -28 C šalčio, o jau mėnesio pabaigoje turėjome šilumos rekordą iki +15,9 C. Tokie temperatūros svyravimai gali turėti neigiamos įtakos pasėliams“, – tvirtina pasėlių draudimo rizikos vertintojas.
Jo teigimu, didžiausia bendrovės atlyginta žala 2020 m. siekė 28 854 eurus už vasaros liūties sunaikintus kviečius.
Nuo liūčių, gyvūnų ir vagių
D. Juodis sako, kad iš grūdinių kultūrų draudžiami žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai kvietrugiai, žieminiai ir vasariniai rugiai,žieminiai ir vasariniai miežiai, grikiai, avižos, taip pat kukurūzai (grūdams), žirniai, pupos.Iš aliejinių augalų – žieminiai ir vasariniai rapsai bei rapsukai.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2020 m. draudžiamų javų dalis sudarė 76,7 proc. visų pasėlių, iš jų kviečių – 49,6 proc. Iš aliejinių augalų Lietuvoje daugiausia auginama rapsų – jų pasėliai sudaro 15,8proc. sėjamų laukų.
Nors pasėliai gali būti draudžiami nuo balandžio 15 d. iki birželio 23 d. imtinai, draudikai pataria ūkininkams nelaukti Joninių ir pasėlius apdrausti jau pavasarį.
„Vasaros pradžia Lietuvoje paprastai pasižymi netikėtomis krušomis, pridarančiomis bėdos ūkininkų laukams, todėl ilgai delsti nereikėtų. Pasėlių draudimas pavasarį apimarizikas, kylančias dėl krušos, liūties ar audros, žaibavimo ir ugnies sukeltos žalosbei išgulimo kaip audros ir liūties pasekmės. Nors mūsų veikloje nepasitaikė derliaus vagystės atvejų, ši rizika taip pat yra įtraukta į draudimo dengiamas žalas“, –komentuoja D. Juodis.
Drausti pasėlius ir mažinti galimus nuostolius šalies ūkininkai yra skatinami finansinėmis priemonėmis, iki 70 proc. draudimo įmokų kompensuojama iš Europos Sąjungos lėšų, o iki 50 proc. – iš valstybės biudžeto.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą