"Dujų pramonės katastrofa": kas pralaimės Rusijos dujų karą su Europa?

Dujų kainos pasiekė istorines aukštumas, o europiečiai ruošiasi šaltai žiemai.

Ar Rusijai naudingas dujų karas su Europa, ar ji praranda patikrintą mokų klientą?

Praėjusią naktį "Gazprom" visiškai sustabdė tiekimą pagrindiniu dujotiekiu "Nord Stream" į Europą.

Bendrovė tai aiškino techninės priežiūros darbais ir pažadėjo atnaujinti tiekimą jau rugsėjo 2 d.

Dėl šių planų praėjusią savaitę dujų kainos jau šoktelėjo: biržoje jos viršijo 3 000 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Europiečiai tiesiogiai kaltina Rusiją ir "Gazprom" pradėjus dujų karą.

"Rusija mus šantažuoja. Rusija energetiką naudoja kaip ginklą", - liepos pabaigoje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Ji paragino Europą būti pasirengusią visiems scenarijams, įskaitant visišką Rusijos tiekimo sustabdymą.

Dujų nesusikalbėjimas ypač išryškėjo "Nord Stream" turbinos klajonėse.

Turbina buvo remontuojama Kanadoje, kuri nenorėjo jos grąžinti dėl sankcijų - ji patenka į dvejopo naudojimo prekių apibrėžtį.

Po ilgų derybų su Vokietija turbina buvo pristatyta į Europą, tačiau ji vis dar nepasiekė Rusijos, nors Vokietijos pareigūnai teigė, kad ji jau paruošta išsiuntimui.

"Gazprom" bendrovė viešai skundėsi dėl sankcijų režimo.

Turbinos nebuvimas suteikia "Gazprom" galimybę paaiškinti, kodėl būtina apriboti dujų pumpavimą "Nord Stream".

Logika paprasta: dėl Europos sankcijų trūksta vienos turbinos, o kitas reikia suremontuoti.

Tačiau Europoje situacija vertinama visai kitaip.

Liepos 26 d. ES energetikos ministrai susitarė nuo rugpjūčio iki kovo mėn. 15 proc. sumažinti dujų suvartojimą.

Europiečiai jau ruošiasi šaltai žiemai be rusiškų dujų, pavyzdžiui, Vokietijoje išjungiamas istorinių pastatų apšvietimas ir ribojama oro kondicionavimo temperatūra.

ES šalys susitarė sumažinti dujų suvartojimą.

Iš pirmo žvilgsnio Europa pralaimi dujų karą.

Liepos mėn. infliacija euro zonoje pasiekė rekordinį 8,9 % lygį, o Baltijos šalyse - Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje - viršijo 20 %.

Priežastis - didėjančios energijos kainos, kurios visoje Europoje auga dviženkliais skaičiais.

"Bloomberg" praneša apie krizę Europoje.

O Rusijos propaganda pasakoja, kad dėl sankcijų europiečiai taupo dušams ir gyvybę palaikantiems aparatams ligoninėse.

Tačiau Rusija taip pat patiria nuostolių dėl dujų karo: jos biudžetas netenka dalies pajamų, be to, ateityje ji gali prarasti patikimą mokų dujų pirkėją.

Ar ji sugebės pakeisti ES šalis ir ar nebus priklausoma nuo nedaugelio šalių, norinčių mokėti už rusiškas dujas - pirmiausia nuo Kinijos?

Kiek Rusija yra priklausoma nuo ES tiekimo?

2021 m. ES iš Rusijos dujotiekiais gaus apie 40 proc. visų suvartojamų dujų, o dar 5 proc. - suskystintų gamtinių dujų (SGD) pavidalu, "Carnegie Endowment" interneto svetainėje rašė nepriklausomas energetikos ekspertas Sergejus Vakulenko.

Praėjusiais metais Rusija iš viso už dujotiekių eksportą gavo 55 mlrd. dolerių, o didžiąją jų dalį sudarė dujos iš Europos šalių.

Jei Rusija nustotų pardavinėti dujas Europai, biudžetas netektų apie 40 mlrd. dolerių per metus, apskaičiavo Vakulenko.

BBC apklausti ekspertai teigia, kad Rusijai būtų sunku pakeisti Europos pirkėjus.

Pirma, jie yra patikimi ir mokūs pirkėjai, kurie dažniausiai neturi skolų "Gazprom" ir laiku moka už tiekimą.

Antra, Rusija dažnai parduoda dujas "draugiškoms" šalims "politinėmis" kainomis, o kitoms - rinkos kainomis.

Rusija tiekia Serbijai dujas už 400 JAV dolerių.

