Druskos „deficitu“ bando pasinaudoti ir spekuliantai – internete siūlo 5 kartus brangiau

Pastarosiomis savaitėmis vienos paklausiausių prekių Lietuvoje tapusios druskos populiarumas neslūgsta. Jos paklausa tokia didelė, kad prekybininkai nespėja pildyti lentynų. Tuo, regis, skuba pasinaudoti perpardavinėtojai: skelbimų portaluose ir feisbuke daugėja pasiūlymų kilogramą druskos įsigyti kelis kartus brangiau nei parduotuvėse – už 1,20–2 eurus.

Pastarosiomis dienomis portale „Skelbiu.lt“, taip pat feisbuko grupėse, pavyzdžiui, „Vilniaus turgelis“, galima aptikti ne vieną naują skelbimą, kuriame siūloma įsigyti ukrainietiškos „Artyomsol“ akmens druskos. Jos kaina už kilogramą siekia nuo 1,20 euro iki 2 eurų, kai parduotuvėse toks pat kiekis kainuoja 35–40 centų.

Kai kurie prekeiviai rašo pardavinėjantys gaminį tik dideliais kiekiais – pavyzdžiui, po 10 kilogramų. Perkant šį kiekį, kaina siektų 10 eurų.

Tiesa, siūloma ne vien ukrainietiška druska – pavyzdžiui, vienas pirkėjas siūlo druską su jodu, gamintą Kazachstane. Jos kaina – 1,50 euro už kilogramą.

Archyvų nuotr.

Druskos pardavinėjimas skelbimų portaluose./ Ekrano nuotr.

Kito skelbimo autorius siūlo 50 kilogramų maišą druskos įsigyti už 50 eurų.

Matyti, kad susidomėjimas druska išties didelis – vienas skelbimas buvo įkeltas sekmadienį ir du blokai ukrainietiškos druskos, kuriuose buvo po 15 pakelių, pirmadienį jau buvo parduoti.

Archyvų nuotr.

Druskos pardavinėjimas skelbimų portaluose./ Ekrano nuotr.

Parduotuvių lentynų nepasiekusi druska

Kai kurie perpardavinėtojai įsigudrino paklausų gaminį pardavinėti už itin aukštą kainą – prašo 2 eurų už kilogramą. Tačiau, panašu, kad tokios kainos druskos ištroškusių tautiečių neatbaido.15min žurnalistei paskambinus tokią kainą nustačiusiai pardavėjai ir apsimetus pirkėja, ši sakė jau beveik viską pardavusi.

„Žmonės perka ir po kelis blokus, ir po bloką“, – 15min sakė pardavėja.

Paklausus, kodėl kaina tokia aukšta ir atkreipus dėmesį, kad parduotuvėse ji kainuoja apie 40 centų, moteris tvirtino, kad tokios kainos „buvo anksčiau.“

Pardavėja taip pat atskleidė, kad prekiauja druska, kuri „nepasiekė parduotuvių lentynų.“

„Tikrai negaliu sakyti, iš kur ji. Ji buvo vežta į parduotuvę, bet iki jos nenuvažiavo. Ji buvo nupirkta greičiau, nei pateko į parduotuvės lentynas“, – mįslingai kalbėjo moteris.

Druskos perpardavinėtoja tikino, kad prekiauja „originaliu, kokybišku“ gaminiu.

Žmonės perka ir po kelis blokus, ir po bloką.

„Tai yra ukrainietiška, normali supakuota druska. Pakuotėje, ne jokiuose maišeliuose, nes kiti dabar pradėjo chaltūrinti ir druskas, skirtas sniegui tirpinti, pila į maišus ir pardavinėja kaip valgomąją druską“, – dėstė pardavėja.

Tuo metu prekybos tinklas „Maxima“ informavo, kad druskos kainos išlieka įprastos – pigiausia kainuoja apie 40 centų. Tiesa, ukrainietiškos „Artyomsol“ druskos tinklas dabar neturi, nes, prasidėjus karui, gamykla Ukrainoje sustabdė savo veiklą.

Vis dėlto pirkėjai šluoja ne tik ukrainietišką druską.

 

Archyvų nuotr.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Maxima”

„Esame pastebėję, kad paletę su druska, kurioje telpa apie 800 pakuočių, pirkėjai nuperka per maždaug pusvalandį. Daugiau kainuojanti druska malūnėliuose yra mažiau paklausi.

Tikimės, kad šis druskos poreikis artimiausiu metu grįš į įprastą ritmą”, – 15min komentavo „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Paletę su druska, kurioje telpa apie 800 pakuočių, pirkėjai nuperka per maždaug pusvalandį.

Kaip rašo BNS, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ėmėsi spręsti susidariusią situaciją dėl didžiulės druskos paklausos. Prekybos tinklo „Iki“ prašymu tarnyba padarė išimtį ir leido laikinai, vieną mėnesį, ją pardavinėti be lietuviško ženklinimo etiketėje.

Pasak tarnybos atstovo Rosvaldo Gorbačiovo, kitų prekybos tinklų prašymų kol kas nesulaukta, tačiau jei jų bus gauta, tarnyba prašymus vertins atskirai.

Tarnyba taip pat primena, jog prekyba šiais maisto produktais gali būti vykdoma tik turint VMVT leidimą tokiai veiklai. Kitu atveju tai laikoma nelegalia ūkine komercine veikla, o, identifikavus tokius pardavėjus, jiems bus taikomos atitinkamos sankcijos.

Skelbiu.lt vadovas išskirtinių tendencijų nepastebi

Tiesa, portalo „Skelbiu.lt“ vadovas Simonas Orkinas nesutiko, kad su druska susijusių skelbimų yra gerokai padaugėję.

„Gal yra padidėjimas, bet jei skelbimų skaičius išaugo nuo trijų iki septynių, tai didelės tendencijos nematyti, kaip, pavyzdžiui, buvo pandemijos pradžioje, kai skelbimų skaičiai dėl apsaugos priemonių, kaukių tikrai buvo išaugę.

O čia skaičiai labai maži, negalėčiau kažko išskirti“, – 15min sakė S.Orkinas.

Jis nurodė, kad žmonės pardavinėja ir Himalajų druską, ir skirtą ledo tirpinimui, o skelbimų, susijusių su valgomąja druska, „gal keliolika ir susirinktų.“

Archyvų nuotr.

Bendrovės nuotr./Simonas Orkinas

2011 m. buvo kilusi cukraus krizė

Kai kurie skaitytojai gali prisiminti 2011 m., kai, kilus gandams, jog cukrus gali brangti iki 6 litų už kilogramą, gyventojai puolė masiškai jį pirkti.

Kai kurie prekybininkai tuo metu netgi buvo įvedę apribojimą, kiek cukraus galima įsigyti vieno apsipirkimo metu – „Rimi“ leido įsigyti ne daugiau kaip 12 kilogramų. „Norfoje“, norint įsigyti daugiau nei 11 kilogramų cukraus, buvo taikoma didesnė kaina.

Archyvų nuotr.

123rf.com nuotr./Cukrus

Visuomenę raminti tuo metu buvo priverstas ir tuometinis ūkio ministras Dainius Kreivys.

„Man labai gaila, kad dėl šios „cukraus panikos“ nukentėjo Lietuvos žmonės.

Prekybos tinklų atstovai pažadėjo, kad šį pavasarį cukraus kainos bus stabilios. Be to, netgi yra prielaidų, kad kaina turėtų po truputį kristi“, – 2011 m. sakė D.Kreivys.

Prekybininkai tada aiškino, kad cukraus kaina galėjo kilti dėl to, kad cukraus gamintojai nespėja fasuoti cukraus ir tiekti jo prekybos tinklams. Labiausiai, jų teigimu, „cukraus panika“ pasinaudojo spekuliaciniais tikslais suinteresuoti perpardavinėtojai.

Skaitomiausi portalai

Sidebar placeholder