Dyzelino kaina jau „pramušė“ 2 eurų už litrą ribą

Prieš 12 val. „Delfi“ užfiksavo, kad degalinių švieslentėje jau matyti dyzelino kaina 2,017 Eur/l „Circle K“ tinklo degalinėje, „Neste“ degalinėje užfiksuota 1,944 Eur/l kaina.

Naftos kaina pašoko po savaitgalių įvykių 

Naftos kaina pirmą kartą nuo 2022 m. viršijo 100 JAV dolerių už barelį, pirmadienio rytą paskelbė BBC. Manoma, kad šis šuolis gali nesustoti, o kylanti naftos kaina greičiausiai dar padidins degalų kainas.

N. Mačiulis pirmadienio rytą „Facebook“ paskyroje apžvelgė priežastis, dėl kurių degalų kainų augimas netrukus pasieks ir šalies degalines.

Kaip atkreipė dėmesį, Iranas išsirinko naująjį lyderį – Ali Khamenei sūnų. Tuo pačiu metu D. Trumpas svarsto įvesti karines pajėgas. Kaip rašė ekonomistas, JAV prezidentas teigia, kad tai – ne pakeisti režimui, bet rasti ir perimti Irano urano atsargas. „Dar sako, kad 100 dolerių už naftos barelį nėra didelė trumpalaikė kaina siekiant gerų tikslų (kas iš esmės yra tiesa, tik neaišku kiek yra „trumpalaikė“ ir kas yra tie vis besikeičiantys tikslai). 

Rinkos nebetiki, kad čia kelių savaičių projektas su gerais pabaigos scenarijais, naftos kaina po šių savaitgalio pašoko dar 20 procentų“, – toliau tęsė jis. „Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, to ko nesugeba diplomatija, derybos ir sveikas protas, tą sugeba rinkos – Trumpas dažniausiai atsitraukia tik sulaukęs itin neigiamos finansų rinkų reakcijos“, – rašė N. Mačiulis.

Didindamos kainą degalinės valdo rizikas

Kad netrukus vairuotojai degalinėse pamatys dar labiau išaugusias kainas, patvirtino ir ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. „Kad link to galime judėti, tai faktas – yra nedaug ir belikę. 

Ar 1,9 Eur/l, ar 2 Eur/l – tai yra labiau psichologinės ribos“, – „Delfi“ komentavo ekonomistas. Anot eksperto, degalų kainų kreivė priklausys nuo to, kiek ilgai vyks karas. 

„Pagrindinės pusės, JAV ir Izraelis, kalba apie tai, kad karas nebus ilgas, nes tikslas yra nuginkluoti Iraną. Kitas dalykas, suinteresuotų pusių nutraukti šį karą yra išskirtinai daug: visa Azija; tos pačios Jungtinės Valstijos su Izraeliu neturi didelio noro rizikuoti regione; Arabų pasaulis, kuris šioje vietoje kenčia įvairiais aspektais, pradedant eksportu ir baigiant savo finansinėmis paslaugomis.

Sunku surasti valstybę, kuri nebūtų suinteresuota šio karo pabaiga“, – dėstė jis. Todėl tikimasi, kad rinkų reakcija bus trumpalaikė. 

Be to, manoma, kad naftos judėjimą Hormūzo sąsiauryje atnaujinti įmanoma. Nepaisant to, vairuotojams vis dar kyla klausimų, kaip taip greitai į neramumus pasaulinėse energetinių išteklių rinkose gali sureaguoti Lietuvoje veikiančios degalinės. 

M. Dubnikovas paaiškino, kad kai kurios degalinės savo atsargas gali pasipildyti ir kelis kartus per dieną. „Tačiau pagrindinis paaiškinimas yra labai paprastas – rizikų valdymas. 

Reikia suprasti, kad jei aš prekiauju bet kokia preke, tarkime, obuoliais. Ir obuolių kaina rinkoje padvigubėjo, nors aš turiu seno derliaus obuolius, tai, žinoma, kad parduosiu nauja kaina, nes nauja kaina yra ir rinkoje. 

Jei savo obuolius parduosiu dvigubai pigiau, tai rytoj man reikės nusipirkti žaliavos. Tai reiškia, kad turėsiu mažiau pajamų ir galėsiu nusipirkti dar mažiau obuolių. Ir nebegalėsiu uždirbti tiek pinigų, kiek galėjau uždirbti“, – palygino jis.

