Energetinė nepriklausomybė: kalbų apie ją daug, kenkėjų – dar daugiau

Vėjo jėgainių Lietuvoje plėtotojams susirūpinimą bei nepasitikėjimą kelia Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų – Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) – bei jų vadovų Rimgaudo Špoko ir Alberto Stanislovaičio veiksmai.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos (LAIE) konfederacija kaltina šių institucijų vadovus tikslingai ir kenkėjiškai veikiant prieš vėjo elektrinių plėtrą Lietuvoje.

Nors Lietuvos strateginiais dokumentais įtvirtinta sparti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra, AAA ir VSTT bei joms prijaučiančios institucijos ir atskiri susiję asmenys, konfederacijos teigimu, stabdo bei vilkina iš esmės visus vėjo jėgainių plėtros projektus Lietuvoje.

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija numato, kad 2030 m. energija iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) Lietuvoje sudarys 45 proc., o 2050 m. – 80 proc. AEI taps pagrindinė elektros, šilumos ir vėsumos energijos gamybos bei transporto sektoriuose. Šiuo metu Lietuva importuoja apie 70 proc. visos suvartojamos elektros energijos.

Advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Zemlytė“ partnerio, advokato dr. Pauliaus Miliausko parengtame rašte, kurį pasirašė LAIE konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, teigiama, kad vėjo elektrinių plėtrai Lietuvoje kuriamos dirbtinės kliūtys, piktybiškai nenagrinėjama plėtotojų pateikta informacija arba ji yra interpretuojama peržengiant teisės aktų ir objektyvių tyrimų ribas.

Be to, VSTT pavaldžios Tytuvėnų nacionalinio parko direkcijos darbuotojai esą aktyviai prieš AEI nuteikinėja savivaldybių gyventojus. Teigiama, kad šio parko darbuotojai Deima Pranckūnienė ir Vytautas Stonys, neturėdami įgaliojimų bei kompetencijos, savavališkai vyksta į susitikimus su bendruomenėmis ir pateikia visuomenei melagingą informaciją apie vėjo energetiką. 

Kelių Seimo komitetų pirmininkams, energetikos ir aplinkos apsaugos ministrams skirtame rašte nurodoma, kad D. Pranckūnienė 2020 m. kovo 11 d. per Nepriklausomybės atkūrimo šventę specialiai vyko į Anykščius tik tam, kad per valstybei svarbų minėjimą paagituotų prieš vėjo jėgaines.

Atsinaujinančios energetikos (AE) plėtotojų nuomone, atkakliai prieš atsinaujinančią energetiką nusiteikusių institucijų ir jų tarnautojų veiksmais yra be aiškių priežasčių žlugdomos investicijos, prarandama galimybė savivaldybių gyventojams gauti papildomų pajamų, o valstybei surinkti daugiau mokesčių.

„Nuoseklus trukdymas vystyti vėjo energiją vyksta visuose Lietuvos regionuose. Su VSTT ir AAA aktyviu, visas ribas peržengiančiu, veikimu prieš vėjo energijos vystymą bei tyčiojimusi iš savivaldybių, gyventojų, žemės savininkų bei vystytojų yra susidurta Kelmės rajone, Akmenės, rajone, Marijampolės rajone, Tauragės rajone, Šakių rajone, Pakruojo rajone, Raseinių rajone, Telšių rajone, tikėtina, kad panaši situacija egzistuoja ir kitose savivaldybėse“, – teigiama kreipimesi.

AE plėtotojų teigimu, kai kurios institucijos prigalvoja nepagrįstų argumentų, kad sustabdytų bet kokią AE plėtrą. „Puikus tokio nepagrįsto reikalavimo pavyzdys yra Varnių regioninio parko direkcijos reikalavimas statyti ne aukštesnes kaip 200 m vėjo elektrines. Nėra suprantamas būtent 200 m aukštis, kodėl buvo nustatyta ne 190 m ar 210 m. Tokie pavyzdžiai iliustruoja, kad atsakingos institucijos nežino, ką daro, sprendimus priima be jokių motyvų ir argumentų, vadovaujasi savo subjektyvia (....) nuomone, o ne ekspertinėmis žiniomis“, – teigiama rašte.     

Konfederacija nurodo, kad valdininkai dažnai mėgsta pasitelkti paukščių ir šikšnosparnių apsaugos argumentą. Tiek VSTT, tiek AAA joms prijaučiančios institucijos esą spekuliuoja faktais nepagrįsta informacija, kad nuo vėjo elektrinių masiškai žūsta paukščiai, tačiau šių teiginių nepagrindžia objektyviais tyrimais, stebėjimais.

