Estijai didinant mokesčius verslas mato gerėjantį Lietuvos konkurencingumą

Ekonominį nuosmukį patiriančiai Estijai siekiant didinti gynybos finansavimą ir tam planuojant dviem procentiniais punktais didinti pridėtinės vertės, pajamų ir pelno mokesčius, Lietuvos verslas ir ekonomistai teigia, kad šalis turi šansą gerinti savo konkurencinę padėtį prieš ilgametę regiono konkurentę, jei tik pati išlaikys mokesčių sistemos stabilumą.

Neatmetama, kad dėl prastesnės mokestinės ir ekonominės aplinkos iš Estijos pasitrauks ir ten veikiantis lietuviškas verslas, tačiau dar neaišku, ar jis sugrįžtų į Lietuvą, ar pasuktų į patrauklesnes rinkas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad Estijos mokesčių pakeitimai kur kas labiau paveiks mokestinę sistemą nei Lietuvos praėjusią vasarą priimtas Gynybos paketas.

Estijos vyriausybė pirmadienį nusprendė įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, sudarytą iš trijų komponentų – jei planą patvirtins parlamentas, nuo 2025-ųjų 2 proc. punktais iki 24 proc. didės pridėtinės vertės mokestis (PVM), o nuo 2026 metų dar 2 punktais iki 24 proc. – gyventojų pajamų mokesčio tarifas (kitąmet jis bus 22 proc.).

Be to, nuo 2026 metų pelno mokestis būtų didinamas dar 2 proc. iki 24 proc. (nuo kitų metų jis augs iki 22 proc.). 2026 metais būtų įvestas ir 2 proc. tarifas reinvestuojamam pelnui, kuris šiuo metu Estijoje neapmokestinamas.

Šalyje nėra progresinių mokesčių, todėl visi mokesčių mokėtojai mokės vienodus tarifus.

Mokesčius valstybė ketina didinti planuodama dideles investicijas į gynybą bei ekonomiką. Be to, pasak žiniasklaidos,  valdžia artimiausius trejus metus ketina maždaug 1 mlrd. eurų sumažinti viešąsias išlaidas.

Estų siekis – ne tik gynybos finansavimas, bet ir valstybės skolos valdymas

G. Skaistė pabrėžė, jog didindama mokesčius Estija siūlo platesnius tvarius gynybos finansavimo šaltinius nei Lietuva.

Seimo priimtame vadinamajame Gynybos pakete numatyta nuo kitų metų 1 proc. punktu iki 16 proc. didinti pelno mokestį, kelti alkoholio, tabako, kuro akcizus, taip pat dar metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, be to, savivaldybės po 25 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio kasmet skirs civilinei saugai.

„Vien dėl savo apimties Estijos pakeitimai yra platesni ir padarys reikšmingesnį pokytį savo mokestinėje sistemoje. Mūsų pakeitimai labiau apėmė akcizų politiką ir pelno mokestį, tuo metu pas juos tų pakeitimų tikrai yra daugiau, sisteminiuose mokesčiuose“, – BNS teigė G. Skaistė.

Anot ministrės, Lietuvoje mokesčiai krašto apsaugos reikmėms didinti mažiau, nes Lietuvai tam reikėjo mažiau papildomų lėšų.

Pasak jos, Estija, be kita ko, ryžosi mokesčių didinimui siekdama tiek finansuoti gynybą, tiek išlaikyti tvarų skolinimosi lygį.

„Jų projekcijos rodo, kad jei jie nieko nedarytų, jų skolos lygis dramatiškai auga, taip pat ir skolos aptarnavimo kaštai dramatiškai augtų. Tad norint visgi tas lėšas skirti gynybai, o ne skolos aptarnavimo išlaidoms, jų pasirinkimas yra toks. Matysime, kaip tai paveiks jų ekonomiką“, – aiškino G. Skaistė.

Investuotojų forumo vyresnysis analitikas Vilius Tamkvaitis taip pat mano, kad Estija tokių drastiškų sprendimų ėmėsi vengdama didinti valstybės skolą.

„Šiuo metu lėtėjant ekonomikai praktiškai neįmanoma kitaip subalansuoti biudžeto“, – BNS teigė V. Tamkvaitis.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pastebėjo, jog keldama tris mokesčių tarifus Estija rodo, jog prie gynybos turi prisidėti visi šalies gyventojai.

„Galima kritikuoti dėl pačių mastų, nes tai gana drastiški pakilimai, bet jie pasirenka horizontalų kėlimą, o ne pradeda su progresiniais mokesčiais. Iš principo jų žinia ta, kad gynyba yra visų klausimas – ir daug, ir mažiau uždirbančių piliečių reikalas“, – BNS teigė A. Romanovskis.

Neigiamai paveiks Estijos ekonomiką, gali išeiti lietuviškas verslas

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, mokesčių didinimas neigiamai paveiks ir taip silpnėjančią Estijos ekonomiką.

