Ekspertai: Vyriausybė turi svertų sumažinti degalų kainas, bet delsia jais pasinaudoti

Kol gyventojai baiminasi dėl tuštėjančių piniginių, ekonomistai ir verslo atstovai vieningai sutaria: valdžia praleido progą amortizuoti šį šuolį, tačiau vis dar turi realių įrankių padėčiai taisyti.

Mokesčių našta: pusė sumos už litrą – valstybei

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) duomenimis, kai dyzelino kaina perkopia 2 Eur/l ribą, beveik 1 eurą galutinėje sumoje sudaro mokesčiai – akcizas ir PVM. 

Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas pabrėžia, kad mokesčiai sudaro apie 52 proc. benzino ir 45 proc. dyzelino kainos, tuo tarpu degalinių marža nesiekia nė 2 proc. (apie 0,03–0,04 Eur nuo litro).

„Akivaizdu, kad net jei degalinės dirbtų nuostolingai, vairuotojai pokyčio nepajustų. 

Esminis svertas šiandien yra valstybės rankose“, – teigia K. Stasiukynas. 

Kadangi Lietuva negali paveikti globalių geopolitinių procesų ar įtampos Hormūzo sąsiauryje, vienintelis kontroliuojamas svertas lieka vidaus mokesčių politikos koregavimas.

Pagrindiniai ekspertų siūlymai „gaisrui gesinti“

Ekonomistai siūlo tris pagrindines kryptis, kurios padėtų suvaldyti kainų augimą:

Laikinas akcizo mažinimas: Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus siūlo mažinti dyzelino akcizą iki Lenkijos lygio (0,44 Eur/l). Skaičiuojama, kad tai litro kainą sumažintų apie 14 centų, o pilnas 50 litrų bakas atpigtų 7 eurais.

PVM tarifo braukymas: Seimo narys Algirdas Butkevičius ragina laikinai sumažinti PVM tarifą degalams nuo 21 proc. iki 10 proc. Tai leistų kainą sumažinti dar 16–18 centų už litrą.

Akcizo grąžinimo mechanizmas: LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė siūlo įvesti ilgalaikį įrankį – dalinio akcizo grąžinimo sistemą. Tai padėtų susigrąžinti tranzitinį transportą (10–15 tūkst. vilkikų kasdien), kuris šiuo metu degalus pilasi kaimyninėse šalyse.

Mažesni mokesčiai – didesnis biudžetas?

Nors Finansų ministerija baiminasi biudžeto pajamų praradimo, ekspertai pateikia priešingą prognozę. 

Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebi, kad dėl išaugusių kainų tranzitinės bendrovės masiškai persiorientavo į Lenkiją, taip tiesiogiai remdamos kaimynų ekonomiką.

Degalinių sąjungos vertinimu, jei kaina Lietuvoje taptų konkurencinga, vien iš vilkikų srauto biudžetas per metus papildomai surinktų 3–4 mlrd. Eur akcizo ir PVM mokesčių. Šios lėšos galėtų būti nukreiptos į gynybą, sveikatos apsaugą ar kelių remontą.

Pasaulinis atsakas: nuo išmokų iki mokestinių lengvatų

Lietuvai delsiant, kitos pasaulio šalys jau ėmėsi drastiškų veiksmų:

Naujoji Zelandija: Tapo pirmąja šalimi, įvedusia tiesiogines pinigines išmokas (apie 29 USD per savaitę) mažas pajamas gaunančioms šeimoms degalams įsigyti.

Švedija: Nusprendė laikinai mažinti mokesčius iki ES minimalaus lygio, kartu įvesdama subsidijas elektros kainoms kompensuoti.

Pietų kaimynai: Estija atšaukė planuotą akcizų didinimą, o Latvija svarsto mažinti akcizą 0,071 Eur/l.

Geopolitinis fonas ir ateities prognozės

Pagrindinis kainų variklis išlieka įtampa Artimuosiuose Rytuose. Sustabdytas tanklaivių judėjimas per Hormūzo sąsiaurį brangina ne tik naftą, bet ir gamtines dujas bei elektrą. 

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, per mėnesį vidutinė dyzelino kaina ES kilo iki 26,3 proc.

Lietuvos finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pažymi, kad į rinką jau išleistas 80 tūkst. tonų naftos rezervas, tačiau papildomos mokesčių lengvatos bus svarstomos tik „ekstremaliu atveju“.

Tuo tarpu ekspertai perspėja: jei nebus imtasi skubių veiksmų, brangstantis kuras neišvengiamai didins logistikos sąnaudas, o tai vartotojai pajus pamatę dar didesnes kainas maisto produktų lentynose.

Šaltinis: Alfa.lt, Lietuviškų degalinių sąjunga, LEA