Be to, AAA ir VSTT esą taiko dvigubus standartus kai kuriems vystytojams. Vienus verčia atlikti daugybę tyrimų, užverčia neigiamais sprendimais ir išvadomis, o kitų plėtotojų planuojamos ūkinės veiklos dokumentus patvirtina lengvatinėmis sąlygomis, lyg jų veikla paukščiams nekenktų.

„Atsinaujinančios energetikos veiklą vykdantys subjektai dažnai atribojami nuo informacijos, nekviečiami į slapta organizuojamus susitikimus, o jeigu apie tokius susitikimus sužino, tai į juos nėra įleidžiami (arba atjungiami, jeigu susitikimai vyksta nuotoliniu būdu). Tokiais būdais piktavališkus tikslus turinčios institucijos bando užkirsti bet kokią galimybę sužinoti, kas iš tiesų vyksta sprendimų priėmimo procese, grubiai ribojamas viešumas ir skaidrumas“, – teigia AE plėtotojai. 

Neliks vietos, kur statyti jėgaines

Kurios valstybės institucijos esą kelia tokius absurdiškus reikalavimus, neįtvirtintus jokiame teisės akte, kad juos visus patenkinus, Lietuvoje neliktų nė vieno metro, kur būtų galima statyti vėjo jėgainę.

Valdininkai, pavyzdžiui, teigia, kad AE veikla negalima bent 10 km iki bet kurios menkiausią vertę turinčios saugomos teritorijos; turi būti ne arčiau kaip 3 km iki gyvenamųjų vietovių; negalima visose teritorijose, kur 10 km spinduliu AE infrastruktūra būtų matoma bent vieno asmens; negalima vietovėse, kur gali skraidyti, perėti ar būti pastebėti paukščiai ir šikšnosparniai, ir bent 3 km spinduliu apie tokias teritorijas; negalima miškų teritorijoje, pelkėse, vandens telkiniuose ir bent 0,5 km atstumu nuo tokių teritorijų; jeigu AE infrastruktūra daro poveikį kraštovaizdžiui, nors kraštovaizdis niekaip nėra įvertinamas objektyviais kriterijais.

„Akivaizdu, kad, atsakingoms institucijoms veikiant tokiu būdu, tikslas, kad 2050 m. energija iš AEI Lietuvoje turėtų sudaryti 80 proc. šalies suvartojamos galutinės energijos, tampa fantastinis. Kyla retorinis klausimas, kur apskritai yra galima AE veikla Lietuvoje“, – stebisi AEI plėtotojai.

Kaip pavyzdys pateikiama Varnių regioninio parko direkcijos pozicija, pagal kurią 10 km spinduliu aplink kiekvieną AEI objektą negali būti jokio poveikio kraštovaizdžiui. Maža to, regioninių parkų pareigūnai esą užsiima saviveikla ir laisvu nuo darbo metu viešuose susirinkimuose vietos bendruomenėms skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Pavyzdžiui, kad atsiradus AEI objektų NT vertė iškart sumažės, kad vėjo jėgainių skleidžiamas ultragarsas ir triukšmas pavojingas žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Panašia veikla užsiimančios Tytuvėnų regioninio parko direkcija, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija yra pavaldžios VSTT, todėl atsakomybę už tokią veiklą turėtų prisiimti ši tarnyba. 

„Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba bei su jomis susijusios institucijos deda visas pastangas, kad su AEI susijusiems projektams būtų užkirstas kelias dar pačioje pradinėje stadijoje. Jeigu tai nepavyksta, dedamos visos pastangos, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems tokių projektų plėtros galimybėms ateityje“, – teigiama LAEI konfederacijos rašte.

Kreipimasis šių metų kovo mėn. įteiktas Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkui Justinui Urbonavičiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkei Aistei Gedvilienei, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui ir energetikos ministrui Dainiui Kreiviui.

Jų prašoma įvertinti susidariusią situaciją ir imtis veiksmų, kad VSTT ir AAA, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos ir Varnių regioninio parko direkcijos „piktnaudžiavimas būtų sustabdytas, o atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn už visus savo veiksmus“. 