Tiek institucijos, tiek bankai prognozuoja, kad Estijos ūkis šiais metais smuks, tuo metu Lietuvos – toliau augs. Pavyzdžiui, „Luminor“ Estijai šiemet prognozuoja 1 proc. smukimą, o Lietuvai – 2,4 proc. augimą.

„Estijos ekonomika stagnuos, kuomet Lietuvos augs“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Be to, anot ekonomisto, PVM ir pelno mokesčio didinimas, taip pat pakelti akcizai ir naujas automobilio mokestis šioje mažiausioje Baltijos šalyje dar labiau paskatins infliaciją, o įmonės augančius kaštus greičiausiai permes vartotojams.

„Dar didinami mokesčiai Estiją padarys vos ne viena brangesnių šalių Europoje“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Savo ruožtu A. Romanovskis tikino, kad mokestiniai pakeitimai ypač blogina Estijos konkurencinę padėtį.

V. Tamkvaičio teigimu, estams padidinus mokesčius Lietuvos mokestinė aplinka taptų palankesnė, tačiau Lietuva konkuruoja ne tik su Estija, bet ir su kitomis Vidurio Rytų Europos šalimis.

„Nedidelė nauda Lietuvai yra, tačiau plačiame kontekste tai reikšmingų pokyčių neturėtų padaryti“, – BNS teigė V. Tamkvaitis.

Jis taip pat akcentavo, kad investuotojai vertina Baltijos šalis kaip vientisą regioną, todėl Estijos sprendimai gali paveikti ir Lietuvos reputaciją: „Akivaizdu, kad Latvijai ir Estijai keliant mokesčius tikimybė, kad Lietuvoje mokesčiai būtų keliami, išauga. Nes politikams tai yra labai geras pavyzdys. Pavyzdžiui, latviai irgi paskelbė, kad labai stebi sprendimus Estijoje.“

Investuotojų forumo analitikas taip pat neatmetė, kad iš Estijos pasitrauks ten investavęs lietuviškas verslas, tačiau sunku prognozuoti, ar jis grįš į Lietuvą, ar savo investicijas nukreips į kitas šalis su palankesne mokestine sistema, pavyzdžiui, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę.

„Matome tendencijas, kad lietuviški verslai labiau traukia į Vakarus. Labai tikėtina, kad šie pokyčiai gali paskatinti šį judėjimą“, – sakė analitikas.

Vis dėlto G. Skaistė mano, kad nėra korektiška lyginti Lietuvos ir Estijos mokesčių sistemos.

„Lyginti su Lietuva tiesiogiai nėra tikslinga, nes tiek gyventojų pajamų apmokestinimo sistemoje jie turi kitaip taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, tiek ir pelno apmokestinimo sistema pas juos yra visiškai kitokia“, – BNS sakė finansų ministrė.

Siūlo nesekti estų pavyzdžiu ir išlaikyti stabilius mokesčius

Verslo atstovų teigimu, estams didinant mokesčius Lietuva galėtų gerinti konkurencinę aplinką siųsdama signalą, jog mokesčių sistemos nekeis.

Pasak Ž. Maurico, Estijos mokesčių sistema, palyginti su Lietuvos, dabar yra paprastesnė, pavyzdžiui, neapmokestinamas joks reinvestuojamas pelnas.

„To paprastumo kažkiek išliks, bet Estija jau žengia mokesčių didinimo keliu. Tai labai didina neapibrėžtumą, paplovė stabilumo pamatus“, – teigė Ž. Mauricas.

Jo manymu, Lietuva turėtų stebėti, kaip mokesčių didinimas paveiks Estijos konkurencingumą. Ekonomistas neatmetė, kad nekeičiama Lietuvos mokesčių sistema gali tapti vienu iš jos pranašumų.

Ž. Mauricas neatmetė, kad Lietuva kitąmet arba 2026 metais galėtų tapti konkurencingesnė ne tik dėl mokesčių sistemos stabilumo, bet ir mažesnio kainų lygio.

Tuo metu A. Romanovskis svarstė, jog dėl prastos ekonominės padėties Estija jau kurį laiką nebėra pirmasis investuotojų pasirinkimas regione. Jo nuomone, investuotojų pasitikėjimas augtų, jei Lietuva išlaikytų stabilią ir prognozuojamą mokesčių sistemą.

Kol kas, anot Verslo konfederacijos vadovo, verslui aiškumo trūksta dėl artėjančių Seimo rinkimų.

„Paanalizavome politinių partijų programas ir neturime aiškaus supratimo, kas mūsų laukia su mokesčiais. Manau, kad ir investuotojai, tiek lietuviški, tiek užsienietiški, stebi tą situaciją ir kol kas nieko nedaro, laukdami politinių pokyčių. Kas yra blogai“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Tamkvaičio, investuotojams reikalingas užtikrintumas, kaip keisis Lietuvos mokesčių sistema. A. Romanovskio nuomone, neaiškumas dar gali trukti maždaug pusmetį, kol į darbus neįsivažiuos naujoji valdžia.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder