Ekspertai perspėja: elektros kainos antrąjį pusmetį gali išlikti aukštos

Nors rinkoje atsirado ir palankių ženklų, specialistai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais elektros kainas ir toliau lems tie patys rizikos veiksniai.

Elektros kaina kyla antrą mėnesį

Birželio elektros didmeninė kaina Lietuvoje augo apie 14 proc., ir tai jau antras mėnuo, kai elektra brangsta. Maža to, šių metų pirmo pusmečio elektros kaina yra 20 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, didėjo 13,9 proc. ir buvo 93,8 euro už 1 MWh.

Didmeninė elektros kaina vidutiniškai augo 11 proc. beveik visose Baltijos jūros regiono valstybėse, išskyrus Suomiją, kur mažėjo 14,5 proc. ir kainavo 45,27 Eur/MWh.

Elektra brango ir mūsų kaimynėse, su kuriomis turime elektros jungtis: Švedijos SE4 zonoje – 8,9 proc. ir kainavo 94,76 Eur/MWh, Latvijoje – 12,2 proc., kainavo 92,32 Eur/MWh, Lenkijoje –12,3 proc. ir kainavo 114,43 Eur/MWh.

Brango visose Baltijos šalyse

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė atkreipė dėmesį, kad didmeninė elektros kaina augo visose Baltijos valstybėse. Nors vartotojai, kurie turi fiksuotus elektros planus, kainų pasikeitimo dažnai galėjo net ir nepastebėti.

„Nepaisant vietinės generacijos, kuri patenkino didelę dalį Lietuvos elektros suvartojimo poreikio, didmeninę elektros kainą veikia ir elektros generacija kitose regiono valstybėse, ypač Latvijoje, Estijoje bei Skandinavijos šalyse. Elektros kaina priklauso ne tik nuo vietinės elektros generacijos, bet ir nuo to, ar prireikus pigesnė elektra gali būti importuojama iš kitų valstybių“, – Alfa.lt teigė G. Ilekytė.

Pastaraisiais mėnesiais elektros kainos, pasak ekonomistės, kilo dėl jungties tarp Latvijos ir Estijos remonto. „Kai elektros perdavimo galimybės susiaurėja, elektros kainos kyla. 

Negana to, nors saulės generacija pastaraisiais mėnesiais augo, vėjo jėgainių generacija buvo sumažėjusi“, – teigė ji.

G. Ilekytė priminė, kad saulės energija patenkina didelę dalį elektros suvartojimo dienos metu, tačiau vėjo generacija yra ypač svarbi tamsiuoju paros metu. 

„Taigi, jeigu nakties metu elektros energijos pagaminama per mažai, reikia ją importuoti iš kitų valstybių už didesnę kainą arba balansuoti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant gamtines dujas“, – aiškino ekspertė.

Kaltė tenka jungties remontui

Elektros energijos tiekėjai taip pat nurodo, kad birželį elektros kainą labiausiai pakėlė tebesitęsiantis elektros perdavimo jungties tarp Estijos ir Latvijos remontas. Mat dėl atliekamų darbų elektros energijos perdavimo apimtys šia jungtimi sumažėjo kone perpus, todėl Lietuvoje teko ieškoti brangesnių importo iš Švedijos ar Lenkijos galimybių.

„Pigi suomiška elektros energija dėl mažesnių elektros energijos pralaidumų iš šios šalies lieka Estijoje. Tai reiškia, kad mums ir latviams pigios elektros energijos lieka mažiau – turime arba patys gaminti brangesnę elektros energiją, arba jos daugiau importuoti iš Švedijos, Lenkijos“, – sakė žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.

Kartu ekspertas pabrėžė, kad elektros energijos kainai augti įtakos turėjo ir mūsų šalyje mažėję iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagaminami elektros energijos kiekiai. Nors saulės energijos išgauta daugiau, vėjo turėjome beveik perpus mažiau. Tai taip pat reikšmingai formavo galutinę elektros energijos kainą vartotojams.

Tuo metu vartojimas šalies viduje augo neženkliai, apie 2 proc., ir praėjusį mėnesį siekė 943,5 GWh, arba vidutiniškai 31,45 GWh per dieną. Gegužę dienos vidurkis siekė 29,85 GWh.

