Lidl

Galimybių paso grimasos - į mažas parduotuves plūsta ir pinigai, ir virusas: „Lidl“ išskirtinės sąlygos, „Maxima“ kenčia (63)

Vyriausybei nustačius, kad didelėse parduotuvėse gali būti aptarnaujami tik galimybių pasą turintys pirkėjai, mažmeninės prekybos tinklus valdančioms bendrovėms – nevienodos konkurencijos sąlygos.

Nuo rugsėjo 13 d. kontaktiniu būdu Lietuvoje galima aptarnauti tik asmenis, galinčius parodyti galiojantį galimybių pasą, išskyrus parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 1500 kv. m, arba esančiose prekybos centre, kurio bendras prekybos plotas neviršija 1500 kv. m.

Vyriausybės įvesti ribojimai palankiausi Vokietijos kapitalo mažų kainų prekybos tinklui „Lidl“. Iš 56 šio tinklo parduotuvių galimybių pasą pirkėjams tenka pateikti tik 3. Iš 74 „Rimi Lietuvos“ valdomų parduotuvių galimybių pasas tikrinamas 44. Tačiau bene labiausiai dėl ribojimų kenčia didžiausias Lietuvos prekybos tinklas „Maxima“, valdantis 75 parduotuves, kuriose pirkėjai privalo pateikti galimybių pasą.

Bendrovė skaičiuoja, kad šalia „Maximos“ parduotuvių, kurių veiklą apribojo Vyriausybė, yra 33 „Lidl“ parduotuvės, nutolusios ne daugiau kaip 1 km atstumu. „Maxima“ įtaria, kad galimybių paso neturintys klientai, kurie dėl Vyriausybės įtvirtintų ribojimų negalės būti aptarnauti „Maximos“ parduotuvėse, maisto ir kitas būtinas prekes nuo rugsėjo 13 d. įsigis „Lidl“ parduotuvėse.

„Tai lems ne „Lidl“ sąžiningos konkurencijos veiksmai, tokie kaip efektyvesnė reklama, geresnės prekių kainos, didesnis asortimentas, geresnis klientų aptarnavimas ir pan., o skirtingos valstybės nustatytos sąlygos“, – teigiama „Maximos“ pareiškime Konkurencijos tarybai. Jame priduriama, kad bendrovės valdomų parduotuvių, kurios generuoja daugiau kaip 60 proc. visų „Maximos“ pajamų, nuostolis, tikėtina, taps papildomomis „Lidl“ pajamomis.

Įvedus ribojimus, pirmąją savaitę beveik visose didelėse mažmeninės prekybos parduotuvėse apyvarta krito, mažose – išaugo, nors visos jos iš esmės prekiauja tomis pačiomis būtinosiomis prekėmis. Prekybininkų nuomone, valdžios nustatyti ribojimai iškraipo sąžiningą konkurenciją.

Daugiau didelių parduotuvių turinčios bendrovės per savaitę pardavė mažiau prekių, tačiau turėjo daugiau išlaidų apsaugos darbuotojams. Be to, greitai gendančias prekes, sumažėjus pirkėjų srautui, tenka nurašyti.

Dėl to mažiau užsakymų gaus paukštininkystės, mėsos ir kitų greitai gendančių produktų gamintojai, ypač mažieji.

Prekybininkai nemato logikos

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės nuomone, nėra logikos rizikingiausių gyventojų grupių koncentraciją didinti mažose parduotuvėse.

Takoskyra tarp parduotuvių, į kurias įleidžiami tik galimybių pasą turintys pirkėjai, ir tų, kuriose paso nereikia, asociacijos nuomone, įvesta vadovaujantis neaiškiais kriterijais. „Iš kur tas 1,5 tūkstančio? Iš kokio Palubinsko vadovėlio? Mūsų pirminis pasiūlymas buvo 10 tūkst. kv. m, paskui ėjome į kompromisus, nusileidome iki 5 tūkst. kv. m“, – sakė R. Vainienė.

Ji įsitikinusi, kad prekybos tinklams, įvedus ribojimus, – visiškai nevienodos konkurencijos sąlygos. Asociacijos vadovė pabrėžė, kad visi didieji prekybos tinklai prekiauja tokiomis pačiomis prekėmis ir joms taikomi skirtingi konkurencijos požiūriu reikalavimai. „Sąžininga konkurencija šiuo atveju pažeista“, – sakė ji.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija siūlo leisti be galimybių paso prekiauti parduotuvėse, kurių prekybos plotas yra iki 5 tūkst. kv. m. Tokiu atveju pirkėjai galėtų be papildomų trikdžių apsipirkti visuose didžiuosiuose prekybos centruose, tarp jų „Hyper Rimi“, trijų X „Maximose“ ir kitose.

„Tai reikštų, kad visos atskirai esančios, būtinosiomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės galėtų teikti paslaugas be galimybių paso. Parduotuvės, kurios yra didesnėse erdvėse, veiktų su galimybių pasu“, – paaiškino R. Vainienė.

Asociacijos direktorė stebėjosi, kodėl Lietuvoje apskritai reikalaujama prekybos sektoriuje aptarnauti tik pirkėjus su galimybių pasu. Esą tokio reikalavimo nėra niekur Europoje, išskyrus vieną šalį.

„Mūsų pagrindinė pozicija, kad prekybos sektoriuje neužsikrečiama. Prekyboje neturėtų būti galimybių paso ir jo nėra niekur Europos Sąjungoje, išskyrus Kiprą. Prancūzija taiko fragmentiškai, ten paso reikalaujama parduotuvėse, kurių prekybos plotas didesnis nei 20 tūkst. kv. m, ir tik tuose regionuose, kur yra blogi epidemiologiniai rodikliai. Tai Lietuva šiuo požiūriu unikali“, – pastebėjo R. Vainienė.

Nurašys produktus, užsakys mažiau

Logikos epidemiologiniu požiūriu mažesnėse parduotuvėse leisti aptarnauti pirkėjus, neturinčius galimybių paso, nemato ir prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis.

„Mažose parduotuvėse žmonės grūdasi, o didžiosiose, kur vietos daugiau ir galimybė užsikrėsti mažesnė, pirkėjų praretėjo. Logikos nėra. Mes patiriame tam tikrų finansinių nuostolių, nepatogumų, iš kitos pusės, medicininiu požiūriu rezultatas menkas“, – mano D. Ryliškis.

„Norfos“ tinkle yra 152 parduotuvės, iš jų su galimybių pasu dirba 39 (25,66 proc.). Per savaitę nuo rugsėjo 13 d. šiame tinkle apyvarta krito 2 proc. „Didesnėse, kuriose reikia galimybių paso, apyvarta krito, o mažesnėse, kur galimybių paso nereikia, išaugo. Tačiau bendras kritimas buvo 2 proc., nes didesnėse parduotuvėse apyvarta krito maždaug ketvirtadaliu“, – sakė D. Ryliškis.

Papildomos darbo jėgos dokumentams tikrinti „Norfa“ nesamdė, vertėsi savo jėgomis, nes sumažėjus pirkėjų didesnėse parduotuvėse atsilaisvino darbuotojų. Tikrintojai, pasak D. Ryliškio, patiria psichologinį spaudimą, nes žmonės naująja tvarka nepatenkinti.

„Norfa“ per pirmą ribojimų savaitę didelėse parduotuvėse nenupirktus greitai gendančius produktus turės nurašyti. „Kadangi pas mus yra automatinė užsakymų sistema, šių produktų atitinkamai bus užsakyta mažiau. Kiek žmonės perka, tiek mes ir užsakome. Sistema į tai reaguoja automatiškai“, – sakė D. Ryliškis.

Jis pripažino, kad dėl to į tinklą bus patiekta mažiau Lietuvoje pagamintų maisto ir žemės ūkio produktų – ne tik paukštininkystės, mėsos, bet ir kitų.

Skaudžiausiai smogs mažiesiems tiekėjams

Nedžiuginančias tendencijas pastebi ir daugiausia procentine dalimi didelių parduotuvių turintis prekybos tinklas „Rimi Lietuva“. Pirkėjus pateikti pasą reikalaujama beveik 60 proc. šio tinklo parduotuvių (44 iš 74).

Pasak „Rimi Lietuvos“ komunikacijos vadovės Gabrielės Šerėnienės, bendrovė prekių užsakymus pakoregavo iš anksto dar prieš rugsėjo 13 d., toliau stebi situaciją ir atitinkamai pagal pardavimus reaguoja pateikdama užsakymus teikėjams.

„Tendencija nėra džiuginanti – ribojimų, kuriuos patiria didžiosios parduotuvės, poveikį pajus ir visa mūsų tiekimo grandinė, o skaudžiausiai – mažos vietinės įmonės, kurioms buvimas mūsų parduotuvių lentynose reiškia pirkėjų dėmesį ir reikšmingą (o gal ir pagrindinį) pardavimų kanalą“, – sakė G. Šerėnienė.

Ji pripažino, kad pirkėjų „Rimi“ prarado būtent dėl reikalavimo tikrinti galimybių pasą didelėse parduotuvėse. „Pirkėjų pasitikėjimas, kurį daugelį metų kuriame pelnydami savo vardą, yra didelis mūsų uždirbtas turtas. Deja, šiandien dalį pirkėjų praradome būtent dėl galimybių paso patikros ir sugrąžinti juos atgal reikės daug laiko, pastangų, ir tai generuoja mums didelius nuostolius. Suprantame, kad pandemijos situacija yra labai sudėtinga ir reikia bendrų pastangų jai suvaldyti, tačiau neimunizuotų žmonių masinis nukreipimas iš didžiųjų į mažas parduotuves, matyt, nepadės mažinti užsikrėtusiųjų skaičių“, – sakė „Rimi Lietuvos“ atstovė.

G. Šerėnienė atkreipė dėmesį, kad galimybių paso tikrinimas yra brangi paslauga, kurios kainai didelės reikšmės turi faktas, kad rinkose apsaugos specialistų trūksta, o imunizacijos dokumentų tikrinimo darbas ne kiekvienam yra patrauklus.

„Lyderystės“ imtis neketina

Portalas Alfa.lt klausė, ar mažiausiai nuo įvestų ribojimų nukentėjęs prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ neketina imtis lyderystės ir savo noru pradėti tikrinti galimybių pasą visose šio tinklo parduotuvėse.

Bendrovės atstovė Lina Skersytė į tai atsakė, kad tinklas papildomų įsipareigojimų prisiimti neketina, bet griežtai laikosi esamų saugumo reikalavimų.

„Vykdome priimtus reikalavimus ir siekiame užtikrinti kuo didesnį tiek darbuotojų, tiek ir pirkėjų saugumą. Parduotuvėse, kuriose galimybių pasai nėra tikrinami, veido kaukės išlieka privalomos. Visose parduotuvėse ir toliau prašoma laikytis saugaus 2 metrų atstumo, dezinfekuoti rankas, šviežių kepinių skyriuje mūvėti apsaugines vienkartines pirštines. Visose „Lidl“ parduotuvėse ir toliau lieka galioti dar karantino metu įvesti griežti koronaviruso prevencijos reikalavimai: dezinfekuojami įvairūs parduotuvės paviršiai, padidinta parduotuvių ventiliacija, išlieka saugaus atstumo žymėjimas prie kasų. Pirkėjų saugumui užtikrinti visi „Lidl“ parduotuvių darbuotojai ir toliau dėvi apsaugines veido kaukes“, – sakė L. Skersytė.

Ji teigė, kad „Lidl“ kol kas reikšmingų prekių srautų pokyčių nepastebi, todėl užsakymus planuoja kaip įprasta. Reikšmingų apyvartos pokyčių „Lidl Lietuva“ taip pat nefiksavo.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia 57 prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvės, iš kurių 3 yra tikrinamas galimybių pasas.

Bendra apyvarta išaugo

Apyvarta sumažėjo ir „Iki“ parduotuvėse, kuriose tikrinamas galimybių pasas. Tačiau mažesnėse parduotuvėse, kuriose galimybių pasas nėra tikrinamas, apyvarta išaugo.

„Labiausiai ši tendencija pastebima mažesnėse „Iki“ parduotuvėse, įsikūrusiose netoli didelių parduotuvių, kuriose reikia parodyti galimybių pasą. Praėjusią savaitę prekybos tinkle skaičiavome išaugusią apyvartą, nes didėjo pirkinių krepšelis – žmonės iš tiesų pirko daugiau nei ankstesniais metais tokiu pat laikotarpiu“, – sakė „Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ atstovė Gintarė Kitovė.

„Iki“ tinkle yra 228 parduotuvės, iš jų galimybių pasas tikrinamas 24.

„Palink“ šiuo metu atidžiai prižiūri tiekimą ir prireikus atlieka reikiamas korekcijas. „Bendrai nematome, kad būtų sumažėję gamintojų ar tiekėjų pristatomos produkcijos pardavimai, todėl šiuo metu tikrai neplanuojame mažinti užsakymų“, – sakė G. Kitovė.

Pirkėjų srautus grąžino į karantiną

Didžiausias šalies prekybos tinklas „Maxima“ vertina, jog rugsėjo 13-oji beveik trečdalį jos parduotuvių grąžino į karantino laikus.

Įsigaliojus ribojimams dėl galimybių paso 75 „Maximos“ parduotuvėse pirkėjų srautas sumažėjo apie 30 proc. Šiose parduotuvėse iki ribojimų įsigaliojimo kasdien apsilankydavo iki 200 tūkst. pirkėjų per dieną. Tai sudaro apie 50 proc. visų „Maximos“ prekybos tinkle kasdien apsilankančių žmonių. Šių parduotuvių, kurios atitinkamai turi ir platesnį prekių asortimentą, apyvarta sudaro apie 60 proc. bendros viso prekybos tinklo apyvartos.

Likusiose 173 „Maximos“ parduotuvėse ribojimai dėl galimybių paso netaikomi, tačiau jose pirkėjų srautas nuo rugsėjo 13 d. išaugo tik 0,4 proc.

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, jog dabartinė statistika primena patį pandemijos piką, kai laikantis griežtų karantino ribojimų pirkėjų srautas natūraliai itin sumažėjo – žmonės pradėjo planuoti savo apsipirkimus.

„Šiuo metu stebime labai panašias tendencijas. Pirkėjai ateina rečiau, bet apsiperka daugiau. Krepšelis, palyginti su pernai, parduotuvėse, kuriose taikomi ribojimai, yra išaugęs apie 9 proc.“, – teigė E. Dapkienė.

E. prekybos pardavimai auga, tačiau šis pokytis „Maximos“ apyvartai didelės įtakos neturi, nes visa apyvarta internetu siekia tik 4,5 proc. bendros viso „Maximos“ tinklo apyvartos.

Pirmąją savaitę gyvenant pagal naujas apsipirkimo taisykles, bendra „Maximos“ apyvarta sumažėjo 8 proc., pirkėjų srautas visame tinkle sumažėjo 15 proc. Ribojamose parduotuvėse apyvarta krito 23 proc., o parduotuvėse, kuriose galimybių pasas neprivalomas, augo 16 proc.

Išlaidos tikrintojams – apie 300 tūkst. eurų

Didžiausias Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas, turintis daugiausia parduotuvių, kurių prekybos plotas viršija 1,5 tūkst. kv. m, su galimybių paso tikrinimu susijusioms išlaidoms planuoja išleisti apie 300 tūkst. eurų kas mėnesį.