Pavyzdžiui, "Aricapital Asset Management" investicijų strategas Sergejus Suverovas mano, kad iki 2030 m. daugiau nei pusės Europos tiekimo gali nepakeisti kitos rinkos.

Be to, dėl sankcijų, įskaitant technologijų perdavimo apribojimus, ir Europos rinkos praradimo taip pat sumažės Rusijos dujų gavyba.

Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo, kad 2022-2025 m. šie nuostoliai (t. y. skirtumas tarp šių metų prognozių ir prieškarinių prognozių) sudarys 480 mlrd. m3 dujų.

Jei Europos šalys paspartins Rusijos tiekimo nutraukimą, per trejus metus Rusija gali prarasti apie 550 mlrd. kubinių metrų.

Dar vienas tikėtinas Rusijos nuostolis - į dujotiekį "Nord Stream 2" investuotos lėšos.

Šis dujotiekis turėjo būti "Nord Stream" alternatyva.

Jis buvo pastatytas dar 2021 m. rudenį.

Rusijos pusė ne kartą yra sakiusi, kad ji yra pasirengusi ją paleisti, tačiau europiečiai akivaizdžiai nėra tam pasirengę, net ir tuo atveju, jei "Nord Stream" būtų uždarytas.

Apskaičiuota, kad projektas kainuos 11 mlrd. dolerių.

"Rusija praras Europos rinkas ir patikimą federalinio biudžeto pajamų šaltinį.

"Gazprom" planai turės būti sumažinti, dujų gavyba sumažės, o tai sukels nedarbą, bus uždarytos įmonės - ne tik "Gazprom", bet ir "Gazprom" aptarnaujančios bendrovės.

Tai yra ekonominė katastrofa dujų pramonei", - pasekmes visai Rusijos ekonomikai apibūdino naftos ir dujų rinkos analitikas Michailas Krutichinas.

Kaip ES atsikratys energetinės priklausomybės nuo Rusijos?

"Visai netrukus ateis laikas, kai Rusija Europai nieko nebetieks.

Per "Turkish Stream" į Pietų Europą ir toliau bus tiekiami nedideli kiekiai - 10-15 mlrd. per metus.

Tačiau apskritai Europa gyvens be rusiškų dujų, o Rusija, atitinkamai "Gazprom", - be pajamų iš eksporto", - prognozuoja Energetikos ir finansų instituto prezidentas Marcelis Salichovas.

Europa žingsnis po žingsnio atsisakys rusiškų dujų, sutinka Suverovas. Latvija, Lietuva, Estija, Suomija, Lenkija ir Bulgarija jau veiksmingai tai padarė.

"Panašu, kad po dvejų ar trejų metų Rusija visiškai praras galimybę tiekti dujas į Europą", - mano A. Krutikinas.

Ekspertai aiškina, kad Europos šalys galės pakeisti rusiškas dujas tiekdamos suskystintas gamtines dujas (SGD).

Suskystintos dujos gaminamos gamtines dujas po išgryninimo atšaldžius iki -160 °C, kad jas būtų lengviau saugoti ir transportuoti.

Suskystinimo metu dujų tūris sumažėja 600 kartų.

Skirtingai nei gamtinės dujos, suskystintos dujos yra skystos būsenos. SGD gabenamos laivais - dujų tanklaiviais.

Šiais metais SGD siuntų į Europą padaugėjo 70 %, rašo "The Economist".

Tiesa, Europoje tokios dujos kainuoja brangiau nei Azijoje. Europa turės sukurti daugiau infrastruktūros, kad galėtų ją pritaikyti.

ES laukia dar vienas galimas svarbus dujų tiekėjas - Kataras. Tačiau ekspertai teigia, kad laukia rimtos derybos.

"Kataras turi didžiulį, beribį telkinį, kuriame gali išgauti didesnius kiekius.

Tačiau Kataras norėtų sudaryti ilgalaikę sutartį, pagal kurią būtų įsipareigota pirkti tam tikrus kiekius ir būtų nustatyta fiksuota kaina.

Tai prieštarauja maždaug 2010 m. pradėtai Europos politikai, pagal kurią daugiausia dėmesio skiriama konkurencingam tiekimui ir vengiama ilgalaikių sutarčių", - BBC aiškina A. Vakulenko.

Dabartinėmis aplinkybėmis Europa turės susitarti su Kataru, mano Salihovas: "arba turėsite beprotiškas energijos kainas, kurios pakenks ekonomikai, arba turėsite daryti tam tikrus kompromisus."

Kita galima alternatyva - JAV SGD tiekimas.

Tikimasi, kad 2025-2027 m. JAV pradės veikti nauja pajėgumų banga.

"Čia bus labai dideli pajėgumai - be jau esamų 80 mln. tonų SGD, papildomai bus dar apie 50 mln. tonų, o tai sudarytų maždaug 170 mlrd. kubinių metrų dujų ekvivalentą.

Tai panašu į tai, ką Europa importuoja iš Rusijos", - sako A. Vakulenko.

Europa galėtų ne tik tiekti dujas, bet ir sparčiau pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių - iki 2045 m. ji jau suplanavo pakeisti rusiškas dujas ekologiškesnėmis alternatyvomis.

"Kainos, kurios susiformavo dėl energijos blokados iš Rusijos, leidžia ekonomiškai pagrįstai daryti visus tuos dalykus, kuriuos anksčiau norėta daryti aplinkosaugos sumetimais, bet nepavyko, nes tai buvo ekonomiškai nepateisinama", - aiškina Vakulenko.

Kur Rusija gali nukreipti savo tiekimą?

Pagrindinė alternatyva Rusijai šiuo metu yra Kinija. Tačiau ekspertai abejoja, ar ji sugebės kompensuoti tiekimo iš ES šalių trūkumą.

"Kinijai nereikia tiek daug dujų [kaip Europai].

Visuose Kinijos politiniuose dokumentuose nenumatyta didinti tiekimo iš Rusijos, išskyrus "Sibiro jėgą", - sako Michailas Krutichinas.

2019 m. pabaigoje pradėtas tiesti dujotiekis "Power of Siberia", kuriuo dujos iš Jakutijos tiekiamos į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną.

Jo pralaidumas - 38 mlrd. kubinių metrų per metus, o "Nord Stream" dujų tranzito pajėgumai 2021 m. buvo 59,2 mlrd. kubinių metrų.

Jei Rusija prarastų daugumą kitų dujų pirkėjų, Kinija įgautų palankią derybinę poziciją, mano Vakulenko.

Pekinas galės diktuoti savo sąlygas ir siūlyti Rusijai ne pačią palankiausią kainą.

Ekspertas mano, kad Rusija aktyviai dalyvaus tiesiant dujotiekį "Power of Siberia-2".

Projektas "Sibiro galia-2" apima tranzitą tarp Sibiro dujų telkinių ir Kinijos ir jungiasi su Kinijos Vakarų-Rytų dujotiekiu.

"Gazprom" paskelbė, kad dujotiekis bus pradėtas projektuoti 2020 m. rugsėjį. Tačiau įrenginys gali būti pradėtas eksploatuoti ne anksčiau kaip 2030 m.

Kita svarbi Rusijos rinka išlieka Turkija.

Turkija tiekia apie 47,5 mlrd. kubinių metrų per metus, o tai yra didelis kiekis, sako Sergejus Suverovas.

Be Kinijos ir Turkijos, Rusija turės tik pietų Europos kryptį, sako Michailas Krutichinas. "Nieko daugiau nebėra - kiti [atsargų] kiekiai yra mikroskopiniai", - pažymi jis.

Pasak Marcelio Salichovo, Rusija neturi tokios infrastruktūros, kad galėtų nukreipti dujų tiekimą į kitas šalis.

"Į Turkiją galima tiekti daugiau - pridėti nedidelius papildomus kiekius.

Galbūt didesni kiekiai būtų vežami į Vidurinę Aziją.

Tačiau visos šios rinkos kartu paėmus yra mažesnės už Europos Sąjungai tiekiamą produkciją. Atsižvelgiant į mūsų turimą infrastruktūrą, neįmanoma nukreipti tokių pat kiekių kitur", - aiškino Salichovas.

Esant sankcijoms sunku kurti naują infrastruktūrą.

Pavyzdžiui, Rusija planavo statyti gamtinių dujų skystinimo gamyklą Baltijos jūroje, netoli tos vietos, kur į ją įteka dujotiekis "Nord Stream 2".

Tačiau tokių gamyklų įranga Rusijoje negaminama, o sankcijos draudžia ją tiekti.

Kol Kinija ir Turkija nepradės pirkti daugiau rusiškų dujų, "Gazprom" priversta kasdien jų sudeginti už 10 mln. dolerių, rodo nepriklausomos Norvegijos tyrimų bendrovės "Rystad Energy" duomenys.

Dujos deginamos šalia "Nord Stream" kompresorių stoties - dujotiekis šiuo metu neveikia, o anksčiau dirbo 20 proc. pajėgumo.

Vokietijos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Miguelis Bergeris BBC sakė, kad Rusija degina dujas, nes negali jų parduoti.

"Gazprom" neatsakė į BBC prašymus pateikti komentarus.