Valdininkų saviveikla ir veikimas prieš strateginius tikslus

LAIE konfederacijos prezidentas M. Nagevičius atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės programoje numatyta per artėjančius ketverius metus (iki 2025 m.) padvigubinti vėjo jėgainių bendrąją galią. Tai yra per ketverius metus pastatyti tiek vėjo jėgainių, kiek jų pastatyta per praėjusius beveik du dešimtmečius.

Vėjo energetikos pradžia Lietuvoje laikomi 2003 m., kai Skuode pastatyta ir įjungta į bendrąjį elektros tinklą iš Danijos perkelta 160 kW vėjo elektrinė.

„Vyriausybės ambicija iškelta aukštai. Tai puiku".

"Kita vertus, vėjo energetika yra taip ištobulėjusi, kad jai plėtoti nebereikia vartotojų ar valstybės pinigų".

"Priešingai, sudarius ilgalaikę sutartį vėjo jėgainių kaina gali būti netgi mažesnė už rinkos. Taigi, vėjo energetikai nebereikia prašyti pinigų“, – Alfa.lt sakė M. Nagevičius.

Iki šiol Lietuvoje statytoms vėjo elektrinėms iki 12 metų būdavo suteikiamas skatinamasis tarifas, apmokamas iš viešuosius interesus atitinkančio paslaugų (VIAP) biudžeto.

Kai vėjo energetikos projektų dotavimo poreikio neliko, vienintelė rimta kliūtis plėtoti šią AEI šaką, pasak M. Nagevičiaus, yra reguliacinė aplinka.

„Pas mus žiauriai ilgai užtrunka vėjo jėgainių projektų derinimas. Konfederacijos rašte minimi aštuonių savivaldybių pavyzdžiai. Kiekvieną atskirai pasižiūrėjus turbūt būtų galima rasti paaiškinimą, kodėl vėjo jėgainių projektams statomos kliūtys. Bet kai pasižiūri bendrą kontekstą, supranti, kad yra bendras neigiamas nusiteikimas prieš vėjo energetiką Lietuvoje“, – mano M. Nagevičius. 

Konfederacijos prezidentui įtartinai atrodo, kai dažnai pagrindinis argumentas prieš vėjo energetiką, nors įvelkamas į įmantrius išvedžiojimus, iš esmės yra „negražu“, turint omenyje kraštovaizdį.

„Arba daugmaž gal mes ir nežinome, kiek čia paukščių praskrenda, bet gali praskristi. Tai gal reikėtų dvejus metus stebėti tuos paukščius ir tik paskui neleisti, – svarstė M. Nagevičius. – Aiškiai matyti, kad institucijos, kurios minimos rašte, nėra linkusios padėti plėtotis vėjo energetikai, o linkusios trukdyti.“

AEI ekspertui keista, kai aplinkosauga ar teritorijų saugojimu besirūpinantys valdininkai pradeda komentuoti su jų kompetencija visiškai nesusijusius klausimus, pavyzdžiui, koks atstumas turėtų būti nuo jėgainės iki gyvenamojo namo.

„Tai sveikatos specialistų, o ne saugomų teritorijų pareigūnų kompetencijos klausimas. Jie netgi leidžia sau cituoti kitų valstybių teisės aktus, juos ištraukia iš konteksto. Pavyzdžiui, kažkokiu Anglijos Lordų rūmų biliu grindžia savo argumentus, kodėl negalima Akmenėje statyti vėjo jėgainės“, – šypsojosi M. Nagevičius.

Konfederacijos prezidentą stebina ir tai, kai valstybės apmokami regioninių parkų ekologai laisvu nuo darbo metu važinėja po kitas savivaldybes ir gąsdina vietos gyventojus dėl vėjo jėgainių keliamo pavojaus. „Pavyzdžiui, koks nors Tytuvėnų parko darbuotojas laisvą dieną nuvyksta į Anykščius ir pasakoja, kaip beždžiones ištinka infarktas nuo vėjo elektrinių skleidžiamo ultragarso, o suomiai nesugaudo nuo vėjo jėgainės išprotėjusių ir lakstančių elnių.

"Valdininkai skleidžia informaciją visiškai ne savo kompetencijos ribose".

"Yra toks bendras neigiamas nusistatymas prieš vėjo energetiką“, – įsitikinęs M. Nagevičius.

Jo nuomone, valdininkai turėtų važinėti po Lietuvą agituodami už vėjo energetiką, o ne prieš ją, skleisti patikimą ir teisingą informaciją, o ne platinti gandus ir sąmokslo teorijas. Galų gale valstybė turėtų investuoti į tokias tikslingas keliones ir paskaitas.        

Energetinė nepriklausomybė ar „gražus“ kraštovaizdis?

LAIE konfederacijos prezidentas pastebi, kad Aplinkos ministerija bando kurti teisės aktą, reguliuosiantį vėjo elektrinių statybą Lietuvoje. Tačiau rengiamas ministro įsakymo dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) projektas, jeigu bus patvirtintas, vis tiek bus tik rekomendacinio pobūdžio. Teisės aktas neoficialiai net ir vadinasi PAV rekomendacijomis.

„Kai dalies valstybės institucijų ir jų vadovų požiūris į vėjo energetiką yra priešiškas, nemanau, kad kažką išspręsime rekomendacijomis, – mano M. Nagevičius. – Jeigu dabar sudėliotume visų skirtingų valstybės institucijų reikalavimus, tai vėjo jėgainės niekur nepastatysi. Pavyzdžiui, viena institucija nustato, kad jėgainė negali būti statoma 10 km iki bet kurios saugomos teritorijos arba kad būtų „nulinė vizualinė tarša“, ar kad būtų statoma mažiausiai 3 km iki bet kurio paukščio lizdavietės, arba ne mažiau nei 0,5 km nuo miško, nes miške gali būti paukščių lizdų. Kariškiai draudžia statyti jėgaines palei valstybinę sieną ir prie oro uostų. O kur dar sanitarinės zonos. Tai, viską sudėjus, išeina, kad niekur Lietuvoje negalima statyti.“

Esą todėl vėjo jėgainių plėtotojai pradėjo klausti, kokia iš tikrųjų yra Lietuvos valstybės strategija – kad vėjo jėgainių „nesimatytų“ ar kad pasiektume energetinę nepriklausomybę ir, užuot importavę, patys pasigamintume elektros energiją. Abiejų šių strategijų suderinti neįmanoma. 

M. Nagevičius skaičiuoja, kad Lietuvoje vienam kvadratiniam kilometrui šalies teritorijos praėjusių metų pabaigoje teko 8,4 kilovato (kW) vėjo elektrinių įrengtosios galios. Vyriausybė norėtų per ketverius metus padidinti iki 16 kW. Danijoje vienam kv. km teritorijoje tenka 101 kW, Vokietijoje – 153 kW vėjo elektrinių įrengtosios galios.

„Mes stringame. Net dvigubai padidinę įrengtąją galią turėsime devyniais kartais mažiau, negu Vokietija turi dabar, o ji nori dar dvigubai daugiau. Standartai skirtingose ES valstybėse labai skiriasi. Viena vertus, turime labai geras sąlygas plėtoti vėjo energetiką, nes mūsų kraštovaizdis lygus, vėjingumas didelis, o gyventojų tankis palyginti mažas. Danijoje gyventojų daugiau, o teritorija mažesnė, vėjo jėgainių tankis yra 12 kartų didesnis. Taigi, kažkas Lietuvoje nesusieina. Mes net nuo ES vidurkio penkiais kartais atsiliekame pagal šį rodiklį“, – stebėjosi M. Nagevičius.

Jis pabrėžė ir kitus Lietuvos privalumus: turime infrastruktūrą, elektros jungtis su kitomis valstybėmis, balansavimui reikalingą Kruonio HAE, greitai turėsime galingas baterijas. Tačiau vėjo jėgainėms statyti šalyje neatsiranda vietos, nes Lietuvoje, kaip pasakė vienas valdininkas, yra „neįkainojamas agrarinis kraštovaizdis“ – niekur neįteisinta sąvoka. „Gali sakyti, kad nepatinka, ir tiek“, – ironizavo M. Nagevičius.

Konfederacijos prezidentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad valstybės institucijos taiko skirtingus standartus skirtingiems plėtotojams. Kai kuriems labai sekasi, kai kuriems – ne.   

Siūlo braižyti imperatyvias raudonas linijas

Kaip suderinti egzistencinį ginčą tarp aplinkosaugininkų, saugomų teritorijų prievaizdų ir energetikų? Ir kas turėtų būti šio ginčo arbitras?