Dalyje „Maximos“ parduotuvių sumažėjus pirkėjų srautui, išaugo prekių nurašymų kiekis. „Kol kas užsakymai tiekėjams stipriai nesikeičia, tačiau išlikus tokiai tendencijai ilgesnį laiką pokyčiai neišvengiami: kadangi asortimentas didžiosiose parduotuvėse yra gerokai platesnis nei mažesnėse, vienų prekių pardavimai gali stipriai mažėti, o kitų stipriai didėti. Prie to reikės prisitaikyti visoje tiekimo grandinėje: nuo gamintojo iki lentynos, tai greitai gendantiems produktams yra gan ilgas ir brangus procesas“, – sakė E. Dapkienė.

Dėl įvestų ribojimų ir dokumentų tikrinimo kylantį pirkėjų pyktį dažniausiai tenka atlaikyti „Maximos“ darbuotojams. Pirkėjai dažnai nesupranta, kodėl vienose maisto prekių parduotuvėse galimybių pasai tikrinami, o kitose – ne.

„Sulaukiame kaltinimų, kad mes „rūšiuojame“ žmones, laikydamiesi Vyriausybės nustatytų ribojimų. Internete plito karpomų mūsų „Ačiū“ lojalumo kortelių nuotraukos, raginimai boikotuoti parduotuvės net turintiems galimybių pasus. Buvo bandoma įtikinti, kad didieji prekybininkai turi galios paveikti Vyriausybės sprendimus“, – pasakojo E. Dapkienė.

Kreipėsi į Konkurencijos tarybą

Dėl Vyriausybės nutarimu atsiradusių mažmeninės prekybos rinkos iškraipymų „Maxima“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Bendrovės generalinė direktorė Jolanta Bivainytė pareiškime teigia, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo padaryta išimtis galimybių paso nereikalauti parduotuvėse, kurių plotas neviršija 1,5 tūkst. kv. m, palankiausias „Lidl“.

„Atkreipiame dėmesį, kad skirtingai nuo kitų didžiųjų prekybos tinklų, kurie valdo įvairių formatų ir dydžių parduotuves, visų „Lidl“ parduotuvių prekybinis plotas yra labai artimas plotui, nuo kurio įvedami ribojimai, t. y. visos „Lidl“ tinklo parduotuvės pagal savo prekybinį plotą ir jame siūlomą prekių asortimentą iš esmės konkuruoja būtent su rinkos žaidėjų 1500 kv. m ir didesnio prekybinio ploto parduotuvėmis, o ne su mažesnio ploto parduotuvėmis“, – teigia J. Bivainytė.

Pareiškime Konkurencijos tarybai ji pabrėžia, kad Vyriausybės nutarimas suteikia ypatingas privilegijas konkrečiai vienam iš penkių didžiųjų prekybos tinklų, o kitus paveiks daug mažiau nei „Maximą“.

Pasisako prieš privilegijas atskiriems ūkio subjektams

Atsakydama į „Maximos“ pareiškimą, Konkurencijos taryba nurodė, jog Konkurencijos įstatymas nesuteikia Konkurencijos tarybai įgaliojimų vertinti Vyriausybės priimtų teisės aktų, tarp jų – ir minėto nutarimo, teisėtumo. Be to, Konkurencijos taryba negali nuspręsti, ar minėtu konkrečiu atveju konkurencijos ribojimas yra proporcingas – tam būtina atsižvelgti į gyventojų sveikatos užtikrinimo ir kitus interesus, o jiems vertinti Konkurencijos taryba neturi duomenų ir įgaliojimų.

„Konkurencijos taryba išsakė savo nuoseklią poziciją, kurią yra pateikusi ir Vyriausybei, jog tiek, kiek tai leidžia su sveikatos apsauga susijusios aplinkybės, būtina užtikrinti, kad nustatomi ūkinės veiklos apribojimai būtų proporcingi ir nesuteiktų nepagrįstų privilegijų vieniems ūkio subjektams, diskriminuodami kitus“, – teigiama atsakyme redakcijai.