Jei elektros kaina nėra fiksuota, vartotojams rekomenduojama atitinkamai keisti vartojimo įpročius ir daugiau elektros naudoti dienos metu, išnaudojant žemų kainų intervalus, patarė nepriklausomas elektros tiekėjas.

Silpnas vėjas ir išaugęs poreikis

LEA ekspertai pastebi, kad, „Nord Pool“ biržos duomenimis, kad šalyse, iš kurių importuojame elektrą, kainų svyravimai yra beveik identiški.

LEA specialistai teigė, kad elektros kainas regione didino palyginti su geguže 40,3 proc., o su pernai birželiu – 36 proc. mažesnė vėjo elektrinių generacija, taip pat dėl aukštesnės temperatūros 2 proc. išaugęs elektros energijos vartojimas, palyginti su geguže, ir 10 proc. didesnis, palyginti su 2025 m. birželiu.

„Prie kainų augimo Baltijos šalyse prisidėjo vis dar remontuojama jungtis tarp Latvijos ir Estijos, todėl pigi Suomijos energija vis dar negali pasiekti Lietuvos ir Latvijos.

Be šių priežasčių, įtakos elektros kainoms augti turėjo ir brangios gamtinės dujos, nes birželį šiluminės elektrinės užėmė didesnę vietinės generacijos dalį – 9,8 proc. visos generacijos, palyginti su 5,4 proc. dalimi pernai birželį.

Šiemet šiluminėse elektrinėse naudojamos dujos buvo žymiai brangesnės nei pernai – 47,19 Eur/MWh, palyginus su 36,01 Eur/MWh penai birželį“, – Alfa.lt teigė LEA analitikai.

Analizuodami 2013–2025 m. „Nord Pool“ elektros energijos kainų Lietuvoje duomenis, LEA ekspertai pastebi, kad kasmet mažiausios elektros energijos kainos yra kovą–balandį, o kitais mėnesiais jos pradeda didėti: vidutinės 13 metų laikotarpio kovo, balandžio, gegužės ir birželio kainos yra atitinkamai 68 Eur/MWh, 60 Eur/MWh, 76 Eur/MWh ir 92 Eur/MWh.

„Todėl elektros energijos kainų didėjimas 2026 m. gegužę ir birželį, palyginti su balandžiu, atitinka daugiametes elektros energijos kainų tendencijas. 

Tačiau šių metų gegužės ir birželio vidutinės kainos buvo 18–22 proc. didesnės už to paties laikotarpio 2025 m. kainas, nors 2026 m. balandžio vidutinė kaina buvo 22 proc. mažesnė už to paties laikotarpio 2025 m. kainą. 

Vidutinė 2026 m. pirmojo pusmečio elektros energijos kaina yra 20 proc. didesnė už 2025 m. pirmojo pusmečio kainą“, – teigė LEA analitikai.

Išliks tie patys rizikos veiksniai

„Enefit“ energijos produktų vadovas S. Jasiulis prognozuoja, kad elektros kaina liepą toliau priklausys nuo tų pačių veiksnių: elektros energijos perdavimo iš Skandinavijos kabelių būklės bei atsinaujinančių šaltinių generacijos Lietuvoje.

„Remonto darbai tarp Estijos ir Latvijos reikšmingai formuoja kainą visame regione – nuo to nepabėgsime ir liepą.

 Visgi atsinaujinančiosios energijos šaltinių Lietuvoje jau turime tiek, kad drąsiai galime vadintis regiono lyderiais – lieka tikėtis, kad vėjas šį mėnesį pūs stipriau, o saulės spindulių turėsime daugiau ar bent jau ne mažiau“, – sakė S. Jasiulis.

Ekonomistė G. Ilekytė nesiryžo prognozuoti, kaip elektros kaina keisis ateinančiais mėnesiais, ir priminė, kad elektros kaina didele dalimi priklauso nuo oro sąlygų, bet taip pat ir nuo to, kiek elektros energijos suvartojame.

„Birželio mėnesį kol kas didelio paklausos šuolio nematėme. Visgi, jeigu tęstųsi karšti orai, tai galėtų prisidėti ir prie didesnio elektros energijos vartojimo, nes kyla kondicionavimo poreikis“, – paaiškino G. Ilekytė.