Tokia yra verslo logika ir tik taip yra valdoma rizika, pabrėžė M. Dubnikovas. Pasak jo, rinka galbūt pajustų ir kuro trūkumą, jei verslai nevaldytų rizikų. Vis dėlto, pasibaigus karui, kaip istorija rodo, turėtų grįžti į buvusias kainas. 

„Su ta diena kai baigsis karas, kainos turėtų niurktelėti žemiau 100 JAV dolerių už barelį. Tą rodo ir istorija. Normali naftos kaina yra svyruojanti tarp 60–80 JAV dolerių ir labai tikėtina, kad mes grįšime į tas vėžes“, – komentavo jis. 

Kainos keičiasi akyse 

„Delfi“ jau praėjusios savaitės pradžioje skelbė, kad vairuotojai degalinėse jau fiksuoja gerokai išaugusias kainas. „Delfi“ fotografo užfiksuotuose nuotraukose buvo matyti, kad kovo 4 dienos rytą litras dyzelino sostinės „Circle K“ tinklo degalinėje sostinėje kainavo, 1,879 euro, „Viada“ tinkle kaina siekė 1,859 euro, o „Neste“ Pilaitės mikrorajone – 1,709 euro, „Emsi“ – 1,679 euro.

Kainos per mažiau nei savaitę dar kiek pasikeitė. Remiantis puslapio Degalukaina.lt kovo 9 d. ryto duomenimis, vidutinė benzino kaina Lietuvoje siekė 1,476 Eur/l, o dyzelino – 1,633 Eur/l. Tačiau vairuotojai kai kuriose degalinėse už dyzelino litrą jau sekmadienį, kovo 8 d., mokėjo 1,91 Eur ar 1,80 Eur. 

„Pricer.lt“ „Facebook“ paskyroje jau paskelbė nuotrauką, kurioje matoma, kad dyzelino kaina jau siekia 1,994 Eur/l. Prekybininkams susitarus ir nepagrįstai pakėlus kuro kainas, galėtų grėsti piniginės sankcijos, sako Konkurencijos tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimų patarėjas Elonas Šatas. 

„Jeigu mes iš tikrųjų pradėtume tyrimą ir nustatytume tokį pažeidimą, pirmiausia įpareigotume jį nutraukti. Kitas dalykas, galėtume taikyti ir pinigines sankcijas, įvertinę tokio pažeidimo mastą, trukmę ir panašiai. 

Tos sankcijos (…) gali būti iki 10 procentų įmonės metinės apyvartos“, – pirmadienį LRT radijui teigė jis. Tačiau Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas jau anksčiau yra komentavęs, kad tikėtina, jog kuro kainos ir toliau augs. Yra labai paprastas dalykas – šiandien naftos barelis kainuoja jau virš 100 JAV dolerių. (...) 

Visi mokestiniai pakeitimai buvo daryti, kai barelis kainavo apie 60 dolerių. Kadangi apie 65 procentus galutinėje kainoje sudaro mokesčiai, tai natūralu, kad kai toks mokesčių dydis užsidėjo ant dvigubai pabrangusios žaliavos, tai, matyt, čia mes pamatysime dar ne tą - Karolis Stasiukynas.

 „Pirmadienį nuotaikos gali būti niūrios“ „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus dar šeštadienį skelbė, kad penktadienio vakarą naujausios žinios iš Artimuosiuose Rytuose vykstančio karo rinkas „pasiuntė į gilios baimės zoną“. Jau pirmadienį nuotaikos gali būti niūrios.

„Arši D. Trumpo retorika Irano atžvilgiu, reikalaujanti pasidavimo, gąsdino investuotojus, kad konflikto pabaiga dar toli. Be to, vakare Hormuzo sąsiauryje atakuoti keli laivai.

Nafta šovė link 93 USD. Energetikos šokas ir silpnėjanti darbo rinka gali statyti centrinius bankus į nelabai patogią padėtį, kai ne visai aišku ką daryti. Labai keičiasi lūkesčiai dėl ECB, refleksiškai rinkos mano, kad ECB vėl teks reaguoti į energetikos šoką kaip 2022m., iki metų pabaigos įkainotas 0,4 proc. palūkanų padidėjimas. 

Manau, kad tokie statymai dėl ECB dar per ankstyvi, bet Europos energetikos situacija vertinama labai jautriai. Akcijos išsipardavė, auksas šiek tiek brango. Pirmadienį rinkos nuotaikos gali būti niūrios. 

Rinka pradeda susigyventi su faktu, kad energijos sutrikdymai gali užsitęsti“, – „Facebook“ paskyroje teigė V. Šimkus.