Tai, anot Konkurencijos tarybos, ypač svarbu, nes krizei pasibaigus neatsirastų ar nepadidėtų privilegijuotoje padėtyje atsidūrusių ūkio subjektų rinkos galia, kai prastesnėje padėtyje buvę jų konkurentai patyrė didelių nuostolių ar net buvo priversti pasitraukti iš rinkos.

Jeigu ilguoju laikotarpiu susiformuotų toks rinkos galios pokytis, jis būtų itin žalingas vartotojams, kurie už prekes ir paslaugas būtų priversti mokėti daugiau. „Ypač svarbu įvertinti atitinkamų apribojimų laikotarpio ir pasirinktų ribojančių priemonių pobūdžio proporcingumą, pavyzdžiui, ar negalima planuojamo sveikatos apsaugos lygio pasiekti mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis“, – teigė Konkurencijos taryba.

Išaugs rizika apsikrėsti

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Taurimas Valys nustatytus Vyriausybės ribojimus vadina absurdiškais. „Stambiems rinkos žaidėjams, kurie turi daugiau mažų parduotuvių, sudaromos geresnės galimybės išlikti žaidime“, – sakė jis.

T. Valio nuomone, valdžios nustatyti ribojimai yra pertekliniai. Esą valdžia pati padarė ne viską, aiškindama apie skiepų naudą, komunikacija buvo nepakankama, o dabar nesėkmingos veiklos pasekmes savo kailiu patirs verslas.

„Eilinį kartą didžioji našta perkeliama ant verslo pečių. Ir, be abejo, ne visi verslo subjektai šioje situacijoje liks nenukentėję. Su apribojimais susidurs nemaža dalis vartotojų, o verslas priverstas dirbti neįprastomis sąlygomis. Vienareikšmiškai tai turės poveikį ekonomikai, galimai prisidės prie ekonomikos sulėtėjimo“, – sakė T. Valys.

Jis šaipėsi, kad Vyriausybės nustatyta prekybos ploto riba verčia vartotojus grūstis mažose parduotuvėse, o didelėse, į kurias patekti galima tik pateikus galimybių pasą, pirkėjų sumažėjo, nors čia užsikrėsti koronavirusu galimybių kaip tik mažiau. „Tai absurdas. Dabar vartotojui didesnė grėsmė yra užsikrėsti mažesnėse parduotuvėse. Tai darys įtaką ir mažų parduotuvių veiklai, nes jose daugiau lankysis nepasiskiepijusių asmenų, tai padėtį gali tik pabloginti. Rizika, dėl kurios valdžia įvedė apribojimus, ne tik nebus suvaldyta, bet dar ir išaugs“, – prognozavo T. Valys.

Raktažodžiai
O Lidl'as atdidėkodamas programėlę "Lidl plius" Ten tiek visokių duomenų reikia nurodyti ir leidimų programėlei suteikti, kad panašu ne į nuolaidų, o į pirkėjų sekimo programėlę. Dėkui, bet apsieisime ir be jos
Nikoleta, 2021-09-28 21:42
Vargse maxima! Mirsta is pavydo🤣
Vilma, 2021-09-27 19:18
Reikia Šimonytė paspausti. Ji turi susiprasti, kad taip darydama, tik pablogina ir taip sunkią situacija. Prekybos tinklai turi būti prieinami visiems. Segregavimas žmonių, nusikaltimas prieš konstitucija. Nesiskiepijau ir nesiskiepysiu, nes branginu savo sveikata. Pati saugausi. Turiu problemų su elegija ir negalėsiu pasiskiepyt vien dėl to. O prekybos tinklai turi spausti valdžia ir tu neapgalvotų nesąmonių nebeliks.
Gerda, 2021-09-27 10:52
Sidebar placeholder