M. Nagevičiaus nuomone, Lietuva turi strateginį planą plėtoti vėjo energetiką, todėl tiesiog reikėtų susitaikyti, kad vėjo jėgainės iš daug kur matysis ir kad mūsų valstybės kraštovaizdis keisis. „Tai normalu, juk keičiasi miestai ir daug kas. Atsiranda Eifelio bokštas, kuris niekam iš pradžių nepatinka, o paskui patinka visiems. Lygiai taip keičiasi ir kraštovaizdis. Jeigu yra politinis sprendimas plėtoti vėjo energetiką, turbūt sprendimus dėl vėjo jėgainių turėtų priiminėti žmonės, kurie kažką apie tai išmano, o ne tie, kurie laisvu laiku kovoja prieš vėjo jėgaines“, – sakė jis.

Be to, eksperto nuomone, vėjo jėgainių plėtrą reglamentuojantys teisės aktai neturėtų būti rekomendacinio pobūdžio. „Rekomendacijos labai tinka, kai iš visų pusių yra gera valia. Rekomendacijos padeda dviem gerą valią turinčioms pusėms susitarti. Kadangi viena pusė dabar yra labai priešiškai nusiteikusi, rekomendacijos turi būti verčiamos į imperatyvias metodikas. Reikia nubraižyti raudonas linijas, nustatančias, kur vėjo jėgainės negali būti statomos, o kur jų statybai neturėtų būti statomos dirbtinės kliūtys ir kur jokie saugomų teritorijų valdininkai ar aplinkosaugininkai nelenda“, – sakė LAIE konfederacijos prezidentas.

Dabar į rekomendacijas valdininkai atsižvelgia taip, kad prie Rambyno kalno vėjo jėgainė stovi 1 km atstumu, o prie Šatrijos kalno jėgainių neleidžiama statyti 19 km spinduliu.

M. Nagevičiaus nuomone, dėl energetinės šalies nepriklausomybės gali tekti neišvengiamai paaukoti tradicinį agrarinį kraštovaizdį. Tačiau atrodo, kad dalis politikų, pataikaudami vietos rinkėjams, dėl to dar nėra galutinai apsisprendę.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio komentaras:

„Noriu užtikrinti, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) nėra ir niekada nebuvo nusistačiusi prieš vėjo elektrinių plėtrą Lietuvoje. Tuo labiau nevykdė ir nevykdys kenkėjiškos veiklos. Atvirkščiai, tarnyba yra UŽ atsinaujinančių išteklių plėtrą, tačiau siekiant vienų šalies tikslų neturi būti pamirštamos ir kitos vertybės – kraštovaizdis ir biologinės įvairovės apsauga.

VSTT yra atsakinga už EK Biologinės įvairovės strategijoje bei Vyriausybės programoje numatytą saugomų teritorijų plėtrą bei biologinės įvairovės išsaugojimą. Vykdydama savo funkcijas, VSTT dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procese, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis. Dalyvaudama poveikio aplinkai vertinimo procedūrose VSTT prašo įvertinti poveikio mastą kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, taip pat nustatyti galimas neigiamo poveikio kompensavimo priemones. VSTT nepriima galutinių sprendimų, tik teikia savo išvadas specialiųjų planų rengėjams (dažniausiai savivaldybėms) arba Aplinkos apsaugos agentūrai prie Aplinkos ministerijos. Išvadų gavėjų prerogatyva yra jas priimti arba atmesti.

Labai gaila, kad mūsų prašymas įvertinti poveikį yra traktuojamas kaip draudimas, o pastabos nekokybiškai parengtiems dokumentams  kaip „dirbtinės kliūtys“.

Aplinkos apsaugos agentūros komentaras:

„Aplinkos apsaugos agentūra sprendimus dėl leidimų veiklai išdavimo priima teisės aktų numatyta tvarka. Gavusi informaciją atrankai, Agentūra, kaip poveikio aplinkai koordinatorė, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo nuostatomis, kviečia VSTT kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektą pasisakyti dėl kraštovaizdžio apsaugos, galimo poveikio biologinei įvairovei ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms. Ir tik gavusi VSTT išvadą (pasiūlymus), kad poveikis galimas, prašo patikslinti dokumentus arba priima sprendimą, kad reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą (pilną PAV). Aplinkos ministerija yra gavusi minimą skundą. Numatytu terminu, iki balandžio 6 d., Agentūra planuoja Aplinkos ministerijai pateikti išsamius paaiškinimus. Taip pat informuojame, kad Aplinkos apsaugos agentūros direktorius R. Špokas šiuo metu yra kasmetinėse atostogose.“

Vėjo jėgainės © Alfa.lt / nuotr.

 

Sidebar placeholder