LEA analitikai taip pat pripažino, kad nuspėti kainų pokyčius sudėtinga, nes didmenines elektros kainas lemia daugybė priežasčių.

„Remiantis naujausiais ateities sandoriais, kurie rodo dabar vyraujančias rinkos nuotaikas, nuo rugpjūčio iki spalio elektra Lietuvoje galėtų vidutiniškai kainuoti nuo 80 Eur/MWh iki 90 Eur/MWh, o nuo lapkričio iki metų pabaigos apie 90 Eur/MWh. Taigi kainos išliktų panašaus lygio kaip dabar.

Pagal 2013–2025 m. „Nord Pool“ elektros energijos kainų Lietuvoje duomenis matyti, kad antrąjį pusmetį elektros vidutinės kainos visada yra didesnės nei pirmą pusmetį: skirtumas tarp pusmečių vidutinių kainų sudaro nuo 0,3 Eur/MWh iki 150,1 Eur/MWh.

Vidutinė šio 13 metų laikotarpio pirmojo pusmečio kaina sudarė 60,6 Eur/MWh, antrojo pusmečio vidutinė kaina – 82,4 Eur/MWh. Mažiausi kainų skirtumai buvo 2016, 2017 ir 2019 m. (0,3–1,4 Eur/MWh), didžiausi skirtumai buvo 2021 ir 2022 m. – atitinkamai 69,2 Eur/MWh ir 150,1 Eur/MWh.

Pagal 13 metų laikotarpio kainų kitimo tendencijas galima daryti išvadą, kad šių metų antrąjį pusmetį elektros energijos kainos „Nord Pool“ biržoje galėtų būti ne mažesnės kaip 2026 m. sausio–birželio vidutinė kaina, kuri sudaro 103 Eur/MWh, ir vidutinė 2026 m. elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje galėtų būti didesnė už 2023–2026 m. vidutines kainas, kurios sudarė 85–94 Eur/MWh“, – Alfa.lt nurodė LEA analitikai.

Yra ir gerų naujienų

Pasiektas taikos susitarimas Artimuosiuose Rytuose, ekonomistės vertinimu, yra geros naujienos Lietuvos energetikos rinkai.

„Taip yra todėl, kad, kai vietinė elektros generacija yra maža – nešviečia saulė ar nėra vėjo, – gamtinės dujos tampa svarbiu komponentu balansuojant tinklą. Gamtinių dujų eksporto sutrikdymas iš Artimųjų Rytų, prasidėjus karui, lėmė ir išaugusias dujų kainas Europoje.

Nepaisant to, net ir pabrangus dujoms, didesnio poveikio elektros kainai nematėme, nes pavasario ir vasaros mėnesiai yra tie, kai vietinė generacija yra aukšta.

Didesnė rizika kyla rudenį, žiemą, kai atsiranda didesnis dujų poreikis balansuoti. Jeigu dujos yra brangios, tai automatiškai kelia ir elektros energijos kainą. Susitarimas Artimuosiuose Rytuose reiškia, kad rizika, jog rudenį ar žiemą elektros kaina sparčiai kils, yra sumažėjusi“, – teigė G. Ilekytė.

LEA ekspertai pabrėžė, kad jeigu pasiektas taikos susitarimas būtų tvarus ir jo būtų laikomasi, tai sumažintų riziką pasaulinėms naftos bei suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo grandinėms ir būtų palankus veiksnys Europos energetikos rinkoms.

„Elektros energijos kainai didesnę įtaką turi ne naftos, bet suskystintų gamtinių dujų kainų kitimas, nes dujinės elektrinės dažnai formuoja ribinę elektros kainą Europoje, o pigesnės dujos ilgainiui prisideda ir prie mažesnių elektros didmeninių kainų.

Tačiau taikos susitarimo poveikis Lietuvai greičiausiai nebus didelis, nes elektros kainas Baltijos regione ir toliau lems vietinės aplinkybės – atsinaujinančių išteklių gamyba, elektros srautai iš gretimų rinkų, perdavimo tinklų pralaidumai, apkrovos bei sezoninė paklausa.

Todėl taikos susitarimas sumažina vieną svarbų kainų kilimo rizikos veiksnį, tačiau savaime negarantuoja žemų elektros kainų“, – pabrėžė LEA ekspertai.

Parengta pagal Alfa.lt, Arvydas JOCKUS